Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir nuteistas:

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2019 m. birželio 18 d. veika) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2020 m. balandžio 7 d. veika) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 243 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir visiško sudėjimo būdu, A. A. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieni) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieni) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rajono rūmų 2020 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieni) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rajono rūmų 2020 m. kovo 18 d. nuosprendį, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 3 d. baudžiamąjį įsakymą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 20 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi, A. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones:

- 5 (penkerius) metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones;

- konfiskuoti automobiliai Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikino nuosavybės teisės į automobilį ,,Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo terminas pratęstas iki turto konfiskavimo visiško įvykdymo, o jį įvykdžius – panaikintinas.

Iki turto konfiskavimo visiško įvykdymo laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomojo priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. 2019 m. birželio 18 d. apie 01.50 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas – alkotesteriu nustatytas 2,04 promilių neblaivumas;

1.2. 2020 m. balandžio 7 d. apie 19.05 val. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu jam nustatyta mažiausia 1,98 promilės alkoholio koncentracija);

1.3. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2019 m. birželio 28 d. įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, tyčia, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. balandžio 7 d. nuo 19.00 val. iki 19.05 val. (duomenys neskelbtini) iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad jokių pagrįstų abejonių nei dėl padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nei dėl A. A. kaltės padarius nusikalstamas veikas, nagrinėjamoje byloje nekyla, be paties A. A. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais bylos įrodymais. Spręsdamas bausmių skyrimo klausimą teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes, A. A. charakterizuojančių duomenų visumą ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimui teismas taikė bausmių visiško sudėjimo ir apėmimo būdus, o šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę su ankstesnėmis bausmėmis bendrino BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės bei paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių klausimai nėra keliami. Nuosprendis ginčijamas tik dėl paskirtos bausmės, prašoma ją švelninti. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmių skyrimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu, aplinkybių, sudarančių pagrindą nuosprendį keisti ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, nenustatė.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. A. A. pripažintas kaltu dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 243 straipsnyje, padarymo. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienų metų bausmės. Pagal BK 243 straipsnį baudžiama bauda arba areštu. Išanalizavus baudžiamąją bylą teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšis už atskiras A. A. padarytas nusikalstamas veikas ir nustatydamas jų dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytas nusikaltimas veikas, skiriamą bausmę motyvavo. Buvo įvertintas padarytų nusikaltimų veikų pobūdis ir pavojingumas (padarytos trys tyčinės nusikalstamos veikos – du nesunkūs nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas), nusikalstamų veikų stadija (nusikalstamos veikos baigtos). Atsižvelgta į tai, kad A. A. savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nuskalstamų veikų pripažino ir gailėjosi ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Taip pat atsižvelgta į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – A. A. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuosprendyje įvertinti ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, sudarantys pagrindą pripažinti, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės (areštas, terminuotas laisvės atėmimas), taip pat ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, teigiamos įtakos jos elgesio pokyčiams neturėjo – A. A. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo už tyčines nusikalstamas veikas teistas aštuoniolika kartų, nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam anksčiau teistas ne kartą, pagal BK 243 straipsnį kvalifikuota nusikalstama veika susijusi su baudžiamojo poveikio priemonės, skirtos už vairavimą esant neblaiviam, nevykdymą. Nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma nuosprendyje buvo įvertinta tinkamai, o nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, taip pat ir subendrinta bausmė, yra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų, jo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės paskirtį. Įvertinus iš esmės neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, anksčiau taikytų bausmių, tame tarpe ir ne kartą taikytos griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, neveiksmingumą, nuteistojo pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį ir gyvenimo būdą nebuvimą, nekritišką požiūrį į savo veiksmus, A. A. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo paskirtos didesnės, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmės, o pagal BK 243 straipsnį – lygi vidurkiui arešto bausmė. Nustatant bausmės dydį BK 61 straipsnio nuostatos nepažeistos, paskirtų bausmių rūšys ir dydžiai atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą. Dar labiau švelninti bausmes (trumpinant laisvės atėmimo, arešto bausmės terminus) ar skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, esant aukščiau paminėtiems neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojantiems duomenims, rodantiems, kad ne tik švelnesnės rūšies, bet ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės nebuvo veiksmingos, nėra pagrindo. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo (esant idealiai nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį, sutapčiai) ir visiško sudėjimo būdu (tarpusavyje bendrinant bausmes, paskirtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį) ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptartų aplinkybių kontekste 1 metų laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neteisinga.

9. Bausmių bendrinimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu pažymima, kad baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai – kaip visuma, taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012). Taigi aplinkybės, kurios buvo svarbios parenkant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat yra aktualios parenkant ir bausmių subendrinimo būdą. Vertinamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti bausmių A. A. skyrimo motyvai, taip pat šioje nutartyje dar kartą aptartos bausmės individualizavimui reikšmės turinčios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas už vairavimą esant neblaiviam paskirtas bausmes subendrindamas visiško sudėjimo būdu, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. A. A. teistumų skaičius, daromų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nusikalto tikrai ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių neigiamų vertybinių orientacijų, netinkamo gyvenimo būdo. Nepaisant jam skiriamų griežtų, su realiu laisvės atėmimu susijusių bausmių, A. A. toliau daro nusikaltimus, už vairavimą esant neblaiviam, kaip minėta, teistas ne kartą, nusikalsta neišnykus teistumui. Visa tai, teisėjų kolegijos vertinimu, charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, taip pat atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas.

10. Skundžiamu nuosprendžiu A. A. paskirta subendrinta ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, vienu trečdaliu sumažinta bausmė (1 metai laisvės atėmimo) buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rajono rūmų 2020 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis. BPK 347 straipsnyje numatyta, kad kai nuteistajam yra visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausio nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Alytaus apylinkės teismo Prienų rajono rūmų 2020 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. kovo 25 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės anksčiau nebuvo subendrintos, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną minėti procesiniai sprendimai buvo įsiteisėję, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė ir šiais procesiniais sprendimais paskirtų bausmių subendrinimo su 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme klausimą, kadangi tokią teismo pareigą numato minėtas BPK 347 straipsnis. A. A. paskirtas bausmes teismas bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, t. y. taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių dalinio sudėjimo būdą. Prie griežčiausios skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį švelnesnių bausmių, teismas BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos rūšies bausmės dydis, nepažeidė. Skundžiamu nuosprendžiui buvo subendrintos už penkis nusikaltimus ir du baudžiamuosius nusižengimus A. A. skirtos bausmės, todėl galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, aukščiau aptartų su nuteistojo asmenybe susijusių aplinkybių kontekste, nelaikytina neatitinkančia teisingumo, proporcingumo principų reikalavimų. Nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, kad jis prieš priimant skundžiamą nuosprendį jau buvo pradėjęs atlikti ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, išvadų dėl teisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės nekeičia. Skirtingais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais skirtos bausmės vertinamu atveju buvo subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsniu, kurio 9 dalyje aiškiai numatyta, kad bendrinant bausmes pagal šį straipsnį į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis patvirtina, kad šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas laikėsi ir į galutinę bausmę įskaitė visas bausmes (jų dalis), kurias nuteistasis atliko. Taigi, nors nuteistajam nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė yra 1 metais 6 mėnesiai laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaičius jo jau atliktos bausmės dalį, faktinis bausmės atlikimo laikas bus trumpesnis.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendyje bausmės skyrimo ir individualizavimo klausimai išspręsti teisingai, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai nepadaryti. Paskirtos bausmės, taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežtos, paskirtos tinkamai įvertinus tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl dar labiau švelninti trumpinant laisvės atėmimo bausmės terminą, skiriant kitos rūšies bausmę ar taikant BK 75 straipsnyje reglamentuotą bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo. Aptartų su nuteistojo asmenybe susijusių aplinkybių, rodančių jo polinkį nusikalsti, visuma neduoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nuteistojo skundas dėl bausmės švelninimo atmetamas, kaip nepagrįstas.

12. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. A., kurias sudaro 81 Eur (3 t. b. l. 45). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Bylos duomenimis nuteistasis A. A. nedirba (2 t. b. l. 53), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau objektyvių duomenų apie nuteistojo realią turtinę padėtį byloje nėra. Tokių duomenų su apeliaciniu skundu nepateikė ir nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, taip pat į prašomų išieškoti išlaidų sumą, kuri nėra itin didelė ir yra adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškotinos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. A. 81 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.