Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,

dalyvaujant skundą padavusiems asmenims J. M. ir R. M., jų atstovui advokatui Aleksandrui Gončarko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. M. ir R. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. J. 2017-01-16 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-82908330-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulė V. V. 2016-10-23 D. E. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-75602696-16, kuriame nurodė, kad 2016-10-23 apie 17.19 val., Rokantiškių g. 53, Vilniuje, D. E. vairuodamas automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, neįvertino meteorologinių oro sąlygų, kelio dangos, nepasirinko saugaus greičio, ko pasekoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje nukentėjo automobilio „Volvo V70“ vairuotojas R. M. bei keleivė J. M., eismo įvykio metu abu automobiliai apgadinti, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p. reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas M. J. 2017-01-16 priėmė nutarimą Nr. 10N-82908330-17, kuriuo pripažino, kad D. E. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d., 127 str. 2 d. ir paskyrė jam 220 eurų baudą.

Pagal byloje esančius duomenis - eismo įvykio kaltininkas D. E., ignoruodamas greičio ribojimo ženklo reikalavimus, sąmoningai viršijo greitį (taigi, tyčia) nukentėjusiųjų matytas D. E. vairuojamo automobilio demonstratyvus, chuliganiškas sukinėjimasis kelyje ir dėl to netikėtas peršokimas į priešpriešinę eismo juostą kaktomuša „taranuojant“ nukentėjusiųjų automobilį turėtų būti vertinamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui. Tai patvirtina ir šio eismo įvykio pasekmės: sutrikdyta J. M. ir R. M. sveikata. J. M. nedarbingumo laikotarpis dėl eismo įvykio metu patirtų traumų - 37 dienos; R. M. nedarbingumo laikotarpis dėl eismo įvykio metu patirtų traumų - 29 dienos. Tik dėl „Volvo“ automobilio gamintojų plačiai deklaruojamo ir pasiekto rezultato suteikti šiam automobiliui išskirtinį saugumą (išsiskleidusios oro pagalvės, saugos diržai ir kiti saugos sistemos elementai) nukentėjusieji liko gyvi. Sunaikintas materialus turtas - nukentėjusiųjų 2006 m. gamybos automobilis „Volvo V70“ tiko tik sąvartynui.

Pasak pareiškėjų, nagrinėjant administracinę bylą Nr. 07-16-9437771 ir priimant nutarimą Nr. 10N-82908330-17 nebuvo vertinti byloje esantys duomenys, todėl eismo įvykio kaltininko D. E. veiksmai buvo neteisingai kvalifikuoti. Vadovautasi kaltininko parodymais, o nukentėjusiųjų parodymai yra atmetami. Mano, kad eismo įvykio kaltininko D. E. veiksmai atitinka ATPK 124² straipsnyje nurodytus chuliganiško vairavimo požymius. Pažeidėjas tiesiogine tyčia viršijo leistiną greitį, spaudė akseleratoriaus pedalą, sukiojo automobilio vairą stengdamasis „driftinti“, dėl to nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša „taranavo“ savo eismo juosta važiuojantį nukentėjusiųjų automobilį.

J. M. parodė, kad 2016-10-23 apie 17.00 val. važiavo automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur vairavo R. M., sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Abu buvo prisisegę saugos diržus. Vyko į Rokantiškių kapines tvarkyti artimųjų kapų. Leidžiantis Rokantiškių gatve link pagrindinio įėjimo į kapines pamatė iš viršaus išvažinėjančią mašiną „BMW”, ji slidinėjo po kelią, paskui važiavo tiesiai į juos ir kaktomuša trenkėsi į jų automobilį. Iš mašinos iššoko didelė kompanija jaunuolių, keli pabėgo į kitą gatvės pusę, šalia kapinių. Kol kvietė policiją ir greitąją, jaunuolis mėlyna striuke (jis elgėsi kaip automobilio vairuotojas) pasakė „Džiaukitės, kad dar likot gyvi, senukai“. Ir dar pridūrė: „Kas čia, tik geležies gabalas“. Prie jų pribėgo žmonės, tvarkę kapus kitoje gatvės pusėje, patarė fotografuoti įvykį, kol atvyks policija. Jai buvo labai bloga, tai žmonės su jos telefonu nufotografavo avariją. Taip pat davė savo kontaktinį telefoną dėl liudijimų. Kadangi yra antros grupės invalidė (netektas darbingumas 40 procentų), labai išsigando, kad nebūtų pažeistas stuburas, nes laukia implantų operacijos. Greitoji greitai atvyko, daugiau nieko negali pridurti, nes buvo paguldyta į greitosios pagalbos automobilį. Tačiau laukiant kito greitosios pagalbos automobilio medikai suteikė pirmąją pagalbą jos vyrui R. M., kuris pasakė, kad jaunuolis kelių policininkams pasakė, kad automobiliu važiavo dviese. Tai akivaizdus melas, nes po susidūrimo iš automobilio iššoko visa kompanija. Papildomai J. M. paaiškino, jog dėl eismo įvykio aplinkybių ji neapklausta, policijos tarnybiniuose pranešimuose ir ATP protokole klaidingai nurodyta eismo įvykio vieta, kaltininkas D. E. ir jo liudytojas V. P. savo paaiškinimuose nurodė netikslų eismo įvykio laiką, Taip pat D. E. rašo, kad gatvė buvo neapšviesta. Bandoma sukurti mitą apie sudėtingas važiavimo sąlygas, prastą matomumą, kas gali būti objektyviai nustatyta ir paneigta. Po eismo įvykio alkotesteriu buvo patikrintas tik jo galimas apsvaigimas nuo alkoholio. Žiniasklaidoje jai teko skaityti specialistų paaiškinimus, kad nustačius, jog incidento kaltininkas alkoholio nevartojo, tačiau elgiasi keistai - yra pernelyg ramus arba per daug susijaudinęs ar energingas, pareigūnai turėtų įtarti ir patikrinti jo galimą apsvaigimą nuo narkotikų ir atlikti kitus specialius tyrimus. Po eismo įvykio jų padarytoje nuotraukoje mato kaltininką labai ramų, tiesiog atsiribojusį nuo aplinkos, tarytum jis būtų pašalinis stebėtojas. Be to „BMW“ vairuotojo ir jo kompanijos, kuri staipėsi prieš juos fotografuojančius eismo įvykio vietą (situaciją), pasityčiojantys šūksniai: „Džiaukitės, kad gyvi likot, seniai“ mano, tikrai rodo nesveiką reakciją į įvykį ir įtaria, kad to priežastis galėjo būti apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų. Savo paaiškinime D. E. rašo, kad kelias buvo šlapias ir slidus. Asfaltas nebuvo sausas, bet jokiu būdu kelio danga nebuvo šlapia. Šlapias asfaltas būna po lietaus, kai juo teka vanduo. Kad kelio danga buvo tik drėgna, gali patvirtinti ir liudytojai, kurie tuo metu šalia eismo įvykio vietos (kitoje kelio pusėje) tvarkė kapus. Šių liudytojų telefonus turi, apie tai buvo parašę savo paaiškinimuose, tačiau jie apklausti nebuvo. Taip pat papildomai paaiškino, kad važiuodami Rokantiškių gatve nuo sankryžos su Viršupio gatve kapinių kontoros kryptimi pagal kelio trajektoriją pamatė priešpriešinėje eismo juostoje dideliu greičiu kairės šonu slystantį „BMW“ automobilį (kairiąja puse judėjimo kryptimi). Mano, kad tai buvo tyčinis vairuotojo manevras, siekiant pasirodyti kelyje, „driftas“, kadangi automobiliui praeinant posūkį jis „driftinant“ dideliu greičiu praėjo posūkį, prasisukinėjo galiniai automobilio ratai (buvo specialiai akseleruojama), priekiniai ratai iš pradžių buvo išsukti į dešinę, po to greit išsukti į kairę, dėl šios priežasties automobilis greit pakeitė savo judėjimo kryptį ir išvažiavo į priešpriešos juostą ir kaktomuša trenkė į jų automobilį. Nori pažymėti, kad automobilis buvo akseleruojamas. Jeigu daryti prielaidą, kad automobilis, kaip teigia „BMW“ vairuotojas buvo nesuvaldytas, nesuvokiamas greičio viršijimas, akseleravimas posūkyje, tai yra vairuotojas pajutęs, kad automobilis slysta turėjo stabdyti ir mažinti greitį, tačiau to šioje situacijoje neįvyko. Šioje atkarpoje yra ribojamas greitis iki 40 km/h valandą, todėl akivaizdu, kad šioje situacijoje buvo chuliganiškas vairavimas. Iš automobilių sužalojimų galima pamatyti, kad jo automobilio greitis buvo didesnis negu leistina, tą ir pats patvirtino D. E.. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad kūno sužalojimą patyrė ir R. M. (jis buvo nugabentas į ligoninę taip pat iš įvykio vietos) ir po to dėl patirto sveikatos sutrikdymo (sumušimų, skausmų ir pan.) beveik mėnesį gydėsi. Nedarbingumas buvo net 29 dienos - nuo 2016-10-24 iki 2016-11-21. Kalbant apie eismo įvykio kaltininką D. E. tai mano, kad jis dėl eismo įvykio visiškai nesigaili, kadangi net neatsiprašė, nepaskambino, nepasiteiravo dėl jų sveikatos, nesistengė kompensuoti jų patirtų išgyvenimų ir sveikatos praradimų. Mano, kad šioje situacijoje D. E. veiksmuose buvo pavojingas ir chuliganiškas vairavimas. Eismo įvykio liudytojų duomenys: R. R. ir su juo buvęs kitas vyras, kurio duomenų nežino (susisiekti galima per R. R.). Pirmame paaiškinime nurodė, jog iš „BMW“ automobilio išlipo 5 ar 6 jaunuoliai, nes po eismo įvykio buvo iššovę oro pagalvės, jie užtrūko automobilyje keletą minučių ir išlipus pamatė, jog įvykio vietoje yra tiek jaunuolių. Vėliau susisiekus su eismo įvykio liudytoju, jis pasakė, kad „BMW“ automobiliu važiavo dviese, o iš karto po eismo įvykio privažiavo kitas automobilis, iš kurio išlipo du vaikinai ir mergina. Koks atstumas buvo likęs nuo jų automobilio iki „BMW“ automobilio kai jį pamatė, nurodyti negali. Šį automobilį pamatė kai išvažiavo iš posūkio, o automobilis „BMW“ slydo nuo kito posūkio link jų.

R. M. parodė, kad 2016 m. spalio 23 d. apie 17.20 val. vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu važiavo žmona J. M., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Abu buvo prisisegę saugos diržus. Vyko į Rokantiškių kapines tvarkyti artimųjų kapų. Važiavo Rokantiškių gatve link pagrindinio įvažiavimo į kapinių teritoriją. Visai netoli tikslo (beveik privažiavus įvažiavimą į teritoriją), pamatė, kad priešinga kryptimi važiavęs automobilis pradėjo sukiotis į visas puses, po to išlėkė priešais ir kaktomuša trenkėsi į jų automobilį. Iš to automobilio iššoko 5 ar 6 jaunuoliai. Kol atvažiavo greitosios pagalbos automobilis jie dar paragino džiaugtis: „Džiaukitės, kad gyvi likote seniai“. Papildomai R. M. paaiškino, jog koks atstumas buvo likęs nuo jų automobilio iki „BMW“ automobilio kai jį pamatė, tiksliai nurodyti negali, maždaug apie 50 metrų atstumas. Kiti papildomi R. M. parodymai analogiški papildomiems J. M. parodymams.

R. K. parodė, kad 2016-10-23 maždaug 17.15 val. Rokantiškių g. 53 įvyko avarija, kaktomuša susidūrė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „BMW“ kildamas į kalną atsidūrė priešpriešinėje kelio pusėje ir susidūrė su „Volvo“, kuris leidosi nuo kalno savo kelio dalyje. „BMW“ vairuotojas greičiausia atsidūrė priešpriešinėje eismo juostoje, nes lenkė į kalną važiuojantį automobilį „Fiat“. Šį eismo įvykį pamatė po susidūrimo, užgirdo didelį garsą. Išgirdęs garsą pamatė, kaip „BMW“ vairuotojas iššoko iš vairuotojo vietos, o į keleivio vietos išlipo kitas keleivis. Po kiek laiko iš „Volvo“ išlipo pagyvenęs vyras, kuris iškarto priėjo prie keleivio, padėjo atidaryti duris ir išlipti savo žmonai. Po kiek laiko pats priėjo į įvykio vietą, taip pat padėjo jai išlipti. „Volvo“ keleivė po susidūrimo sunkiai orientavosi. Po kiek laiko automobilio „BMW“ vairuotojas paklausė „Volvo“ vairuotojo: „Ar viskas tvarkoje, ar niekas nesužeistas, ar reikia kviesti policiją, ar ne“. „Volvo“ vairuotojas iškarto pasakė, kad reikia kviesti policiją. Po susidūrimo įvykio vietoje sustojo „Fiat“ automobilis, išlipę iš jo žmonės bendravo su „BMW“ vairuotoju. Atvykusi greitoji išvežė nukentėjusiuosius, o policija liko įvykio vietoje. Kaip važiavo automobilis „BMW“ iki eismo įvykio nematė ir nurodyti negali.

Apklaustas teisme R. M. parodė, kad vairavo automobilį, 2016-10-23 apie 17.00 val. važiavo lankyti kapaviečių. Oras tuo metu buvo apie 6 ar 8 laipsnius, danga buvo drėgna. Važiavo link pagrindinio įvažiavimo, išvažiavus už posūkio pamatė priešpriešais atvažiuojantį automobilį, kuris skriejo šonu, sukosi kaire puse į juos, jis slydo, lėkė tiesiai į juos slidinėdamas. Matė kaip automobilis šonu slysta. Negali pasakyti ar vairuotojas stabdė. Greitis automobilio tikrai buvo didesnis nei 40 km/h. Išgirdo kaip žmona šaukė „beprotis“, automobilis apsisuko ir trenkėsi į juos kaktomuša. Atsipeikėjo po kelių minučių. Jis, R. M. išlipo, padėjo išlipti žmonai. Pamatė, kad penkių asmenų būrys apie 20 metrų aplink vaikštinėja. Vaikinai pareiškė „Džiaukitės, kad gyvi likote seniai“. Jie sakė, kad „Tai tik metalo gabalas“. Atbėgo apžiūrėti žmonės, pasiūlė fotografuoti. Kai sekančią dieną atvyko į policiją davė paaiškinimus. Nesupranta policijos veiksmų, jie nesistengė jų apklausti, jie nesiteikė pranešti apie sprendimo priėmimą. Tikėjosi, kad juos dar kartą apklaus, tikėjosi, kad bus tiriama. Policijos prašė susipažinti su byla, pamatė, kad niekas nevyksta. Nutarimo negavo. Prašė, kad jiems išsiųstų nutarimą. Visą mėnesį skaudėjo krūtinę. Pasak R. M., jie kol atsipeikėjo negalėjo normaliai įkvėpti. Pasekmės tokios, kad buvo sunku vėl sėsti prie vairo, jam, R. M. visą mėnesį skaudėjo krūtinę.

Apklausta teisme J. M. parodė, kad 2016-10-23 apie 17.00 val. važiavo tvarkyti kapų. Vairavo jos, J. M. sutuoktinis, ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Pasuko į Rokantiškių g., pamatė didžiausiu greičiu lekiančią link kapinių juodą mašiną. Rėkė, kad bepročiai ar idiotai. Kai mašina išsilygino, ji važiavo daugiau į jos, J. M. pusę. Mašinos susitrenkė kaktomuša, išsiskleidė pagalvės, užspaudė diržai. Kai sprogo pagalvės, manė, kad dega, buvo baisus kvapas ir dūmai. Ji, J. M. šiaip taip išsiropštė iš mašinos. Pamatė daug jaunuolių. Kai išlipo jaunuoliai paklausė ar viskas gerai. Tada pasakė, kad „Džiaukitės, kad gyvi likote seniai“. Dar vienas vyrukas pasakė, kad reikia pildyti deklaraciją. Pareigūnas jiems pasakė, kad nesijaudintų, jie nekalti. Artimiausias pastatas prie įvykio vietos tai Rokantiškių Nr. 28, kapinių kontora. Jie buvo nugabenti į Lazdynų ligoninę, kur išbuvo nuo 18 iki 23 val. ir juos išleido gydytis ambulatoriškai. Kitą dieną kreipėsi į šeimos gydytojus ir pasiskambino į policiją. Paaiškinime parašytas jos, J. M. žodis viražai dėl taisyklingos lietuvių kalbos, bet reikia sakyti „driftino“. Po to paaiškėjo, kad eismo įvykio kaltininkas nebuvo papildomai apklaustas. Sprendimą gavo kai raštu paprašė susipažinti su medžiaga. Byla buvo nenumeruota, nesusegti popieriai. Nebuvo žymų, kad jiems išsiųstas priimtas nutarimas. Pasak J. M., po autoįvykio vis dar bijo važiuoti mašina. Dėl papildomo sveikatos tyrimo nustebino specialisto paaiškinimas, nes jis nekorektiškas. Vos ne dėl degeneracinių susirgimų turėjo nedarbingumą. Ji, J. M. nesenai grįžo iš kelionės po Maroką, kur reikėjo daug nueiti pėstute ir jokie degeneraciniai susisirgimai jai nepasireiškė. Pamačiusi medžiagą ji, J. M. kreipėsi į policiją, kad kai ką papildytų ir peržiūrėtų. Jei ji, J. M. norėtų pakartotinės ekspertizės, jai kainuotų 600 eurų, bet jai tyrėja atsakė, kad papildomą apžiūrą skirti nėra tikslinga. Rašte nebuvo nurodyta apskundimo galimybė. Parašyta, kad jos, J. M. prašymas išnagrinėtas ir netenkintinas. Pati yra baigusi teisės studijas, tyrėjos darbas buvo aplaidus ir neatitinkantis standartų.

Apklaustas teisme D. E. parodė, kad jis yra religingas, todėl prie kapinių nedaro tokio veiksmo kaip „driftinimas“. Jis, D. E. važiavo greičiau, jo automobilis buvo netvarkingas ir jį „užmetė“. Tas vingiavimas buvo mašinos tiesinimas, tikrai „nedriftino“. Kad išlindo į priešpriešinio eismo juostą pripažįsta, bet jų nebuvo jokios reakcijos. Jo, D. E. stažas virš dviejų metų. Kadangi tai, jo, D. E. mamos mašina, taip nesielgtų su ne savo daiktais, nenorėtų, kad su jais kas atsitiktų. Jis, D. E. važiavo ketvirtu bėgiu, įmetė trečią bėgį ir staigiai mašina pradėjo slysti šonu. Atsimena, kai mašiną užmetė galu, suprato, kad reikia spausti gazą, kaip jį mokė vairavimo mokykloje. Tada susuko vairą priešinga kryptimi, mašina pradėjo tiesintis, bet jis, D. E. nespėjo ištiesinti. Jo, D. E. greitis buvo apie 60 km/h, prieš tai kai „užnešė“ mašiną. Kai mašiną „užnešė“ negali pasakyti koks buvo greitis. Viršijo greitį. Automobiliai susidūrė kaktomuša. Jis, D. E. liko sėdėti, draugas išlipo. Kai jis, D. E. išlipo, jam sutrenkė koją ir skaudėjo galvą. Aplink buvo daug žmonių. Jis, D. E. išlipęs paklausė M. ar viskas gerai, jie nieko neatsakė. Nežino ko žmonės siekia. Jis, D. E. pasimokė iš savo kaltės. D. E. paaiškino, kad kai važiavo, jo automobilis tapo nevaldomas. Padangos pagavo pleištą ir jis, D. E. ištiesino automobilį ir viskas buvo gerai. Kai važiavo greitis buvo apie 60 km/h, buvo leistinas 40 km/h. Draugų automobilis važiavo gal 10 ar 15 metrų nuo jų. Jo, D. E. automobilį „užmetė“ įjungus bėgį iš ketvirto į trečią. Jis, D. E. tiesino automobilį, spausdamas ir iš lėto atleisdamas akseleratorių. Perjungus bėgius, jo, D. E. mašiną sumėtė galu, tada tiesino automobilį. Jis, D. E. stengėsi ištiesinti mašiną, stabdžio spaudimas būtų beprasmis. Jis, D. E. iš karto atsidūrė M. priešpriešinėje pusėje. Jo, D. E. automobilį „sumetė“, negali nurodyti iš kurios į kurią pusę „sumėtė“. Po eismo įvykio, praėjus valandai jis, D. E. pripūtė 0 promilių. Automobilis buvo be draudimų ir be technikinės.

Apklaustas teisme liudytojas A. N. parodė, kad gavo iškvietimą. Sulaukė ugniagesių ir išbuvo įvykio vietoje iki galo. Bendravo su asmenimis. Jaunuolis aiškino, kad jis kaltas, kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė, atrodo, kad dėl nepasirinkto saugaus greičio. Buvo prastas matomumas, prastas kelio ruožas, šlapia danga, tuo metu jau buvo prietema. Nukentėjusieji buvo šoke, skundėsi skausmais, buvo susierzinę. Negali prisiminti kodėl įvyko susidūrimas, ką kalbėjo jaunuolis, bet lyg tai dėl saugaus greičio nepasirinkimo. Ar automobilis slydo šonu ar kas sakė negali pasakyti. Nukentėjusieji nebuvo apklausti, nes skundėsi skausmais, buvo išvežti į ligoninę. Užsirašė jų duomenis. Tikrai neklausė ar automobilis slydo šonu. Jei jis būtų šonu slydęs, jis būtų susidūręs kitaip, jis būtų atsitrenkęs šonu. Stabdymo žymių ant asfalto nematė. Ratai automobilio buvo susisukę. Panašu, kad būtų bandęs išvengti susidūrimo, bandė išlaviruoti. Pasak A. N., jei būtų automobilis čiuožęs šonu, jis būtų šonu ir atsitrenkęs.

Apklaustas teisme liudytojas M. J. parodė, kad gavo bylą, teko apklausti liudytojus, buvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas ir priimtas nutarimas. Tai buvo kelių eismo taisyklių pažeidimas, nepasirinko saugaus greičio ir susidūrė su kitu automobiliu, buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Priimant nutarimą, buvo žiūrima į vairuotojo baustumą, jokių nuobaudų iš kurių būtų galima spręsti, kad vairuotojas pažeidinėja taisykles nebuvo. Chuliganiškas vairavimas yra tada, kai yra tyčiniai veiksmai. Teko bendrauti su liudytojais ar matė tą automobilį, gal prieš tai jį jau matė, sakė niekas nematė. Toje gatvėje yra pastoviai įvykiai. Ten yra tokie vingiai. Atsižvelgiant į tai, tikrai galėjo būti netyčinis veiksmas. Buvo žinoma, kad vėliau atvažiavo automobilis. Kiek teko girdėti iš liudytojų, duomenų, kad už jo važiavo kitas automobilis neturėjo. Situacija yra aiški, vairuotojas pripažino savo kaltę. Kaltininko neapklausinėjo. Papildomus nukentėjusiųjų paaiškinimus matė. Jei asmuo būtų „driftinęs“, tada būtų apsivertęs ir smūgis būtų ne toks. Šitoje situacijoje nematė chuliganiško vairavimo. Trūksta įrodymų priimti sprendimą, kad atimti vairuotojui pažymėjimą, nes ten jis, M. J. chuliganiško vairavimo nematė. Automobilio „BMW“ galas yra vedamas. Jei prastos padangos ir senas, trečios klasės „BMW“, tai galimas variantas, kad apsisuktų. Jei važiuotų 40 km/h įvykio gal ir nebūtų. Lengvinanti aplinkybė, kad vairuotojas atėjo ir paaiškino, kad gailisi ir prisipažįsta. Jis, M. J. kalbėjo su vairuotoju apie tą dalyką, kad „Jūs džiaukitės, kad gyvi likote seniai“. Vairuotojas sakė, kad norėjo pasakyt tik, kad džiaukitės, kad gyvi likote. Visų žodžių nerašo į nutarimą, tai techninė klaida, kad parašyta, jog padėjo nustatyti įvykio dalyvius. Jis, M. J. susipažinęs su įvykio medžiaga, byloje atkreipė dėmesį kiek laiko gydėsi nukentėjusieji, tą dalyką nustato draudimas. Tai buvo nežymus sveikatos sutrikdymas, mano, kad teisingai paskyrė nuobaudą. Asmuo turėjo galiojančių nuobaudų, ar tai už draudimą, ar tai už techninę apžiūrą. Priimtas sprendimas buvo išsiųstas, siuntė iš policijos pašto, duomenų byloje, kad išsiųstas nutarimas, atrodo, nėra. Tą dieną jis, M. J. pasiskambino M., ar duoti kaltininko telefono numerį, kita pusė atsakė, kad per tiek laiko neatsiprašė ir dabar nereikia.

Apklaustas teisme liudytojas R. K. parodė, kad 2016 m. spalio 23 d. pamatė autoįvykį. Nebuvo tamsu, nelijo, asfalto dangos nepastebėjo. Tvarkė tėvo kapą ir išgirdęs garsą atsisuko. Garsas buvo labai didelis. Pamatė kaip automobilis „BMW“ susidūrė su automobiliu „Volvo“. Po susidūrimo pastebėjo, kad iššoko automobilio „BMW“ vairuotojas ir keleivis, o iš automobilio „Volvo“ vyras ir padėjo išlipti savo žmonai. Priėjo po kelių minučių. Moteris buvo strese. Dar sustojo automobilis „Fiat“, greičiausiai jaunuolio draugai. Ten buvo jaunimas. Kaip važiavo iki autoįvykio mašinos nematė. Susidūrimą girdėjo. Jaunuolis siūlė kviesti policiją. Policija atvažiavo gal po pusvalandžio.

Apklaustas teisme liudytojas V. P. parodė, kad jis sėdėjo keleivio pusėje, vairavo D. Važiavo apie 50 km/h greičiu link Rokantiškių kapinių. Buvo du S raidės vingiai. Važiavo į kalną ir D. per daug greitai pasuko vairą į dešinę, kai jie pradėjo slysti suprato, kad susidūrimas neišvengiamas. Kai pradėjo slysti išlindo automobilis „Volvo“ ir suprato, kad rėšis. Po smūgio išlipo. Iš kito automobilio taip pat išlipo, jis, V. P. paklausė ar nereikia greitosios pagalbos, jie pasakė kad nereikia. Po to, atvyko policija, gaisrinė ir greitoji. Iš karto niekas dėl nieko nesiskundė. Pasak V. P., jis nevairavo, labai nestebėjo, pajuto, kad užsuko vairą. Automobilis buvo beveik skersas. Jis, V. P. iš pradžių nepajuto, įeidinėjo į posūkį ir automobilio galinė dalis pradėjo čiuožti, iškart automobilio „Volvo“ nebuvo. D. bandė išvengti susidūrimo, bandė grįžti į savo eismo juostą, matė D. veidą ir kaip pastarasis stengėsi grįžti. Jie važiuodami išlėkė į kitą eismo juostą. Greitis buvo koks 50 km/h, nebuvo galimybių įsibėgėti į kalną. Kitas automobilis buvo iš galo, jį D. atpažino. Iš pradžių visi buvo ramūs, kai atvyko pareigūnai, prasidėjo isterija, kad reikia kviesti visas instancijas. Jis, V. P. paaiškino, kad kai atvažiavo, D. „užsimetė“, važiavo į kalną ir atvažiavo automobilis „Volvo“. D. bandė tiesinti vairą ir gavosi toks vairo sukinėjimas. Jis, V. P. tiksliai neatsimena kaip buvo, jis nevairavo, tik pajuto. Nežino kiek laiko truko slydimas. Buvo du užnešimai, pirmas įkibimas, tada buvo stengiamasi ištiesinti. Kaip slydo automobilis negali paaiškinti. Antrame automobilyje važiavo Tadas, bendras pažįstamas, jis važiavo su mergina ir dar vienu draugu. Pasak V. P., ant pačios pabaigos gal stabdė, buvo du vingiai, iš antro vingio atvažiavo automobilis „Volvo“.

Apklaustas ekspertas J. M. P. parodė, kad yra dvi R. M. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės, viena 2016 m. spalio mėnesio, kita 2015 m., 2015 m. kortelės nežiūrės, nes ne tie metai, žiūrės tik 2016 m. kortelę. R. M. buvo apžiūrėtas jų ekspertės spalio 25 d., kai skundėsi sprando, krūtinės skausmu. Gydytoja konstatavo, kad nubrozdinta dešinė plaštaka, kurį vertina nežymiu sveikatos sutrikdymu. Spalio 23 d. R. M. buvo Vilniaus Respublikinės greitosios pagalbos ligoninėje, konstatuota tik diagnozė krūtinės čiurnos sumušimas ir čiurnos patempimas, daugiau jokių sužalojimų nėra nustatyta. Buvo padarytos rentgeno nuotraukos, bet nieko daugiau nenustatyta. Vėl gi R. M. gydėsi poliklinikoje, bet jokių objektyvių sužalojimų nenustatyta. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6 skyriaus metodinių nurodymų 12 punkte pasakyta, kad kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Taigi, keisti tai ką nustatė gydytoja R. G. nėra jokio pagrindo. J. M. greitosios pagalbos ligoninėje buvo apžiūrėta traumatologo P., ji skundėsi krūtinės ir dešinės pėdos skausmu, šiuo metu jaučia skausmą krūtinės srityje ir yra nežymus pėdos patinimas. Buvo darytos rentgeno nuotraukos. Gydytojas rašo, kad dešinės pėdos, krūtinkaulio, krūtinės ląstos jokių lūžio požymių nerasta. J. M. apžiūrėjo chirurgas, rašo, sąmonės netekusi nebuvo, jam skundėsi, kad skauda krūtinę, dešinę pėdą, svaigasta galva, skauda dešinį kelią, jis silpnas, skauda stuburą. Gydytojas parašo, kad sužalojimo požymių nėra. Pilvo organų sužalojimo požymių neseka. Priėmimo skyriuje pacientės nėra. Neochirurgo nebuvo apžiūrėta. Tai čia buvo 23 dieną, po to 25 dieną J. M. atėjo į teismo medicinos tarnybą, kur ją apžiūrėjo R. G., J. M. skundėsi dešinės pėdos skausmu, apribotais kairės rankos judesiais, apsunkintas įkvėpimas dėl krūtinės ląstos skausmo. Konstatuota kraujosruva kairėje krūtyje, patyrė kraujosruvą dešinėje šlaunyje, vienoj ir kitoj pusėje, yra nubrozdinimų apatinėje šlaunies dalyje, yra dvi, nedidelės kraujosruvos kairėje šlaunyje, dešinės pėdos paviršiuje kraujosrūva. Ekspertė vertina nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Yra išrašas iš K. kabineto, kur rašoma, kad būklė buvo po eismo įvykio, yra daugybiniai sumušimai, skauda galvą, ją svaigsta, skauda visą kūną, sutrikę kairės rankos judesiai, ypač trečias, penktas pirštas, yra šlapimo nelaikymas. Konsultuoja centro poliklinikoje ir rašoma diagnozė, kad būklė po galvos smegenų ir kūno traumos, įvykusios 2016-10-23, yra arterinis sindromas, asmens kryžkaulio radikulopatija, dubens organoo disfunkcija. Yra pateikta visa eilė istorijų, pradedant 2004 m., 2008 m., 2010 m., 2012 m., ir visuose figūruoja identiška diagnozė - osteochondrozė, stuburo degeneraciniai pakitimai, yra disko išvarža. Dešinės pėdos arezija jau yra 2004 m., tas pats yra ir 2016 m., 2016 m. gegužės 20 d. atliktas stuburo magnetinis rezonansas, diagnozuotas osteochondrozė. Būklė po laminotomijos. Išsiveržimas diskų į šoninę kišenę. Stuburo patologija yra daug metų ir daug metų yra sindromai. 2016-12-05 atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas, išvada tokia, kad yra į kraujagyslinės kilmės leukoencefalopatinius panašūs demielinizacijos židiniai, tai galima paaiškinti galvos skausmus, svaigimą, silpnumą. Dalykai gal negeri smegenyse, bet nieko bendro su trauma neturintys. Pasak J. M. P., jis negali sukritikuoti specialisto paaiškinimo. Tų pačių tasyklių 13 p., numatyta, kad kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti ankstesnių ligų paūmėjimas. Yra S. gydytojos diagnozė. Kadangi buvo trauma, reiškiniai atsiranda po traumos ir sako, kad po traumos, tačiau asmuo nebuvo be sąmonės - tai pagrindinis kriterijus. Pagal įrašus neurologas neapžiūrėjo, įrašai yra chirurgo. Chirurgas pirmas ko gero ir žiūrėjo, nes ten apžiūri kas laisvesnis. Žiūrima, kad nebūtų dalykų, kur reikia staigiai operuoti. Gydytoja neurologė rašė tai ką jai pasakė pacientė. Gydymas galėjo būti skirtas, bet tai negalima sieti su trauma. Gydytoja neurologė nustatyti gali galvos smegenų traumą. Yra objektyvi ir subjektyvi simptomatika, subjektyvi simptomatika yra kai asmuo skundžiasi, gydytoja objektyvios simptomatikos neturėjo, nes apžiūrėjo ne tą pačią dieną, ji tik turi paskui nusiskundimus. S. 2016-10-31 įraše nurodyta, kad vargina galvos svaigimas, 2016-10-23 pateko į avariją, būklė po smegenų ir kūno traumos. Tokia diagnozė netinka specialistui. Įrašyta, kad dėl vestibiuliarinio aparato vargina silpnumas. VA sindromas būdingas visoms smegenų patologijoms, kada sutrinka krajotaka, nepakankamai rūpinamės maistu, jis atsiranda dėl kraujotakos, daugiau vaskulinis. Neurologė neturi iš ko nustatyti smegenų sukrėtimą. Pakitimai VA priskiriami prie daugelio ligų. Daugiau nėra kuo paremti. Jei būtų smegenų sukrėtimas, kad asmuo pajustų tik kitą dieną, taip negali būti, šitie dalykai turi būti iš karto. Į klausimą, jei yra suleidžiama raminamųjų vaistų ar nuslopina būdingus požymius, specialistas paaiškino, kad yra greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kur nurodyta, jog atvyko 17.26 į įvykio vietą ir čia greitosios pagalbos specialistas, ar gydytoja, ar slaugytoja rašo kraujo spaudimą ir pulsą, ir kvėpavimą. Ir parašyta, kad ligonė teigia, kad eismo įvykio metu sėdėjo prie keleivio sėdynės, sąmonės praradusi nebuvo, skauda krūtinės ląstą. Jei yra nustatyta diagnozė ligonio labui ir skiriamas gydymas. Neprivalu labai tiksliai nustatyti, po to eigoje galima tikslinti diagnozę. Neurologė galėtų nustatyti smegenų sumušimą, bet nemato kuo remiantis nustatė. Greitosios pagalbos tikslas ne vertinti kokias bėdeles, o išgelbėti gyvybę ir greičiau transportuoti. Jei būtų nustatyta tik tokia diagnozė - smegenų sukrėtimas be jokio pagrindimo, ji būtų tokios vertės kaip, kad jos ir nebūtų. Ilgai tęsęsi gydymas, nes moteris skundėsi sąnario skausmais, yra lėtinė patologija, kurią reikia gydyti ir ji gali paūmėti. Nuo 2004 m. eina ta pati diagnozė ir tie patys pakitimai stubure. Objektyviai gali nieko nesimatyti, bet žmogus gali blogai jaustis, jis turi būti gydomas. Jei po traumos atsirado pakitimai, tai nereiškia, kad dėl traumos, nes turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Yra radiologijos skyriaus galvos magnetinio rezonanso tomografijos išvada, parašyta, kad smegenyse yra pakitimai, tačiau jie nebūna nuo smegenų sukrėtimo. Jei taip būtų buvę, ji turėtų būti keletą dienų be sąmonės. Į klausimą ar gydantis gydytojas galėjo nustatyti smegenų sukrėtimą, paaiškino, kad nebuvo pagrindo kuo remtis, kad jį nustatyti. Jei gydytojas turi tam žinių ir yra simptomatika, kuri būtant tam tinka, gali nustatyti. Yra nustatyti sužalojimai, jei ligoninėje juos pilnai neaprašė, tai jų specialistai turi tokius traumos požymius. J. M. gydė, nes skundėsi ir jos liga tai paūmėja ir atsiranda daugiau požymių.

Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulio E. C. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-10-23, patruliuojant kartu su vyr. patrule V. V., apie 17.19 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Rokantiškių g. 53 ties kapinėmis eismo įvykis su nukentėjusiaisiais. Atvykus įvykio vietoje paaiškėjo, kad eismo įvykį sukėlęs automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. E., gim. (duomenys neskelbtini), buvo blaivus, jis paaiškino, kad nesuvaldė savo automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko gailisi. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės bei dėl skausmų krūtinės srityje išgabenti į Lazdynų ligoninę automobilio „Volvo“ vairuotojas R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir keleivė J. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities VPK PR 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulio A. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-10-23 apie 17.30 val., patruliuodami kartu su vyriausiąja patrule E. M., iš Vilnius AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Rokantiškių g. 53, Vilniuje, yra susidūrę du automobiliai, yra nukentėjusių. Atvykus minėtu adresu kelio vingyje pamatė, kad į priešpriešinę eismo juostą yra išvažiavęs automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kaktomuša susidūręs su automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo savo eismo juosta. Automobilis „Volvo“ važiavo nuo Viršupio g. į Rokantiškių g., o „BMW“ važiavo Rokantiškių g. link Viršupio g. Automobilį „Volvo“ vairavo R. M., šalia jo, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo jo žmona J. M.. R. M. skundėsi skausmais krūtinės srityje, o J. M. skundėsi krūtinės, galvos ir dešinės kojos skausmais. R. M. išgabeno GMP 0820 brigada, o J. M. GMP 0821 brigada irgi į RVUL. Automobilį „BMW“ vairavo D. E., o šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo V. P.. Abu asmenys teigė, kad nenukentėjo. Kaip atsitiko eismo įvykis paaiškinti negalėjo, bet teigė, kad jis yra kaltas dėl jo. Abiejuose automobiliuose išsiskleidė oro pagalvės, ant kelio mėtėsi automobilių nuolaužų detalės.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-10-23 apie 17.19 val., Vilniaus apskrities KPT TOP gautas pranešimas, kad Rokantiškių g. 53, įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nustatė, kad 2016-10-23 apie 17.19 val., Rokantiškių g. 53, Vilniuje, D. E., vairuodamas automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio vingyje jo nesuvaldė, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. M.. Įvykio metu nukentėjo automobilio „Volvo V70“ vairuotojas R. M., kuris išleistas iš RVU ligoninės nustačius krūtinės ląstos, nugaros ir nosies sumušimas bei šio automobilio keleivė J. M.. Pastaroji išleista iš RVU ligoninės nustačius krūtinės ląstos ir dešinės pėdos sumušimus.

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kas eismo įvykio vieta – Rokantiškių g. 53, Vilniuje, automobiliui „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, suveikė oro pagalvės, apgadintas priekinis valstybinis numeris, automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, priekinis valstybinis numeris, suveikusios oro pagalvės.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-10-25 specialisto išvadoje Nr. G 3254/2016(01) nurodyta, kad R. M. padaryti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu, daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2016-10-23). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-10-25 specialisto išvadoje Nr. G 3255/2016(01) nurodyta, kad J. M. padarytos poodinės kraujosruvos kairėje krūtyje, šlaunyse, dešinėje pėdoje, odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje, dešinės pėdos I-ame piršte, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2016-10-23). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Specialistės J. M. – Č. 2016-12-22 paaiškinime nurodyta, kad išnagrinėjusi J. M. pateiktus medicininius dokumentus – VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 2016/89058 ir CD laikmeną Nr. 2188, asmens sveikatos istoriją iš A. K. šeimos gydytojų kabineto, ir susipažinusi su VTMT specialisto išvada Nr. G 3255/2016(01) (kurią atliko specialistė R. G.), bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad J. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kairėje krūtyje, šlaunyse, dešinėje pėdoje, odos nubrozdinimai šlaunyje, dešinės pėdos I-ame piršte. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ilgalaikis gydymasis siejamas su lėtinėmis ligomis, diagnozuotomis dar iki eismo įvykio, bei jų dėsningu progresavimu (stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė, spondiloartrozė, L5 posterolistezė, L4-5 disko protrūzija, L5-S1 segmento pooperaciniai pakitimai su randais dešinėje šoninėje kišenėje bei dešiniąja protrūzija liečiančia dešinę S1 šaknelę, L5-S1 disko fibrozinio žiedo plyšimas, įtampos šlapimo nelaikymas neurogeninė šlapimo pūslė, gimdos miomos, didelio laipsnio kepenų suriebėjimas).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas. Skundžiamas nutarimas keistinas.

Kelių eismo taisyklių 9 p. nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Kelių eismo taisyklių 127 p. nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Ginčo dėl automobilių apgadinimo byloje nėra, D. E. neginčija, kad sukėlė eismo įvykį ir apgadino abu automobilius. Tačiau skundą padavusių pareiškėjų vertinimu D. E. veiksmai neteisingai kvalifikuoti, eismo įvykio kaltininko D. E. veiksmai atitinka eismo įvykio metu galiojusio ATPK 124² straipsnyje nurodytus chuliganiško vairavimo požymius, nes pažeidėjas tiesiogine tyčia viršijo leistiną greitį, spaudė akseleratoriaus pedalą, sukiojo automobilio vairą stengdamasis „driftinti“, dėl to nesuvaldė automobilio ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša „taranavo“ savo eismo juosta važiuojantį nukentėjusiųjų automobilį.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą teismas pripažįsta, jog D. E. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal eismo įvykio metu galiojusį ATPK 127 str. 2 d., t. y. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Apklaustas teisme R. M. parodė, kad važiavo link pagrindinio įvažiavimo, išvažiavus už posūkio pamatė priešpriešais atvažiuojantį automobilį, kuris skriejo šonu, sukosi kaire puse į juos, jis slydo, lėkė tiesiai į juos slidinėdamas. Automobilio greitis tikrai buvo didesnis nei 40 km/h. Apklausta teisme J. M. parodė, kad pasuko į Rokantiškių gatvę ir pamatė dideliu greičiu lekiantį link kapinių juodą automobilį, kai automobilis išsilygino, jis važiavo daugiau į jos pusę, automobiliai susitrenkė kaktomuša, išsiskleidė pagalvės, užspaudė diržai. Apklaustas teisme D. E. parodė, kad važiavo greičiau, kadangi jo automobilis buvo netvarkingas, jį „užmetė“. Tas vingiavimas buvo automobilio tiesinimas, tikrai „nedriftino“. Jis, D. E. pripažįsta, kad išlindo į priešpriešinę eismo juostą, jis važiavo ketvirtu bėgiu, įmetė trečią bėgį ir staigiai automobilis pradėjo slysti šonu. Kai automobilį užmetė galu, suprato, kad reikia spausti gazą, kaip jį mokė vairavimo mokykloje. Tada susuko vairą priešinga kryptimi, automobilis pradėjo tiesintis, bet jis nespėjo ištiesinti. Jo, D. E. greitis buvo apie 60 km/h, prieš tai kai „užnešė“ automobilį. Kai jis, D. E. važiavo, jo automobilis tapo nevaldomas. D. E. teigimu, jis tiesino automobilį, spausdamas ir iš lėto atleisdamas akseleratorių, perjungus bėgius, jo automobilį sumėtė galu, tada tiesino automobilį, stengėsi ištiesinti automobilį, stabdžio spaudimas būtų beprasmis, jis iš karto atsidūrė R. ir J. M. priešpriešinėje pusėje. Apklaustas teisme A. N. parodė, kad buvo prastas matomumas, prastas kelio ruožas, šlapia kelio danga, tuo metu jau buvo prietema, įvyko susidūrimas lyg tai dėl saugaus greičio nepasirinkimo. Paaiškino, kad jeigu automobilis būtų slydęs šonu, jis būtų kitaip susidūręs, jis būtų atsitrenkęs šonu. Stabdymo žymių ant asfalto nematė. Automobilio ratai buvo susisukę. Panašu, kad būtų bandęs išvengti susidūrimo, bandė išlaviruoti. Apklaustas teisme liudytojas M. J. parodė, kad buvo kelių eismo taisyklių pažeidimas, nepasirinko saugaus greičio ir susidūrė su kitu automobiliu. Paaiškino, kad chuliganiškas vairavimas yra tada, kai yra tyčiniai veiksmai. Toje gatvėje yra pastoviai eismo įvykiai, ten yra tokie vingiai. Atsižvelgiant į tai, tikrai galėjo būti netyčinis veiksmas. Jei asmuo būtų „driftinęs“, tada būtų apsivertęs ir smūgis būtų ne toks. Šioje situacijoje nematė chuliganiško vairavimo. M. J. teigimu, automobilio „BMW“ galas yra vedamas, jei prastos padangos ir senas, trečios klasės „BMW“, tai galimas variantas, kad apsisuktų. Jei važiuotų 40 km/h įvykio gal ir nebūtų. Apklaustas teisme V. P. parodė, kad važiavo į kalną ir D. E. per greitai pasuko vairą į dešinę, kai jie pradėjo slysti suprato, kad susidūrimas neišvengiamas, kai pradėjo slysti išlindo automobilis „Volvo“. Pajuto, kad užsuko vairą. Automobilis buvo beveik skersas. Jis, V. P. iš pradžių nepajuto, įeidinėjo į posūkį ir automobilio galinė dalis pradėjo čiuožti, iškart automobilio „Volvo“ nebuvo. D. bandė išvengti susidūrimo, bandė grįžti į savo eismo juostą, matė D. veidą ir kaip pastarasis stengėsi grįžti. Jie važiuodami išlėkė į kitą eismo juostą. V. P. teigimu, D. bandė tiesinti vairą ir gavosi toks vairo sukinėjimas. Jis, V. P. tiksliai neatsimena kaip buvo, jis nevairavo, tik pajuto. Nežino kiek laiko truko slydimas. Buvo du užnešimai, pirmas įkibimas, tada buvo stengiamasi ištiesinti. Pasak V. P., ant pačios pabaigos gal stabdė, buvo du vingiai, iš antro vingio atvažiavo automobilis „Volvo“. Vertinant liudytojo R. K. parodymus, matyti, kad šis liudytojas nematė kaip važiavo automobiliai iki eismo įvykio, tik patvirtino faktą, kad išgirdęs garsą ir atsisukęs pamatė kaip automobilis „BMW“ susidūrė su automobiliu „Volvo“.

ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir pagal specialias normas, t. y. konkretų KET specialiosios dalies normos pažeidimą. Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Šiuo atveju byloje aukščiau aptartais parodymais nepaneigta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad D. E. buvo neatidus, neįvertino meteorologinių oro sąlygų, nepasirinko saugaus greičio, ko pasėkoje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu Volvo V70, t.y. byloje ištirtais įrodymais nepaneigta, kad eismo įvykis įvyko dėl D. E. nurodomų aplinkybių. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Byloje nenustatytos D. E. vairavimo chuliganiškos paskatos, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad tokiu savo vairavimu D. E. kėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, tai yra savo veiksmais demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą. Pagal turimą bylos medžiagą, įvertinus susidariusių aplinkybių visumą, D. E. veiksmai neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio, todėl skundžiamame nutarime D. E. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal eismo įvykio metu galiojusį ATPK 127 str. 2 d., keisti kvalifikacijos nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjai nurodė, kad J. M. nedarbingumo laikotarpis dėl eismo įvykio metu patirtų traumų truko 37 dienas, R. M. nedarbingumo laikotarpis dėl eismo įvykio metu patirtų traumų – 29 dienas. Pagal eismo įvykio metu galiojusį ATPK 127 str. 1 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-10-25 specialisto išvadoje Nr. G 3254/2016(01) nurodyta, kad R. M. padaryti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu, daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2016-10-23). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadai patvirtinti į teismo posėdį buvo kviečiamas ekspertas J. M. P. Apklaustas teisme ekspertas J. M. P. parodė, kad R. M. buvo apžiūrėtas jų ekspertės spalio 25 d., kai skundėsi sprando, krūtinės skausmu. Gydytoja konstatavo, kad R. M. nubrozdinta dešinė plaštaka, kurį vertina nežymiu sveikatos sutrikdymu. Spalio 23 d. R. M. buvo Vilniaus Respublikinės greitosios pagalbos ligoninėje, konstatuota tik diagnozė krūtinės čiurnos sumušimas ir čiurnos patempimas, daugiau jokių sužalojimų nėra nustatyta. Buvo padarytos rentgeno nuotraukos, bet nieko daugiau nenustatyta. Vėl gi R. M. gydėsi poliklinikoje, bet jokių objektyvių sužalojimų nenustatyta. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6 skyriaus metodinių nurodymų 12 punkte nurodyta, kad kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Taigi, keisti tai ką nustatė gydytoja R. G. nėra jokio pagrindo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-10-25 specialisto išvadoje Nr. G 3255/2016(01) nurodyta, kad J. M. padarytos poodinės kraujosruvos kairėje krūtyje, šlaunyse, dešinėje pėdoje, odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje, dešinės pėdos I-ame piršte, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2016-10-23). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ekspertas J. M. P. teisme paaiškino, kad J. M. greitosios pagalbos ligoninėje buvo apžiūrėta traumatologo P., ji skundėsi krūtinės ir dešinės pėdos skausmu, šiuo metu jaučia skausmą krūtinės srityje ir yra nežymus pėdos patinimas. Buvo darytos rentgeno nuotraukos. Gydytojas rašo, kad dešinės pėdos, krūtinkaulio, krūtinės ląstos jokių lūžio požymių nerasta. J. M. apžiūrėjo chirurgas, rašo, sąmonės netekusi nebuvo, jam skundėsi, kad skauda krūtinę, dešinę pėdą, svaigsta galva, skauda dešinį kelią, jis silpnas, skauda stuburą. Gydytojas parašo, kad sužalojimo požymių nėra. Pilvo organų sužalojimo požymių neseka. Priėmimo skyriuje pacientės nėra. Neochirurgo nebuvo apžiūrėta. Tai čia buvo 23 dieną, po to 25 dieną J. M. atėjo į teismo medicinos tarnybą, kur ją apžiūrėjo R. G., J. M. skundėsi dešinės pėdos skausmu, apribotais kairės rankos judesiais, apsunkintas įkvėpimas dėl krūtinės ląstos skausmo. Konstatuota kraujosruva kairėje krūtyje, patyrė kraujosruvą dešinėje šlaunyje, vienoj ir kitoj pusėje, yra nubrozdinimų apatinėje šlaunies dalyje, yra dvi, nedidelės kraujosruvos kairėje šlaunyje, dešinės pėdos paviršiuje kraujosrūva. Ekspertė vertina nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Yra išrašas iš A. K. BPG kabineto, kur rašoma, kad būklė po eismo įvykio, yra daugybiniai sumušimai, skauda galvą, ją svaigsta, skauda visą kūną, sutrikę kairės rankos judesiai, ypač trečias, penktas pirštas, yra šlapimo nelaikymas. Konsultuoja VšĮ Centro poliklinikoje ir rašoma diagnozė, kad būklė po galvos smegenų ir kūno traumos, įvykusios 2016-10-23, yra arterinis sindromas, asmens kryžkaulio radikulopatija, dubens organo disfunkcija. Yra pateikta visa eilė istorijų, pradedant 2004 m., 2008 m., 2010 m., 2012 m., ir visuose figūruoja identiška diagnozė - osteochondrozė, stuburo degeneraciniai pakitimai, yra disko išvarža. Dešinės pėdos arezija jau yra 2004 m., tas pats yra ir 2016 m., 2016 m. gegužės 20 d. atliktas stuburo magnetinis rezonansas, diagnozuotas osteochondrozė. Būklė po laminotomijos. Išsiveržimas diskų į šoninę kišenę. Stuburo patologija yra daug metų ir daug metų yra sindromai. 2016-12-05 atliktas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas, išvada tokia, kad yra į kraujagyslinės kilmės leukoencefalopatinius panašūs demielinizacijos židiniai, tai galima paaiškinti galvos skausmus, svaigimą, silpnumą. Dalykai gal negeri smegenyse, bet nieko bendro su trauma neturintys. Pasak J. M. P., jis negali sukritikuoti specialistės paaiškinimo. Tų pačių taisyklių 13 p., numatyta, kad kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti ankstesnių ligų paūmėjimas. Yra A. S. gydytojos diagnozė. Kadangi buvo trauma, reiškiniai atsiranda po traumos ir sako, kad po traumos, tačiau asmuo nebuvo be sąmonės - tai pagrindinis kriterijus. Pagal įrašus neurologas neapžiūrėjo, įrašai yra chirurgo. Chirurgas pirmas ko gero ir žiūrėjo, nes ten apžiūri kas laisvesnis. Žiūrima, kad nebūtų dalykų, kur reikia staigiai operuoti. Gydytoja neurologė rašė tai ką jai pasakė pacientė. Gydymas galėjo būti skirtas, bet tai negalima sieti su trauma. Gydytoja neurologė nustatyti gali galvos smegenų traumą. Yra objektyvi ir subjektyvi simptomatika, subjektyvi simptomatika yra kai asmuo skundžiasi, gydytoja objektyvios simptomatikos neturėjo, nes apžiūrėjo ne tą pačią dieną, ji tik turi paskui nusiskundimus. S. 2016-10-31 įraše nurodyta, kad vargina galvos svaigimas, 2016-10-23 pateko į avariją, būklė po smegenų ir kūno traumos. Tokia diagnozė netinka specialistui. Įrašyta, kad dėl vestibiuliarinio aparato vargina silpnumas. VA sindromas būdingas visoms smegenų patologijoms, kada sutrinka kraujotaka, nepakankamai rūpinamės maistu, jis atsiranda dėl kraujotakos, daugiau vaskulinis. Neurologė neturi iš ko nustatyti smegenų sukrėtimą. Pakitimai VA priskiriami prie daugelio ligų. Daugiau nėra kuo paremti. Jei būtų smegenų sukrėtimas, kad asmuo pajustų tik kitą dieną, taip negali būti, šitie dalykai turi būti iš karto. Yra greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė, kur nurodyta, jog atvyko 17.26 į įvykio vietą ir čia greitosios pagalbos specialistas, ar gydytoja, ar slaugytoja rašo kraujo spaudimą ir pulsą, ir kvėpavimą. Ir parašyta, kad ligonė teigia, kad eismo įvykio metu sėdėjo prie keleivio sėdynės, sąmonės praradusi nebuvo, skauda krūtinės ląstą. Jei yra nustatyta diagnozė ligonio labui ir skiriamas gydymas. Neprivalu labai tiksliai nustatyti, po to eigoje galima tikslinti diagnozę. Jei būtų nustatyta tik tokia diagnozė - smegenų sukrėtimas be jokio pagrindimo, ji būtų tokios vertės kaip, kad jos ir nebūtų. Ilgai tęsęsi gydymas, nes moteris skundėsi sąnario skausmais, yra lėtinė patologija, kurią reikia gydyti ir ji gali paūmėti. Nuo 2004 m. eina ta pati diagnozė ir tie patys pakitimai stubure. Objektyviai gali nieko nesimatyti, bet žmogus gali blogai jaustis, jis turi būti gydomas. Jei po traumos atsirado pakitimai, tai nereiškia, kad dėl traumos, nes turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Yra radiologijos skyriaus galvos magnetinio rezonanso tomografijos išvada, parašyta, kad smegenyse yra pakitimai, tačiau jie nebūna nuo smegenų sukrėtimo. Jei taip būtų buvę, ji turėtų būti keletą dienų be sąmonės. Į klausimą ar gydantis gydytojas galėjo nustatyti smegenų sukrėtimą, paaiškino, kad nebuvo pagrindo kuo remtis, kad jį nustatyti. Jei gydytojas turi tam žinių ir yra simptomatika, kuri būtent tam tinka, gali nustatyti. Yra nustatyti sužalojimai, jei ligoninėje juos pilnai neaprašė, tai jų specialistai turi tokius traumos požymius. J. M. gydė, nes skundėsi ir jos liga tai paūmėja ir atsiranda daugiau požymių. Tai, kad J. ir R. M. sveikatos sutrikdymas vertintinas nežymiu patvirtina ir specialistės J. M. – Č. 2016-12-22 paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad išnagrinėjusi J. M. pateiktus medicininius dokumentus – VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 2016/89058 ir CD laikmeną Nr. 2188, asmens sveikatos istoriją iš A. K. šeimos gydytojų kabineto, ir susipažinusi su VTMT specialisto išvada Nr. G 3255/2016(01) (kurią atliko specialistė R. G.), bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad J. M. nustatyta poodinės kraujosruvos kairėje krūtyje, šlaunyse, dešinėje pėdoje, odos nubrozdinimai šlaunyje, dešinės pėdos I-ame piršte. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ilgalaikis gydymasis siejamas su lėtinėmis ligomis, diagnozuotomis dar iki eismo įvykio, bei jų dėsningu progresavimu.

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 punkte nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet: 7.1. sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tai, kad J. M. ir R. M. po eismo įvykio turėjo nedarbingumą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, abejonių nekyla, tačiau specialisto išvadose tiek J. M., tiek R. M. sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialistas J.M.P. teisme patvirtino, kad abejoti specialistės išvada nėra jokio pagrindo. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6 skyriaus metodinių nurodymų 12 punkte nurodyta, kad kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Tų pačių taisyklių 13 p., numatyta, kad kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti ankstesnių ligų paūmėjimas. Pagal byloje esančias specialisto išvadas ir specialisto duotus paaiškinimus teisme, specialistės paaiškinimą, tai kad J. ir R. M. patyrė būtent nežymų sveikatos sutrikdymą, teismui nekyla abejonių. D. E. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal eismo įvykio metu galiojusį ATPK 127 str. 1 d.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. J. 2017-01-16 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-82908330-17 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjų skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Tačiau pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK. Naujajame ANK administracinė atsakomybė už padarytą KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti (ANK 423 straipsnio 1 dalis), tai yra ANK nebeliko straipsnio, numatančio administracinę atsakomybę vairuotojams, turintiems teisę vairuoti, už veiką, analogišką numatytai ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Tokiu būdu, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi, administracinio teisės pažeidimo teisena pagal šį straipsnį D. E. negalima. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog ANK 417 straipsnio 8 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Kaip nustatyta byloje, D. E. pažeidė KET 9, 127 punktų reikalavimus, už ką administracinė atsakomybė numatyta būtent ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais, ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, todėl naujai įsigaliojęs ANK švelnina skundą padavusio asmens padėtį ir remiantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi D. E. padarytas pažeidimas turi būti perkvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį bei jam skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Atsižvelgiant į D. E. padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusižengimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, jam skirtina ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta bauda atitinkanti sankcijos vidurkį.

Įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „Iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.“ Įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.“ Taigi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, teismas turi patikrinti ar už pažeidimus, už kurių padarymą asmuo yra nubaustas, ANK nėra numatyta švelnesnė atsakomybė, kadangi tokiu atveju turi būti sprendžiama dėl padaryto pažeidimo perkvalifikavimo.

D. E. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį dėl to, kad padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Už nurodytą pažeidimą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, baudos vidurkis – 216,50 eurų. Analogiško pobūdžio pažeidimas numatytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje, numatančioje administracinę atsakomybę už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Už šį pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, baudos vidurkis – 225 eurų. Šiuo atveju ANK numato griežtesnę atsakomybę – didesnį baudos minimumą ir vidurkį, taigi D. E. padarytas pažeidimas neperkvalifikuotinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. M. ir R. M. skundo netenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. J. 2017-01-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-82908330-17. D. E. veiką pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir paskirti D. E. 11 eurų dydžio baudą. Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo M. J. 2017-01-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-82908330-17, toje dalyje, kurioje D. E. pripažintas padaręs veiką, numatytą ATPK 127 str. 1 d. ir paskirta 220 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d., nuobaudas subendrinus D. E. skirti galutinę 220 eurų dydžio baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.