- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-24
- Bylos Nr.
- 1S-1280-327/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00371-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Preikšas (pirm.), Rimas Švirinas, Daiva Jankauskienė
- Nuteistasis
- R. B.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Jankauskienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. B. nuteistas 2012 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2011 m. gegužės 28 d., pabaiga – 2020 m. lapkričio 28 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 3 mėnesiai 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas sprendė, kad neatlikta paskirtos bausmės dalis yra didelė, o byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis R. B. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.R. B. nurodo, kad teismas rėmėsi vien savo nuomone, o ne komisijos duomenimis, neadekvačiai vertino komisijos darbą. Skunde remiamasi Europos tarybos rekomendacija. Nuteistasis teigia, kad suvokė bausmės aspektus ir suvaržymus, pažymi, kad jam suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, išvykti į namus. Nuteistojo teigimu, teismas taip pat neįvertino, jog jis buvo 9 kartus skatintas, o atsižvelgė tik į tai, jog nuteistasis buvo praeityje baustas. Nuteistojo rizika yra žema ir mažėja, tai įrodo, kad jis pasitaisė ir nebenusikals. Nurodo, kad bendrauja su artimaisiais, yra reguliariai lankomas ir turi teisę trijų parų išvykai į namus. R. B. teigimu, jis atpažįsta socialinius rizikos veiksnius, kurie skatina nusikalsti ir vengia situacijų, kurios gali sudaryti galimybę nusikalsti. Padaryto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis neturi įtakos nuteistojo elgesiui pataisos įstaigoje. Skunde pažymima, jog nuteistasis dirba, baigė Elektrėnų profesinę mokyklą, įgijo baldžiaus specialybę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Kriminogeniniai veiksniai yra iš praeities ir tai neturi turėti įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Skunde taip pat pažymėta, kad nuteistasis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo R. B. skundas tenkinamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Nuteistasis R. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. R. B. atlikdamas bausmę nustatytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus pažeidė du kartus, ką akcentavo ir apylinkės teismas, tačiau pažymėtina, kad 9 kartus buvo skatintas. Pažymėtina, jog pažeidimai padaryti bausmės atlikimo pradžioje, paskutinis panaikintas nepasibaigus terminui, o paskatinimai buvo gaunami nuolat nuo bausmės atlikimo pradžios iki paskutinio laikotarpio. Taip pat pažymėtina, jog pažeidimų bei paskatinimų balansas byloja apie nuteistojo keitimąsi teigiama linkme. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Atlikdamas bausmę pataisos namuose R. B. mokėsi, įgijo baldžiaus specialybę, nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. pataisos įstaigoje buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Byloje yra gautas raštas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintų R. B. jam išėjus į laisvę (b. l. 11). Anksčiau nuteistasis yra dirbęs šioje įmonėje, įmonės direktoriaus charakterizuojamas teigiamai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 8 balais iš 168 galimų, tai rodo žemą nusikalstamo elgesio riziką. Vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 11 balų iki 8 balų, iš kurių 3 yra statiniai. Šios aplinkybės taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis R. B. yra minimaliai pavojingas visuomenei. Nors skundžiamoje nutartyje teigiama, jog išlieka nusikalstamo elgesio riziką didinantis (kriminogeninis) veiksnys: netinkamų veikimo strategijų pasirinkimas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtas rizikos veiksnys yra susijęs su nuteistojo praeities elgesiu, o ne dabartimi.Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. B. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo sunkumui, jo pobūdžiui ir neatliktos bausmės dydžiui, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių R. B. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ankstesni teistumai ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis yra prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.Teismas sutinka su Komisijos nutarime siūlomomis pareigomis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis, išskyrus dėl neišvykimo už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Daroma išvada, jog ši bendrojo pobūdžio pareiga yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 punkte. Todėl vietoje šios bendrojo pobūdžio pareigos, kurią jis ir taip privalo vykdyti įstatymo pagrindu, nuteistajam skirtina papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – per vienerius metus atlikti vieną šimtą valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis panaikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas dėl R. B. lygtinio paleidimo patvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo R. B. skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. B. skiriant pareigas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį:
- per visą lygtinio paleidimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- per visą lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- per vienerius metus atlikti vieną šimtą valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.