Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-12-23 iki 2012- 11-23 ir bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. V. kardomoji priemonė-suėmimas pratęsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus - V. V. drabužius, peilį, B. K. drabužius nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 22 d. apie 18 val. namo, priklausančio V. Š. ir esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninių nesutarimų pagrindu kilusio konflikto su B. K. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu B. K. į krūtinę, padarydamas pastarajam durtinę – pjautinę žaizdą krūtinėje su pasieninės pleuros, širdiplėvės, širdies ir kairio plaučio pažeidimu, dėl ko nukentėjusysis B. K. nuo durtinio pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su krūtinės organų pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu kraujavimu, vietoje mirė ir tokiu būdu tyčia jį nužudė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė nužudžius B. K. įrodyta, nusikalstamos veikos kvalifikacija teisinga.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nuteistajam nebuvo suteikta teisė duoti parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu V. V. pareiškus įtarimus (t. 1, b. l. 155, 158), jam buvo išaiškintos visos įtariamojo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 21 straipsnio 4 dalyje, tame tarpe ir teisė duoti parodymus. Pirmą kartą apklausiant įtariamuoju, jis, dalyvaujant gynėjai advokatei Ž. K., pareiškė, jog neprisimena, kas atsitiko, ir paaiškino tik apie vykimą į (duomenys neskelbtini) su B. K. ir N. S., dokumentų tvarkymą, apsipirkimą parduotuvėje, grįžimą namo, alkoholinių gėrimų gėrimą (t. 1, b. l. 156). Antrą kartą apklausiant įtariamuoju, dalyvaujant tai pačiai gynėjai, V. V. pakartojo nieko neprisimenąs ir liekąs prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 1, b. l . 159). Pirmosios instancijos teismas išaiškino kaltinamajam jo teises, išsamiai, tiek kiek jis galėjo prisiminti, apklausė apie įvykio aplinkybes (t. 2, b. l. 93 – 96). Teismo posėdžio protokole nėra jokio įrašo, kad V. V. būtų atimta teisė užduoti klausimus apklausiamiems asmenims. Jis ir jo gynėjas advokatas M. Muksinovas šia teise naudojosi. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jokių BPK normų pažeidimų nenustatyta, apelianto teisės buvo užtikrintos.

Nuteistojo V. V., liudytojos N. S. parodymai dėl 2011 m gruodžio 22 d. įvykių eigos – vykimo į (duomenys neskelbtini) dokumentų tvarkytis, grįžimo į Aukštadvarį, liudytojų S. L. ir J. Ž. užėjimo pas V. V. į namus, o jiems išėjus alkoholinių gėrimų gėrimo trise – V. V., B. K. ir N. S., sutampa. Liudytojų S. L. ir J. Ž. parodymais, sutampančiais su nuteistojo parodymais, nustatyta, jog šie liudytojai, V. V. paprašius, išėjo iš pastarojo namų, ir juose liko tik V. V., B. K. ir N. S.. Liudytojo J. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnei, buvo perskaityti pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Darytina išvada, jog šio liudytojo parodymai buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje jau esantiems įrodymams – nuteistojo, liudytojų S. L. ir N. S. parodymams patikrinti. Viso aplinkybės iki to laiko, kai V. V. namuose liko tik jis pats , B. K. ir N. S. pilnai nustatytos ir be liudytojo J. Ž. parodymų.

Tolimesnės įvykių eigos nuteistasis teigia neprisimenąs, o iš liudytojos N. S. parodymų seka, kad jiems likus trise išgertuvių metu tarp V. V. ir B. K. buvo prasidėjęs konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog ji sėdėdama prie stalo girdėjo, kad „V. V. kažką suirzęs kalbėjo apie dokumentus ir kažką sakė ar jam padėsi, t. y. kad iš Skrebės iš namukų padės atnešti patalynę, pagalves. B. K. pasakė, ar jis supranta ką jis daro ir pasakė, kad neis“ (t. 1, b. l. 59-61). Šie liudytojos parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, ji juos patvirtino ir taip pat nurodė, kad V. V. ir B. K. „kažko biškį susibarė“ (t. 2, b. l. 101-103). Jų abiejų parodymai sutampa ir dėl to, kad pirma gulti nuėjo liudytoja N. S., o V. V. ir B. K. liko virtuvėje dviese. N. S. parodė, kad maždaug po valandos ji pabudo nuo B. K. pagalbos šauksmo ir nuėjusi į virtuvę rado pastarąjį svirduliuojantį su durtine kraujuojančia žaizda krūtinėje. Namuose be jos ir sužaloto B. K. buvo tik gulintis savo kambaryje V. V.. Iš šios liudytojos parodymų seka, jog daugiau asmenų V. V. namuose būti negalėjo, nes ji buvo nuėjusi atsigulti į kambarį, kuris nuo virtuvės buvo atskirtas atvira arka ir ji būtų girdėjusi, jei kas nors būtų atėjęs, o taip pat, jai norint išeiti iš namų iškviesti pagalbos, ji rado duris užkabintas iš vidaus dviem kabliukais. Tokiu būdu, paneigiama nuteistojo versija, kad B. K. galėjo nužudyti kas nors kitas. Nėra pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais vien dėl to, kad ji nurodo, jog vyną pirko B. K., o iš liudytojos V. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 96) ir patvirtintų bylos nagrinėjimo teisme metu (t. 2, b. l. 99) sektų, jog vyną pirko įvairiais laikotarpiais tiek liudytoja N. S., tiek nužudytasis B. K., tiek ir pats nuteistasis V. V.. Vynas buvo nupirktas iki įvykio V. V. namuose, nes jie visi trys tą vyną gėrė. Minėtos liudytojos parodymai dėl tolimesnės įvykių sekos po pagalbos iškvietimo pilnai sutampa su policijos pareigūnų S. L. ir V. P., atvykusių į įvykio vietą, laiškininkės A. V. ir policijos tyrėjo D. F., kvietusių pagalbą pagal N. S. prašymą, parodymais. Tai taip pat rodo liudytojos N. S. parodymų patikimumą. Be to, ji visas aplinkybes patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

Be šios liudytojos parodymų nuteistojo kaltę patvirtina ir kiti pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. 2012 m. balandžio 5 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(23)-IS1-2260 dėl DNR tyrimo nurodyta, kad ant V. V. džinsinių kelnių rasto vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su B. K. genotipu (t. 1, b. l. 117 – 121). Nuteistasis teigia, jog nužudytojo B. K. kraujas ant džinsų galėjo atsirasti, kai jis buvo pasilenkęs prie nužudytojo kūno ir bandė jį prikelti. Šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nenurodė, o apklausiamas teisme, jis darė tik tokią prielaidą. Iš trasologinio medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. MK 19/12(01) seka, jog tikėtina, kad tiriamasis golfo durtinis-pjautinis pažeidimas ir tirta B. K. krūtinės durtinė – pjautinė odos žaizda yra padaryti tyrimui pateiktu peiliu (t. 1, b. l. 135 – 142), kuris buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 4-21) ir priklausė nuteistajam. Taigi, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog jo kaltė grindžiama vien liudytojos N. S. parodymais, yra nepagrįstas.

Tokiu būdu, nuteistojo V. V. kaltė pilnai įrodyta. B. K. mirtis įvyko V. V. tyčinių veiksmų pasekmėje, todėl tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių - nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryšys. Nuteistojo veika pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Bausmė nuteistajam paskirta tinkama, įvertinus visus BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pasėkoje sukeltas negrįžtamas pasekmes, nuteistojo V. V. asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaip nustatyta nuteistasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos – nužudymo padarymui. Jam paskirtoji bausmė atitinka sankcijos vidurkį ir nelaikytina aiškiai per griežta.

Esant visoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, naikinti ar keisti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.