- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-03-23
- Bylos Nr.
- 1A-195-376-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas (pirm.), Pavelas Frolovas, Zenonas Birštonas
- Nuteistasis
- I. K.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinei
- Kategorijos
Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-195/09
Teisejas Kestutis Lukošiunas Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 1.1.8.6.2.;
2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.
2009 m. kovo 23 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Varenos rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacini skunda del Varenos rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažinta kalta padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir jai paskirtas laisves apribojimas 2 (dvejiems) metams. Nuteistoji ipareigota be bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nuo 23.00 val. iki 06.00 val. buti namuose. Šiuo nuosprendžiu iš nuteistosios I. K. civiliniam ieškovui Valstybinei ligoniu kasai priteista 4863,40 Lt turetu V. K. gydymo išlaidu.
Aprašomoji dalis
nustate:
I. K. nuteista už tai, kad ji sunkiai sužalojo žmogu, o butent: 2007 m. liepos 29 d., apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name, del staiga kilusiu priešišku asmeniniu santykiu su sutuoktiniu V. K., tycia kirviu sudave smugi V. K. i galva, tuo padarydama nukentejusiajam sunku sveikatos sutrikdyma del galvos žaizdu dešinio momens srityje ir atviro ispaustinio dešinio momenkaulio lužio su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu.
Šalies argumentai
Varenos rajono apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras pateike apeliacini skunda, kuriuo prašo pakeisti Varenos rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendi del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo ir neteisingai paskirtos bausmes ir paskirti I. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. 3 (tris) metus laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose. Nurodo, kad Varenos rajono apylinkes teismas, ištyres surinktus irodymus ir juos ivertines, padare teisinga išvada del I. K. nusikalstamu veiksmu pobudžio, ju kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., taciau netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma ir neteisingai paskyre bausme, kuri aiškiai per švelni, todel šioje dalyje nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p., 2 p.). Teismas laike, kad šiuo konkreciu atveju Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytos laisves atemimo bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui ir mano, kad bausmes tikslai kaltinamajai butu pasiekti skiriant švelnesne bausme (BK 54 str. 1 d.). Teismas remesi Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d., kur numatyta, kad jeigu kaltininkas išlaiko mažamecius vaikus, kuriu del paskirtos istatyme numatytos bausmes nebutu kam prižiureti, teismas gali už nusikalstama veika paskirti švelnesne negu numatyta istatymo bausme; teismas laike, kad paskyrus laisves atemimo bausme, galetu iškilti problemos del kaltinamosios vaiku priežiuros, todel bausmes tikslai gali buti pasiekti I. K. paskiriant laisves apribojimo bausme. Prokuroro nuomone, tokia bausme aiškiai per švelni. Skirdamas bausme, teismas turi atsižvelgti i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias bylos aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes, taciau teismas, skirdamas I. K. bausme, neatsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma, kad ji sužalojo savo vyra tycia suduodama ne kokiu kitu irankiu, bet butent, kirviu. Taip pat sudave i gyvybiškai svarbia kuno vieta – galva tuo metu, kai jai jokios gresmes nebuvo, po konflikto buvo praejes laiko tarpas. Taip pat teismas neivertino tos aplinkybes, kad be pacios kaltinamosios parodymu, daugiau nera duomenu, kad nukentejusysis prieš sužalojima butu vartojes jos atžvilgiu fizine prievarta: nukentejusysis V. K. parode, kad ta diena žmonos nemuše, liudytoja J. K., pas kuria atejo kaltinamoji I. K. iš karto po ivykio, nepatvirtino, kad marti buvo sužalota, kad buvo suplešyti jos naktiniai marškiniai, I. K. nesikreipe pas teismo medicinos specialista, suplešytu marškiniu ikiteisminio tyrimo metu nepateike. Be to, teismas neatsižvelge i tai, kad I. K. ta diena agresyviai buvo nusiteikusi savo vyro atžvilgiu, o ne pyktis kilo staiga: liudytoja J. K. parode, kad marti diena po pietu pyko ant vyro, sake, kad namuose bus tragedija, išsake grasinimus vyro atžvilgiu, liudytoja R. V. nurode, kad apie 19 val. I. K. buvo pikta ant vyro, kad jis geria alkoholinius gerimus ir pragers atlyginima. Teismas nevertino ir I. K. elgesio po vyro sužalojimo, ji tik praneše jo tevams apie sužalojima, pati ne tik kad nesuteike jam jokios pagalbos, nebande išvengti sunkesniu padariniu, bet net nepasidomejo savo veikos pasekmemis, nukentejusiojo sveikatos bukle, pasislepe, veliau išgerusi degtines, nuejo miegoti. Teismas nepagristai pritaike Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatas vien del to, kad I. K. augina tris nepilnamecius vaikus. Pripažinus, kad Varenos rajono apylinkes teismo 2008-12-04 nuosprendžiu I. K. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., atsižvelgus i išdestytas aplinkybes, jai turetu buti paskirta sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme.
Teismo posedyje prokuroras prašo apeliacini skunda tenkinti, nuteistoji, jos gynejas bei nukentejusysis prašo apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama nuosprendi, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma bei neteisingai paskyre bausme (BPK 328 str. 1 p., 2 p.), skirdamas I. K. bausme, pažeide bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., todel pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 326 str. 2 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. K. bausme, svaria priežastimi skirti švelnesne nei sankcijoje numatyta bausme laike paties nukentejusiojo V. K. elgesi, kuomet jis nusikaltimo padarymo diena girtavo, pragerdamas savo uždarbi ir tuo sunkindamas šeimos, kurioje auga trys nepilnameciai vaikai, finansine padeti, vartojo prieš I. K. fizine prievarta – smugiavo jai i nugara ir nosies sriti, išvijo i kiema, aiškiai nepagarbiai elgesi, neleisdamas kaltinamajai pareiti i namus, koliodamas ja ir kaltinamosios dukra, tuo paciu žemindamas ir ižeisdamas jos, kaip motinos, garbe ir oruma. Pirmosios instancijos teismas nurode, kad butent toks nukentejusiojo elgesys sukure kaltinamajai psichologiškai traumuojancia busena, ko pasekoje ja apemus pykciui, ji sudave smugi su kirviu nukentejusiajam. Teismas nenustate I. K. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, o jos atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažino tai, kad kaltinamoji savo noru pilnai prisipažino padariusi nusikaltima ir del to nuoširdžiai gailisi. Teismas konstatavo, kad I. K. teisiama pirma karta, augina tris nepilnamecius vaikus, todel laike, kad Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytos bausmes – laisves atemimo paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui, todel bausmes tikslai kaltinamajai butu pasiekti skiriant švelnesne bausme (BK 54 str. 1 d.). Teismas taip pat remesi Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d., nurodydamas, kad šiame straipsnyje numatyta, jog jeigu kaltinamasis išlaiko mažamecius vaikus, kuriu del paskirtos istatyme numatytos bausmes nebutu kam prižiureti, teismas už nusikalstama veika gali paskirti švelnesne, negu numatyta istatymo, bausme. Teismas laike, kad paskyrus laisves atemimo bausme galetu kilti problemos del kaltinamosios vaiku priežiuros, todel teismas nusprende, jog bausmes tikslai kaltinamajai butu pasiekti jai paskiriant laisves apribojimo bausme (BK 48 str.).
Teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyres surinktus irodymus ir juos ivertines, padare teisinga išvada del I. K. nusikalstamu veiksmu pobudžio, ju kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., taciau netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma ir neteisingai paskyre bausme, kuri yra aiškiai per švelni.
Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas švelnesnes negu sankcijoje numatyta bausme skyrima, nepagristai remesi kaltinamosios parodymais del paties nukentejusiojo vartojamos kaltinamosios atžvilgiu prievartos, kadangi tokie kaltinamosios I. K. parodymai nera patvirtinti jokiais bylos faktiniais duomenimis. Tai, kad nusikaltimo padarymo diena V. K. vartojo alkoholinius gerimus, patvirtino ir pats nukentejusysis V. K., ir liudytoja R. V., taciau vien alkoholiniu gerimu vartojimo faktas neduoda pagrindo laikyti, kad vien del šios aplinkybes (alkoholiniu gerimu vartojimo) kaltinamoji galejo buti išprovokuota naudoti prievarta prieš nukentejusiji. Byloje nera jokiu faktiniu duomenu, patvirtinanciu tai, kad nukentejusysis prieš kaltinamaja ta diena smurtavo. Konflikto tarp kaltinamosios ir nukentejusiojo metu, t.y. 2007 m. liepos 29 d. apie 22.20 val., jokiu liudytoju nebuvo, ju mažametis vaikas, buves tuo metu namuose, miegojo, todel kaltinamosios nurodytos aplinkybes, kad nukentejusysis ta diena prieš ja smurtavo, sudave jai smugius i nugara bei nosies sriti, nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis, todel vertintinos kritiškai. Be to, vykti pas specialistus, tikslu nustatyti jai padarytu sužalojimu sunkumo laipsni bei pobudi ir pateikti ikiteisminiam tyrimui jos neva suplešytus naktinius marškinius, kaltinamoji atsisake. Apklausta 2008-04-16 teismo posedyje liudytoja J. K. parode, kad po nusikaltimo padarymo kaltinamosios sumušimo žymiu nepastebejo , <...>, jos marškiniai buvo nesudraskyti (b.l. 138). Tokiu budu pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad kaltinamoji I. K. sudave smugi kirviu nukentejusiajam i galva del prieš ja pavartotos fizines prievartos, nepagristai šia aplinkybe laike priežastimi skirti švelnesne bausme. Be to, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad bausmes tikslai kaltinamajai butu pasiekti skiriant švelnesne bausme, nepagristai nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurode Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d., kuris numato ne švelnesnes bausmes skyrimo pagrindus, bet bendruosius bausmes skyrimo pagrindus. Teismas, skirdamas kaltinamajai švelnesne negu istatymas numato, bausme, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurode Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d., kur numatyta, jog jeigu kaltininkas išlaiko mažamecius vaikus, kuriu del paskirtos istatyme numatytos bausmes nebutu kam prižiureti, teismas už nusikalstama veika gali paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme. Taciau teismas ne tik kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konkreciai nenurode mineto straipsnio punkto, taciau ir paskirdamas bausme, rezoliucineje nuosprendžio dalyje nenurode, kokiu gi konkreciu istatyminiu pagrindu teismas vadovavosi paskirdamas kaltinamajai švelnesne negu istatymo numatyta bausme. Konstatavus, kad kaltinamoji išlaiko mažamecius vaikus, kuriu del paskirtos istatyme bausmes nebutu kam prižiureti (BK 62 str. 2 d. 2 p.), kaltinamajai galetu buti skiriama švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, taciau byloje nera faktiniu duomenu, patvirtinanciu, jog kaltininke I. K. viena išlaike, prižiurejo ir rupinosi savo nepilnameciais vaikais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji niekur nedirba (jos teigimu, registruota darbo biržoje, taciau duomenu, kad registruota darbo biržoje, byloje nera (b.l. 62 ). Nukentejusysis V. K. dirba R. V. II „Šiaures medis“ medienos rušiuotoju (b.l. 26). Taigi, konstatuoti, kad kaltinamoji viena išlaiko savo nepilnamecius vaikus, nera pagrindo. Be to, iš Varenos rajono savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos tarnybos 2007-08-16 rašto matyti, kad kaltinamosios I. K. šeima yra irašyta i seniunijos socialines rizikos šeimu saraša, nes I. K. dažnai girtauja, neprižiuri vaiku. Budama neblaivi agresyvi, jos elgesys nenuspejamas. Daug kartu buvo ispeta seniuno ir seniunijos policijos inspektoriaus del girtavimo, blogo elgesio su šeimos nariais, kaimynu koliojimo, taciau išvadu nepadare ir savo elgesiu kelia aplinkiniu pasipiktinima (b.l. 74). 2007-08-03 Varenos rajono savivaldybes Vaiku teisiu apsaugos tarnybos specialistei atvykus patikrinti šeimos buities ir moralines salygas, I. K. buvo rasta mieganti, ji buvo visiškai girta. Vaikai buvo nubege pas mociute - V. K. mama, kuri pažadejo jais pasirupinti (b.l. 77). Iš 2007-12-03 Varenos rajono savivaldybes administracijos Vydeniu seniunijos charakteristikos matyti, kad I. K. daug kartu buvo ispeta seniuno ir seniunijos policijos inspektoriaus del girtavimo, blogo elgesio su šeimos nariais, taciau išvadu nepadare ir savo gyvenimo budo nekeicia (b.l. 99). Šios aplinkybes teiseju kolegijai neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamoji viena išlaiko savo nepilnamecius vaikus, be to, iš virš nurodytu pažymu matyti, kad kaltinamoji linkusi girtauti ir neprižiureti savo vaiku, blogai elgiasi su šeimos nariais. Del šiu priežasciu nera pagrindo kaltinamajai I. K. skirti švelnesne, negu istatymo nustatyta, bausme.
Teiseju kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išdestytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. K. bausme, neatsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma, kad ji sužalojo savo vyra tycia suduodama ne kokiu kitu irankiu, bet butent kirviu. Taip pat sudave i gyvybiškai svarbia kuno vieta – galva tuo metu, kai jai jokios gresmes nebuvo. Kad kaltinamajai jokios gresmes nebuvo patvirtina ir pacios kaltinamosios teismo posedyje duoti parodymai, kad jos vyras (V. K.) stovejo virtuveje prie šaldytuvo, kuris stovi šalia duru, ir neleido jai ieiti. Tai truko gal 10 min. Paskui jis degesi cigarete, ir ji, pati nežino kaip, nustvere kirvi, kuris visa laika buvo prieangyje, prasidare duris ir viena karta pentimi trenke jam stovinciam prie duru <...> (b.l. 136). Šie kaltinamosios parodymai tik patvirtina, kad nukentejusysis galimai tik neileido jos i kambari, taciau jokiu veiksmu, kurie grestu kaltinamosios sveikatai ar gyvybei, nesieme. Todel pirmosios instancijos teismas, paskirdamas kaltinamajai bausme – laisves apribojima, neatsižvelge ne tik i kaltinamosios asmenybe neigiamai charakterizuojancius požymius, bet ir i padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma, nusikaltimo padarymo iranki (kirvis) ir pan.
Prokuroras skunde nurode, kad kaltinamoji tik praneše nukentejusiojo tevams apie jo sužalojima, bet pati nesuteike jam jokios pagalbos, nebande išvengti sunkesniu padariniu ir nepasidomejo savo veikos pasekmemis, nukentejusiojo sveikatos bukle, pasislepe, veliau išgerusi degtines, nuejo miegoti. Teiseju kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nevertino kaltinamosios veiksmu iškart po nusikaltimo padarymo, taciau bylos faktiniais duomenimis patvirtinta, kad kaltinamoji I. K. iškart po nusikaltimo padarymo nubego pas nukentejusiojo V. K. tevus pranešti apie padaryta nusikaltima. Ji iškart praneše, kad kirviu sužalojo V. K.. Iš liudytojos J. K. 2008-04-16 teismo posedžio metu duotu parodymu matyti, kad kaltinamosios I. K. riksmas buvo isteriškas, ji reke, spiege (b.l. 138), todel akivaizdu, kad kaltinamoji iškart po nusikaltimo padarymo buvo labai susijaudinusi, išsigandusi. Kaltinamoji pasislepe priestatelyje prie aruodo tik tuomet, kai praneše apie ivykdyta nusikaltima, todel teiseju kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad kaltinamoji, nesuteikdama nukentejusiajam jokios pagalbos, nebande išvengti sunkesniu padariniu. Priešingai, nedelsiant pranešdama apie ivykdyta nusikaltima, kaltinamoji apie tai informavo kitus asmenis, kurie pasirupino, kad nukentejusiajam nedelsiant butu suteikta pagalba ir tokiu budu išvengta sunkesniu padariniu.
Už Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. nustatyto nusikaltimo padaryma yra numatyta iki dešimties metu laisves atemimo bausme. Teiseju kolegija, skirdama kaltinamajai bausme, atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni (nusikaltimas priskirtinas prie sunkiu), jo padarymo aplinkybes, kaltes forma (neapibrežta tycia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, ivykdyto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsni, kaltinamosios asmenybe neigiamai apibudinancius duomenis – Varenos rajono savivaldybes administracijos charakterizuojama neigiamai, nes yra linkusi girtauti, elgtis agresyviai, neprognozuojamai, neprižiuri vaiku. Taip pat atsižvelgtina i tai, kad kaltinamoji I. K. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (nera duomenu, kad dirbtu ar butu registruota darbo biržoje). Tuo paciu kolegija atsižvelgia i tai, kad kaltinamoji praeityje nebuvo teista, toliau gyvena su nukentejusiuoju, kuris faktiškai su ja susitaike. Ivertinusi nustatytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmes tikslai gali buti pasiekti paskiriant kaltinamajai sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme.
Nustatant kaltinamajai bausmes dydi atsižvelgiama i tai, kad jos atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Kaltinamosios atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra ta, kad ji prisipažista padariusi jai inkriminuota nusikalstama veika, nuoširdžiai del to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamoji kartu su nukentejusiuoju augina tris nepilnamecius vaikus (b.l. 53-55). Be to, nukentejusysis V. K. su kaltinamaja I. K. faktiškai susitaike, jai atleido, civilinio ieškinio kaltinamajai nereiške (b.l. 137). Ivertinusi šiu aplinkybiu visuma, teiseju kolegija sprendžia, kad kaltinamajai I. K. skirtina laisves atemimo bausme, artima sankcijoje numatytam laisves atemimo bausmes minimumui.
Teiseju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagristai kaltinamajai I. K. skyre švelnesne negu istatymo numatyta bausme, kadangi švelnesnes bausmes skyrimui nebuvo pagrindo, todel netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma ir neteisingai paskyre bausme, del ko Varenos rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
nusprend e:
Prokuroro apeliacini skunda tenkinti iš dalies.
Pakeisti Varenos rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendi:
I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteisti ja laisves atemimo bausme 6 (šešiems) menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
Likusioje dalyje Varenos rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendi palikti nepakeista.