Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-22 · Civilinė byla Nr. 2A-798-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-22
Bylos Nr.
2A-798-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Dalia Kačinskienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
I. T.
Atsakovas
UADB „ERGO Lietuva“
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-798-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.6.1.,114.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės (pranešėjos) ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant J. Butautienei,dalyvaujant ieškovui I. T., jo atstovei adv. J. Žukienei,atsakovo atstovei K. Melninkaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. T. ieškinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ dėl nepagrįsto atsisakymo mokėti draudimo išmoką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas I. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs dėl reikalavimo sumos (b.l. 2-3, 38), prašė pripažinti, kad atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ atsisakymas mokėti jam draudimo išmoką yra nepagrįstas ir priteisti jo naudai priklausančią mokėti 2618 Lt draudimo išmoką. Nurodė, kad 2009-01-31 kelyje Mickūnai – Lavoriškės įvyko eismo įvykis, su įvykio kaltininku buvo surašyta eismo įvykio deklaracija. Įvykio kaltininkas buvo apsidraudęs UADB „ERGO Lietuva“. Kadangi eismo įvykis buvo šeštadienį, pirmadienį jis nuvažiavo į draudimo bendrovę, kur buvo apžiūrėtas jo automobilis, aprašyti sugadinimai. Dėl draudimo išmokos atsakovas nurodė palaukti, kol galų gale iš viso atsisakė mokėti, motyvuodamas tuo, kad įvykio metu negalėjo būti tokio pobūdžio sugadinimų.

Atsiliepimas

Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį (b.l. 8-10) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog atlikęs žalos administravimo veiksmus nusprendė neatlyginti padarytos žalos, neįrodžius visų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, t.y. nesant priežastinio ryšio tarp žalos ir eismo įvykio. Paaiškino, jog priimdamas tokį sprendimą atsakovas rėmėsi Nepriklausomų ekspertų transporto studijos išvada, iš kurios matyti, kad automobilio Honda Civic apgadinimai negalėjo būti padaryti kontaktuojant su automobiliu Audi 80, nes nustatytas dvigubas horizontalus apibrozdinimas, kuris faktiškai nesideformuoja. Iš to ekspertas padarė išvadą, kad toks apgadinimas turėjo būti padarytas kontaktuojant su objektu, turinčiu dvi lokalias, standžias briaunas būtent tame aukštyje. Apžiūrint suremontuotą automobilį Audi 80 nustatyta, kad jame dviejų išsikišusių briaunų, kuriomis būtų galima padaryti būtent tokius apgadinimus, nėra. Pažymėjo, kad įvykio kaltininkas automobilį suremontavo per vieną dieną, kas taip pat kelia pagrįstų įtarimų dėl ieškovo automobilio apgadinimo aplinkybių.

Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2009-12-07 sprendimu (b.l. 57-59) ieškovo I. T. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai bei grąžino 33 Lt žyminio mokesčio permoką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2009-03-05 specialisto išvada Nr. TS 2009-08, kurioje kategoriškai konstatuota, kad automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiojo šono detalių sugadinimai tokioje apimtyje, kaip tai užfiksuota tyrimui pateiktose nuotraukose, negalėjo susidaryti dėl susidūrimo su automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dalyvių nurodytomis sąlygomis, taip pat ieškovo paaiškinimus teismui, padarė išvadą, kad ieškovas I. T. neįrodė savo reikalavimo, t.y. kad jam priklausančio automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai, specialistų įvertinti 2618 Lt, atsirado 2009-01-31 eismo įvykio metu susidūrus su automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta UADB „ERGO Lietuva“. Todėl, teismo manymu, atsakovas pagrįstai atsisakė ieškovui mokėti draudimo išmoką žalos byloje Nr. 982809-2850_1-001, nesant priežastinio ryšio tarp ieškovo automobiliui padarytos žalos ir eismo įvykio.

Šalies argumentai

Ieškovas I. T. apeliaciniu skundu (b.l. 63-68) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-12-07 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tvirtina, kad 2009-03-05 specialisto išvada Nr. TS 2009-08, kuria skundžiamame sprendime nepagrįstai remiasi teismas, yra neišsami bei nekonkreti, joje nėra nurodyti automobilio techniniai parametrai, neaprašyta įvykio vieta, o padarytos išvados prieštarauja viena kitai. Dėl to po skundžiamo sprendimo priėmimo buvo pakartotinai kreiptasi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedrą su prašymu papildomai ištirti eismo įvykio, įvykusio 2009-01-31 08.51 val. Vilniaus r., Lavoriškių k. ribose, kelyje Lavoriškės – Mickūnai aplinkybes, nustatyti automobilių susidūrimo mechanizmą, deformuojančių jėgų kryptį bei tai, ar automobilių sugadinimai galėjo būti padaryti šio eismo įvykio metu. Atliktas specialisto tyrimas (b.l. 74-91) techniniu požiūriu leidžia teigti, kad sugadinimai padaryti automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiajame šone pilnai galėjo susidaryti susidūrus šiam automobiliui su neužbaigusiu automobilio VW Transporter lenkimo ir stabdomu automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dalyvių nurodytomis sąlygomis. Aplinkybę, jog iki eismo įvykio jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, gali paliudyti G. A., jo tėvai V. ir E. T. bei M. S.. Mano, kad šios bylos aplinkybėms visapusiškai ištirti turi būti paskirta komisinė eismo įvykio ekspertizė ir priimtas procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 57-2044-09 pagal atsakovo kreipimąsi į Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrą su prašymu ištirti I. T. ir V. K. veiksmus, pateikiant melagingą informaciją apie eismo įvykį, siekiant gauti draudimo išmoką.

Atsiliepimas

Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 100-104) prašo Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-12-07 sprendimą palikti nepakeistą, kadangi specialisto pateikta išvada kategoriškai paneigia vieną iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų – žalos, padarytos automobiliui Honda Civic, priežastinį ryšį su eismo įvykiu. 2009-03-05 specialisto išvada Nr. TS 2009-08 abejoti nėra pagrindo, kadangi ji parengta vadovaujantis specialiomis mokslinėmis bei techninėmis žiniomis, o išvadą parengęs eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo ekspertas V. M. eismo įvykių aplinkybes tiria nuo 1993 m., kas papildomai patvirtina pateiktos išvados išsamumą, objektyvumą ir pagrįstumą. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomi nauji įrodymai – naujai nurodomi liudytojai bei pateikta 2009-12-30 specialisto išvada – neturi būti priimami bei tiriami, kadangi jie neabejotinai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.). Atkreipia dėmesį, kad automobilių parametrai, nors ir neaprašomi išvadoje, neabejotinai yra įvertinti tiek, kiek tai yra reikšminga atsakant į specialistų užduotus klausimus, o automobiliai pagal ieškovo ir įvykio kaltininko nurodytas aplinkybes eismo įvykio metu nekontaktavo su jokiais išoriniais objektais ir apgadinimus patyrė tik dėl tarpusavio kontakto. Todėl mano, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl specialisto išvados neišsamumo ir nekonkretumo nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog ieškovo atžvilgiu atsakovo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų aplinkybių apie automobilio apgadinimus pateikimo, tokiu būdu siekiant gauti nepriklausančią draudimo išmoką, nėra minima teismo sprendime kaip pagrindas kritiškai vertinti ieškovo paaiškinimus. Be to, nebūtų pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo iki procesinio sprendimo, atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, priėmimo, kadangi toks sprendimas neturėtų prejudicinės galios nagrinėjant civilinę bylą (CPK 182 str.). Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepageidavo, kad civilinės bylos nagrinėjimas būtų sustabdytas iki ikiteisminio tyrimo užbaigimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Teisėjų kolegija, išklausiusi šalių ir atstovų paaiškinimus dėl skundų argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spęsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo, nevisiškai tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, kas galėjo sudaryti prielaidas klaidingai nustatyti faktines bylos aplinkybes (CPK 185 str.), netinkamai identifikavo ir byloje dalyvaujančių asmenų ratą.

Nagrinėjamojoje byloje šalių ginčas kilo dėl to, ar egzistavo faktinis pagrindas (visos V. K. civilinės atsakomybės sąlygos bei jo draudiko UADB „ERGO Lietuva“ sutartinės atsakomybės sąlygos) išmokėti apeliantui draudimo išmoką už eismo įvykio metu apgadintą automobilį. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis vieninteliu rašytiniu įrodymu – atsakovo pateikta į bylą specialisto išvada (b.l. 13-20, originalas pateiktas teisėjų kolegijai teismo posėdžio metu) – konstatavo atsakovą neturint pareigos atlyginti apeliantui atsakovo draudiko V. K. padarytą žalą (nuostolius). Jokie įrodymai, išskyrus CPK numatytas išimtis - prejudicinius faktui (CPK 182 str. 2 p. - 4 p.), oficialius rašytinius įrodymus (CPK 197 str. 2 d.), kuriems įstatymų leidėjo valia yra suteikta didesnė įrodomoji galia, neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Specialisto ar eksperto išvada yra paprastas rašytinis įrodymas, kuris iš anksto teismui neprivalomas ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 218 str.). Įrodinėjimo priemonių kategorijai yra priskiriami ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai (CPK 177 str. 2 d.). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas išimtinai tik rašytiniam įrodymui (specialisto išvadai) suteikė prioritetą ir faktų įrodomąją reikšmę, pripažindamas ieškovo paaiškinimus subjektyviais ir prieštaraujančiais šiai išvadai. Tačiau teismas nepasisakė dėl kitų byloje esančių įrodymų tinkamumo, sąsajumo ir leistinumo, t.y. liko neįvertinta Bendrosios pagalbos centro pateikta informacija (b.l.41-42), jog ieškovo ir kito eismo įvykio dalyvio V. K. nurodomu laiku šiam centrui buvo pranešta apie eismo įvykį, neaptarti pastarojo asmens paaiškinimai eismo įvykio deklaracijoje apie eismo įvykio aplinkybes ir apelianto automobilio apgadinimų mastą (b.l. 26), juos vertinant drauge su paties apelianto (ieškovo) paaiškinimais (CPK 270 str. 4 d. 3 d.). Nors pats eismo įvykio buvimo faktas byloje nebuvo kvestionuojamas, teismas neapklausė kito eismo įvykio dalyvio, nors susiklosčiusioje situacijoje tam, kad būtų teisingai nustatytos bylos aplinkybes (teisiškai reikšmingi faktai), tai padaryti buvo privalu. Be to, tiek atsakovo, tiek apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktose skirtingose savo turiniu ir konstatuotais faktais išvadose nurodoma, jog V. K. vairuoto automobilio AUDI 80 suremontavimas neleido tinkamai įvertinti kokie sugadinimai buvo padaryti būtent šiam automobiliui ir kokie sugadinimai galėtų susidaryti ant kairiojo automobilio HONDA CIVIC šono dėl betarpiško šių automobilių kontakto, kadangi nežinomas automobilio AUDI 80 k/g rato arkos ir paties k/g sparno deformacijos charakteris (b.l. 20, 87). Esant tokioms dviems iš esmės prieštaringoms specialistų išvadoms, pagal byloje esančius duomenis negalima paneigti žalos atsiradimo ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, tikimybės. Ir nors bendroji pareiga įrodinėti nustatyta šalims, reikiamais atvejais, kuomet įrodymų aiškiai nepakanka arba jie labai prieštaringi, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, tame tarpe ir įrodymus apie V. K. automobilio remontą, jo mastą, apimtis (CPK 179 str. 1 d.), pasiūlyti šalims apsvarstyti teismo ekspertizės paskyrimo klausimą.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, yra nustatytos sąlygos draudimo išmokai mokėti. Draudimo išmoka mokama, kai nustatomas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo ir eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė, draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir žalos dydis. Laikoma, kad transporto priemonė yra nustatyta, jeigu eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra eismo įvykio vietoje ir šios transporto priemonės padėtis bei sugadinimas atitinka eismo įvykio aplinkybes; arba pašalinta iš eismo įvykio vietos transporto priemonė surandama po eismo įvykio ir ją apžiūrėjus bei atlikus tyrimą nustatoma, kad šios transporto priemonės sugadinimas atitinka eismo įvykio aplinkybes. Draudikui, kaip minėta, neginčijant paties eismo įvykio buvimo ir V. K. dalyvavimo jame, šio veiksmus – itin skubotą sugadintos transporto priemonės suremontavimą - taip pat tikslinga įvertinti atitinkančio teisei ir draudiko taisyklėms, kuriose nustatytos draudėjo pareigos, elgesio požiūriu, ištirti, ar šiam nebuvo nustatyta pareiga neremontuoti savo automobilio (nekeisti jo būklės) iki bus nustatytos visos eismo įvykio, kuriame jis dalyvavo, aplinkybes ar bent iki automobilį apžiūrės draudiko bendrovės specialistai. Tik tuomet galima pagrįstai spręsti dėl kaltės, priežastinio ryšio su atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis buvimo ar nebuvimo. Priklausomai nuo nustatytų aplinkybių eismo įvykio kaltininkui gali kilti atsakomybė už padarytą žalą prieš patį ieškovą arba prieš draudiką, todėl svarstytinas klausimas dėl antrojo eismo įvykio dalyvio dalyvavimo byloje (CPK 37 str. 1 d., 47 str.).

Civilinio proceso normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtinais, įstatyme nurodytais atvejais, vienas šių atvejų - CPK 327 str. 1 d. 2 p. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-407/2004; 2005-02-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-82/2005; 2006-06-12 c.b. Nr. 3K-3-298/2006 ir kt.), aiškindamas CPK 327 str. 2 d., yra konstatavęs, kad pagal šią teisės normą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Kolegija aptarė aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai ištirtos ir įvertintos, ir dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti reikalavimus visa apimtimi naujais aspektais, pasisakė apie kito eismo įvykio dalyvio dalyvavimo byloje būtinumą, o šio procesinio trūkumo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pats. Konstatuotina, kad nutartyje nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės nustatinėtinos būtent pirmosios instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos teismai dėl kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų šalių teisę pasinaudoti viena (pirmąja) teismine instancija.

Visa tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš UADB „ERGO Lietuva“ priteistinos valstybės naudai procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 11,20 Lt (b.l. 107) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš UADB „ERGO Lietuva“ 11 (vienuolika) litų 20 centų pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjai Dalia KačinskienėHenrichas Jaglinskis