Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Skuodo rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio ir vandentiekio tinklų pripažinimo bešeimininkiais,

suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skuodo rajono savivaldybės administracija 2022 m. lapkričio 22 d. šiuos objektus įtraukė į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir siekdama nustatyti jų savininkus 2021 m. lapkričio 29 d. savivaldybės interneto svetainėje paskelbė informaciją bei kvietė atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į minėtus statinius. Skelbimai taip pat buvo iškabinti seniūnijos informaciniame stende, kurios teritorijose yra statiniai. Informacija apie siūlymą pripažinti statinius bešeimininkiais 2022 m. liepos 30 d. išspausdinta nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos aidas“ (paskelbta (duomenys neskelbtini)). Į viešojoje erdvėje ir spaudoje skelbiamus kvietimus neatsiliepė nei vienas suinteresuotas asmuo, turintis teisių į šiuos statinius.

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad iš esmės neprieštarauja pareiškėjos prašymui.

1992 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini) narių susirinkime svarstytas klausimas dėl artezinio gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), statyto 1984 m., ir gręžinio valdymo elektros skydinės perdavimo A. Š., gyv. (duomenys neskelbtini) už į bendrovę įneštus pajus. Perduodamo turto vertė - 17803 talonai. Nutarta artezinį gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini) ir gręžinio valdymo elektros skydinę už į bendrovę įneštus pajus perduoti A. Š., perduodamo turto vertė - 17803 talonai. 1992 m. rugsėjo 28 d. Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktu A. Š. perduotas artezinis gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini), statytas 1984 m., ir gręžinio valdymo elektros skydinė, 17803 talonų vertės. Nuo perdavimo momento A. Š. artezinį gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini) ir gręžinio valdymo elektros skydinę valdo iki šiol nuosavybės teise.

Pagal 1992 m. rugsėjo 28 d. perdavimo aktą A. Š. įgijo nuosavybės teisę į perduotus statinius nuo jų perdavimo momento. A. Š. užsakymu atlikti iš Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) įgytų statinių (artezinio gręžinio ir skydinės) kadastriniai matavimai ir suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai: siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastrinių matavimų byloje įvardinta siurblinė - tai gręžinio valdymo elektros skydinė pagal perdavimo aktą, ir vandentiekio tinklai - tai artezinis gręžinys pagal perdavimo aktą. Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų byla ir Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimai dėl nurodytų statinių perdavimo A. Š. bus pateikti VĮ Registrų centrui dėl daiktinių teisių įregistravimo.

Vandens gręžinys su vandentiekio tinklais nuo perdavimo A. Š. momento iki šiol yra eksploatuojamas. A. Š. jam nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus (gręžinį) ir siurblinę (skydinę) perdavė naudotis asociacijai Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei, kuri juos eksploatuoja, prižiūri, remontuoja, teikia paraiškas geriamojo vandens tyrimo laboratorijai dėl vandens kokybės ištyrimo. Skuodo rajono savivaldybės administracijai pateiktas prašymas suformuotiems nekilnojamojo turto objektams suteikti adresą.

Neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai Skuodo rajono savivaldybės administracijai buvo žinoma aplinkybė, kad vandentiekio tinklų (gręžinio) ir siurblinės (skydinės) savininkas yra A. Š., nes (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės nariai tokią informaciją pateikė, kai žodžiu kreipėsi Skuodo rajono merą, siekdami, kad šis turtas nebūtų pripažintas bešeimininkiu, tačiau paneigiant Konstitucijoje įtvirtintas normas, ginančias savininko teises ir užtikrinančias nuosavybės neliečiamumą, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nurodytus statinius pripažinti bešeimininkiu turtu.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas paaiškino, kad nebepalaiko savo pareiškimo atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes, jog minėti daiktai turi šeimininką. Tačiau nesutinka su reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad pareiškėja atliko visas teisės aktuose numatytas procedūras. Suinteresuotas asmuo A. Š. tik po pareiškimo pateikimo teismui ėmėsi veiksmų, kad susitvarkytų turto dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Dėl nustatytų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių

1992 m. rugsėjo 28 d. Skuodo rajono Skuodo apylinkės (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktu A. Š., už į (duomenys neskelbtini) įneštus pajus, pagal 1992 m. rugsėjo 25 d. įvykusio bendrovės susirinkimo „Žemės ūkio bendrovės likvidavimas ir turto perdavimas“ protokolą Nr. 3, perduotas artezinis gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini), statytas 1984 m., ir gręžinio valdymo elektros skydinė, 17803 talonų vertės.

2022 m. lapkričio 23 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte nurodyta, kad Žemės gelmių registro registruotojas registro gręžinių dalyje įrašė duomenis apie naują gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) savininką – nuo 1992 m. rugsėjo 28 d. gręžinio savininkas A. Š..

2021 m. spalio 7 d. (pareiškime klaidingai nurodyta 2021 m. rugsėjo 23 d.) pareiškėja sudarė statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą, kuriame apskaitė gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini) su vandentiekio tinklais, (duomenys neskelbtini)

2021 m. lapkričio 29 d. (pareiškime klaidingai nurodyta 2022 m. lapkričio 29 d.) pareiškėja sudarė statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą į kurį taip pat įtraukė pirmiau paminėtus objektus.

2021 m. lapkričio 29 d. pareiškėja savo internetiniame tinklapyje paskelbė statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą, kuriame taip pat įtraukti pirmiau paminėti objektai, su siūlymu suinteresuotiems asmenims iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. kreiptis į pareiškėją.

Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašas, kuriame taip pat įtraukti pirmiau paminėti objektai, su siūlymu suinteresuotiems asmenims iki 2022 m. rugsėjo 1 d. kreiptis į pareiškėją buvo paskelbtas laikraštyje „Lietuvos aidas“ ((duomenys neskelbtini)).

Skelbimas apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais, kuriame nurodyti ir pirmiau paminėti objektai, su siūlymu suinteresuotiems asmenims iki 2022 m. rugsėjo 1 d. kreiptis į pareiškėją buvo iškabintas Skuodo sen. informaciniame stende.

Dėl ginčo esmės

Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalis). Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 2 dalis). Teismas, pripažinęs, kad daiktas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba kad jie yra nežinomi, priima sprendimą pripažinti daiktą bešeimininkiu ir perduoti jį valstybės arba savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 537 straipsnis).

Iš pirmiau nurodytų aplinkybių nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. Š. yra gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo valdymo elektros skydinės šeimininkas. Byloje dalyvaujantys asmenys šios aplinkybės neginčija. Esant nurodytoms aplinkybės nėra pagrindo pareiškėjos pareiškime nurodytus daiktus pripažinti bešeimininkiais ir perduoti juos Skuodo rajono savivaldybės nuosavybėn, todėl pareiškimas yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo A. Š. turėjo 550 Eur išlaidas savo atstovės advokatės V. Pargaliauskienės teisinės pagalbos apmokėjimui (450 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 100 Eur atstovavimą teismo posėdyje). Teismo vertinimu, A. Š. išlaidos jo advokatės teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalių dydžių, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. Š. interesai yra priešingi, pareiškėjos reikalavimas yra atmetamas, todėl suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Pareiškėjos atstovas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos neturėtų būti priteistos, nes prieš pateikdama teismui pareiškimą pareiškėją įvykdė visus teisės aktų reikalavimus. Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 ir kt.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirmiau minėtas gręžinys yra naudojamas ir prižiūrimas. Šias aplinkybes procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje patvirtino suinteresuoto asmens A. Š. atstovė. Sutiktina su advokatės nuomone, kad iš byloje esančių minėto turto kadastrinės bylos nuotraukų taip pat matyti, kad turtas atrodo prižiūrimas. Liudytoja A. J. parodė, kad A. Š. prižiūrėjo gręžinį, gyventojai padėjo talkomis. Daliai bendruomenės gyventojų nėra kito vandens šaltinio. Maždaug prieš 3 m. savivaldybė iš jų pradėjo imti gręžinį. Bendruomenės pirmininkė R. Š. rašė raštus apie 2 m. Liudytojas R. J. taip pat parodė, kad A. Š. prižiūrėjo gręžinį, gyventojai padėjo, patys vandens bokštą nusigriovė, siurblius pasikeitė. Gręžinys yra prie pat A. Š. namų. Vizualiai matosi, kad jis yra prižiūrimas. Jis pats dalyvavo susitikimuose, kuriuose buvo sprendžiami klausimai dėl gręžinio, dalyvavo ir jų seniūnė J. Antrą kartą buvo susitikime pas vicemerą, administracijos direktorius buvo. Mano, kad savivaldybė nori perimti jų gręžinį.

Teismo vertinimu, pareiškėja prieš kreipdamasi su pareiškimu į teismą vien tik formaliai atliko teisės aktuose numatytas procedūras dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, todėl susidarė tokia situacija, kai prašoma pripažinti bešeimininkiais daiktus, kurie faktiškai turi šeimininką, yra pastoviai naudojami, prižiūrimi, ir pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kad šias aplinkybes išsiaiškintų, todėl nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų nepriteisimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 537 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. Š. iš pareiškėjos Skuodo rajono savivaldybės administracijos 550,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.