- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- TS-26-537/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Nuteistasis
- R. Š.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl 2017 m. balandžio 26 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-408 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Š. skundu prašo panaikinti Komisijos 2017 m. balandžio 26 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-408 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį arba sumažinti terminą, kuriam Komisija atidėjo prašymo pakartotinį svarstymą. Nurodo, jog nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi Komisijos rekomendacijos privalo būti motyvuotos, o jų tikslu privalo būti socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas, o šiuo atveju taip nėra. Nesutinka su skundžiamame nutarime esančia rekomendacija gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų. Mano, kad nėra asmeniu, kuriam būtų reikalinga pateikti pastabas apie tai, kad reikia gerai elgtis, kadangi jis visada laikėsi ir laikosi vidaus tvarkos taisyklių, nepažeidinėja rėžimo reikalavimų. Rekomendacija akivaizdžiai nemotyvuota, formali, pateikta tik „dėl akių“, ja nėra siekiama įstatymo numatytų tikslų. Nurodo, kad analogiška situacija yra ir įpareigojant tęsti mokslą bei pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą. Šios priemonės yra ir buvo vykdomos ir davė atitinkamus rezultatus, t. y. jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 40 balų. Iš esmės visi tikslai, kuriais siekiama asmenį nuteisus laisvės atėmimo bausme bei lankant socialinės reabilitacijos programas yra pasiekti – nėra baustas už elgesio normų pažeidimus, mokosi, lanko elgesį koreguojančias programas. Komisija pavedė įvykdyti priemonės, kurios jau yra įvykdytos, o rezultatai ir tikslai – pasiekti. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno tardymo izoliatoriuje buvo skatintas du kartus, turėjo pagyrimų. Bylos nagrinėjimo metu iš minėtos įstaigos buvo paleistas ir laisvėje gyveno 9 mėnesius, per šį laikotarpį nepadarė jokio teisės pažeidimo. Teismui priėmus sprendimą nuteisti jį realia laisvės atėmimo basume, pats atvyko į policiją, iš kur buvo nukreiptas į laisvės atėmimo vietą. Neigiamą elgesį, jo pasekmes, taip pat ir tai lemiančias priežastis yra apgalvojęs dar iki patekimo į įkalinimo įstaigą. Tiek sau, tiek savo šeimai yra pažadėjęs nutrakti buvusį gyvenimą, susijusių su nusikaltimais. Nuteistasis taip pat nesutinka su terminu, kuriam Komisija atidėjo jo prašymo taikyti lygtinį paleidimą pakartotinį svarstymą. Mano, jog vieninteliu motyvu, dėl kurio nuteistojo prašymo svarstymas galėtų būti atidedamas maksimaliam įstatymo leidžiamam terminui, yra itin sudėtingos ir didelės apimties rekomendacijos, kurių per trumpą laiką būtų neįmanoma įvykdyti. Šiuo atveju Komisijos rekomendacijos nėra nei sudėtingos, nei reikalaujančios ilgo laiko tarpo jų įgyvendinimui. Komisija nepateikė jokių motyvų, kodėl kito svarstymo data paskirta po penkių mėnesių.
Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas tenkinamas.
R. Š. teistas: 1) 1996-01-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį – 4 metams laisvės atėmimo. 1995-12-21 pritaikius amnestijos aktą, atleistas nuo paskirtos bausmės; 2) 2004-07-04 pagal BK 138 straipsnio1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 5 dalis – 1 metams laisvės atėmimo; 3) 2005-08-29 pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 3 dalis – 4 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo; 4) 2010-06-22 pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Pagal 2010-10-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį BK 294 straipsnio 2 dalis perkvalifikuota į BK 294 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo; 5) 2016-04-28 pagal 181 straipsnio 1 dalį – 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo. 2016-10-28 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu BK 181 straipsnio 1 dalis pakeista į BK 181 straipsnio 3 dalį ir paskirta 4 metai laisvės atėmimo. Užskaityta 1 metai 8 mėnesiai 30 dienų. Bausmės pradžia – 2017-01-18, bausmės pabaiga – 2019-04-18.
Komisija skundžiamą nutarimą priėmė, visų pirma, atsižvelgdama į tai, kad anksčiau asmeniui buvo taikytas lygtinis paleidimas ir amnestijos įstatymas, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto. Antra, neatliktos bausmės dalis yra nemaža – 1 metai 11 mėnesių ir 26 dienos. Trečia, nors nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Komisija rekomendavo šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones: tęsti pataisą pagal individualių socialinės reabilitacijos planą, gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų; tęsti mokslą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų veikų, bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.
Kaip minėta, vienas iš Komisijos argumentų netaikyti R. Š. lygtinio paleidimo buvo tas, jog anksčiau jam taikytas lygtinis paleidimas ir amnestijos įstatymas, tačiau išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto. Pažymėtina, jog nuteistajam amnestija buvo taikyta daugiau nei prieš 20 metų, t. y., 1995-12-21, o lygtinis paleidimas prieš 10 metų, t. y., 2007-04-05. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, jog aptariamas Komisijos motyvas nėra pakankamas ir svarus, kad būtų galima nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo. Tuo labiau, kad duomenų, jog R. Š. būtų pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, nėra.
Komisija pabrėžė didelę neatliktą bausmės dalį ir tai, kad per trumpas paskirtos bausmės laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Priešingai, jis yra prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Pripažįstama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotinam pažeidimui, lygtinis paleidimas skatina reintegraciją, nuteistajam suteikiama planuojama, remiama ir prižiūrima galimybė įsilieti į visuomenę.
Teismo manymu, nuteistojo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, jo atžvilgiu taikant teismo nustatytas probacijos sąlygas ir toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai – tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeista.
Komisija skundžiamame nutarime nurodė, jog nors nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2017-03-03 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika – 56 balai. Tuo tarpu, 2017-04-19 atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta žema rizika – 40 balų. Taigi, daugiau nei per mėnesį laiko R. Š. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo net 16 balų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nesutinka su aptariama komisijos pozicija ir mano priešingai, t. y., kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad tokia nuomonė nurodyta ir socialinio tyrimo išvadoje.
Vertindamas lygtinio paleidimo galimybę, teismas atsižvelgia ir į asmenybės charakteristiką. R. Š. socialinio tyrimo išvadoje iš esmės charakterizuojamas teigiamai. Joje nurodoma, kad nuteistasis turi pagrindinį išsivalinimą, šiuo metu mokosi 12-oje klasėje, darbo patirties ir įgūdžių turi pakankamai, suvokia teigiama darbo naudą, turi suformulavęs ilgalaikius tikslus. Pataisos namuose gauta pažyma, kad išėjęs iš įkalinimo įstaigos, bus įdarbintas UAB „Alderus“ vairuotojo pareigose, o tai yra apsauginis veiksnys. Nuteistasis nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais ir neturi finansinių įsipareigojimų ar išlaidų, su kuriais negalėtų susidoroti. Pataisos namuose nėra gauta vykdomųjų raštų dėl teismo priteistų ieškinių. Nuteistasis niekada neturėjo problemų su alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimu. Bausmės atlikimo metu tokių atvejų taip pat neužfiksuota. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta, supranta ir gerbia įstatymo normas, retai praranda savitvardą, nieko nepradeda daryti, kol neapsvarsto visų situacijos aspektų. Kriminalinėje istorijoje nėra įrodymų, kad smurtavo prieš kitus asmenis. Atpažįsta savo ir kitų žmonių įnašą į problemų atsiradimą, susijusį su nusikalstamumu, jaučia poreikį jas spręsti. Pataisos namuose nepriekaištingai lankė socialinės reabilitacijos programas, jų metu aktyviai analizavo savo elgesį, siekė mažinti riziką pakartotinai nusikalsti ateityje, aktyviai naudojosi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nesusijusios su nusikalstamumu. Konfliktinėse situacijose tarp nuteistųjų nedalyvavo, už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, mandagus, taktiškas. Pateikė charakteristikas iš Kauno ir Lukiškių tardymo izoliatorių, kuriuose apibūdinamas teigiamai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, nuteistasis atvirai kalba apie stiprų ryšį su žmona ir vaikais. Turi 3 brolius ir seserį, socialinius ryšius palaiko su visais artimaisiais. Pataisos namuose buvo gautas pranešimas, kad žmona sutinka R. Š. priimti gyventi jai priklausančiame name, esančiame adresu Vytėnų g. 78A, Kaunas. Nuteistojo gyvenamos vietos padėtis nekelia jokių problemų ir nesieja jo su nusikalstamumu. Gyvenimo sąlygos (artimųjų sutikimas priimti gyventi) ir stiprūs socialiniai ryšiai veikia kaip apsauginiai veiksniai. Dauguma teiginių, teigiamai apibūdinančių nuteistąjį, nurodyti ir skundžiamame nutarime, tačiau Komisija į juos neatsižvelgė. Todėl teismas mano, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir formalus, priimtas neišanalizavus visų lygtiniam paleidimui reikšmingų aspektų, o pateiktos rekomendacijos netikslingos.
Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis įvykdė jam taikytas individualias socialinės reabilitacijos priemones, taip pat įvertindamas žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinėje išvadoje pateiktas aplinkybes bei kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis R. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde nuteistasis prašo taikyti jam lygtinį paleidimą BVK 157 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl atsižvelgiant į tai ir neperžengiant skundo ribų, jam nustatoma intensyvi prižiūra, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Komisija nepateikė siūlymo, kokias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas tikslinga taikyti nuteistajam tenkinus jo skundą, todėl teismas tai sprendžia savo nuožiūra. Teismo nuomone, BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) pareigos turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, skatins ateityje daugiau nenusikalsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. Š. skundą dėl 2017 m. balandžio 26 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr.81/04-408 panaikinimo tenkinti ir jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nustatyti nuteistajam R. Š. intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Pasibaigus intensyvios priežiūros terminui, nuteistajam R. Š. paskirti šias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose:
- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.