Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Vidai Macevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovei S. P. dėl tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumą žeminančių duomenų paneigimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas R. B. parodė, kad jis tvarkydavo S. P. namuose signalizaciją. Jam S. P. pasakė, kad pinigus paėmė , o vėliau juos padėjo atgal, G. A., nes tik jis žinojo signalizacijos kodą.

Liudytojas A. R. parodė, kad jis tyrė pinigų vagystę, 2010-08-23 S. P. apklausa vyko kaip numatyta procese, jis parodymus apklausos protokole rašė iš jos žodžių, tai ką ji pasakojo, savo žodžių neįrašė, S. P. įvardijo, kad vagystę galėjo įvykdyti tik G. A. ir žodžiai apklausos protokole: „prašau nubausti G. A. už tai kad iš manęs pavogė sunkiai uždirbtus pinigus“ yra jos, ji nurodė vienintelį įtariamąjį G. A., sakė kad tik jis galėjo įeiti. Kaip atsirado pinigai jam negalėjo paaiškinti, tik nurodė, jog pinigus rado ne tokiomis kupiūromis, jog kojinė, kurioje rado pinigus, ne jos.

Liudytoja I. A. parodė, jog po to įvykio šeimoje sudarkyta ramybė, vyrui atsirado problemų su sveikata, pakilo kraujo spaudimas. Pirmas savaites po įvykio buvo neįmanoma bendrauti, jis vartojo vaistus nuo nervų. Tai buvo smūgis jam, šeimai, vaikams. Vyras ne pirmą kartą prižiūrėjo S. P. namus jai išvykus, anksčiau niekada nebuvo nusiskundimų. Kalbos kad vyras pavogė pinigus kaime sklido prieš jį sulaikant ir po to.

Liudytoja B. M. parodė, kad liepos mėnesio pabaigoje po mišių važiavo iš Šiluvos, vežė A. dukra, S. P. verkdama pasakojo, kad, kai ji gulėjo ligoninėje ją apvogė, sakė kad namus prižiūrėjo G. A. ir išnešė pinigus. Tuomet G. A. dar nebuvo suimtas, kitą savaitę išgirdo, kad pinigai atsirado.

Liudytoja R. S. parodė, kad ji kaime sužinojo, jog G. A. kaltina dėl pinigų vagystės. Kaime nėra žmogaus, kuris nebūtų apkaltintas S. P. Kaime visi žino, kad G. A. apkaltintas vagyste, ar jis išteisintas nežino.

Liudytoja J. L. parodė, kad ji yra ieškovo žmonos mama, prie prekiauti atvažiuojančio automobilio girdėjo žmones kalbant kad S. P. kažkas dingo. Su G. A. šeima gyvena vienuose namuose, kai policija jį išvežė, jiems buvo šokas. Kaimynas K. K. sakė, jog sutiko S. P., kuri pasakė jog įtaria jos žentą pavogus pinigus. A. K. jai pasakė taip pat, kad S. P. įtaria G. A.. S. P. visus šmeižia, kaime visi nuo jos nuskriausti, ji turi giminaičių, bet nebendrauja.

Liudytojas J. S. parodė, kad su S. P. nesutaria visas kaimas. Jo tėvas gyvena kaimynystėje su S. P., dažnai nuvažiuoja aplankyti ir tėvas jam pasakė, kad Š. pasakojo jog S. P. kaltina A. pavogus iš jos pinigus. Po kurio laiko atvažiavęs pas tėvą sužinojo, kad G. A. sulaikytas, dar vėliau išgirdo, kad pinigai atsirado. Tėvas sakė, kad su tais pinigais gali būti taip kaip buvo su rubliais, kai S. P. buvo kažkur paslėpusi ir užmiršo kur, o vėliau pati surado.

Liudytojas A. S. parodė, kad S. P. lakstė po kaimą nusitvėrusi paltą ir pasakojo, kad pavogė pinigus. Jam asmeniškai ji nesakė, bet jam pasakojo žmonės. Tai buvo ir prieš G. A. suėmimą ir po to, o vėliau jau kalbėjo, jog pinigus G. A. padėjo pas S. P.. Jam tai sakė B. K., J. S..

Liudytoja G. S. parodė, jog ji važiuojant kaimo autobusu ir iš kaimynų girdėjo, jog G. A. pavogė S. P. pinigus ir vėliau juos atnešė ir padėjo ant laiptų, kad S. P. apšmeižė G. A..

Liudytojas V. K. parodė, kad jam Š. yra sakęs, jog G. A. pavogė 7000 litų, vėliau pinigus atnešė. Jis netikėjo, kad G. A. galėjo pavogti, jo nuomone pinigai iš S. P. nebuvo pavogti, ne pirmas kartas kai jai kas nors dingsta.

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis, jog G. A. kaltina pinigų vagyste, sužinojo iš kaimo žmonių.

Liudytoja E. Š. parodė, kad praeitų metų liepos mėnesį atėjo S. P. ir pasakojo, kad jai gulint ligoninėje G. A. pavogė pinigus, nes jis žinojo signalizacijos kodą, turėjo raktus. Kai rado pinigus, S. P. atėjusi sakė, kad pradarė spintos duris ir iškrito du banknotai, kurie buvo ne po 500 litų kaip ji turėjo pasidėjusi, o kitokiomis kupiūromis. Ji sakė kad pinigus buvo padėjusi spintoje dvejose vietose, kad grįžus iš ligoninės vienoje pusėje pačiupinėjo, pinigai buvo, kitoje net nežiūrėjo. Pasakojo, kad kai atsirado pinigai skambino kriminalistams, atvažiavo Šiluvos įgaliotinis, suskaičiavo pinigus, trūko apie 200 litų. Kai ji paklausė S. P. kaip atsirado pinigai, ši jai sakė, kad G. A. pavogė ir atnešė. Ji netiki, kad G. A. pavogė pinigus, jis sąžiningas, geras žmogus, o S. P. su niekuo kaime nebendrauja, dukra ir jai neleidžia su ja kalbėtis.

Liudytojas A. A. K. parodė, kad jis pavežė S. P. į Tytuvėnus, ji pasakojo kad iš rankovės pavogė pinigus, kad G. A. turėjo raktą ir iš vienos rankovės išėmė pinigus, ji konkrečiai nurodė, kad G. A. pavogė.

Liudytoja B. K. parodė, kad jai S. P. telefonu yra sakiusi, kad niekas be G. A. negalėjo paimti pinigų.

Iš Raseinių rajono apylinkės prokuratūros 2010-09-02 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-000389-10 (b.l. 8-10) matyti, kad 2010-07-13 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal S. P. pranešimą dėl 7000 litų, paslėptų lietpalčio, esančio rūbų spintoje jos namuose, rankovės dingimo ir nesurinkus pakankamai duomenų, kad G. A. galėjo padaryti šią nusikalstamą veiką, 2010-08-30 jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o 2010-08-30 apklausus papildomai S. P. ir paaiškėjus, kad ji rūbų spintoje surado 6800 litų, ir kad juos galėjo perkelti į kitą vietą skubėdama išvažiuoti į ligoninę, šioje byloje ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00389-10 esančių liudytojo papildomos apklausos protokolo 2010-08-23 d. (šios bylos lapas 27) matyti, kad S. P. yra parodžiusi, jog „aš manau, kad vagis buvo žinomas ir viską darė apgalvotai. Aš manau, kad šią vagystę galėjo įvykdyti tik G. A., nes jis tik vienas turėjo nuo mano namo raktus ir žinojo apsaugos signalizacijos kodą. Taip pat G. nuo manęs nuslėpė, kad apsaugos viršininkas B. jam pranešė, kad nepavyko signalizacijos pajungti į Kauno apsaugos pultą, todėl policija suveikus signalizacijai neatvažiuos. Todėl aš prašau nubausti G. A. už tai, kad iš manęs pavogė sunkiai uždirbtus pinigus. Nes niekas kitas be jo negalėjo įeiti į namą, nežinodamas apsaugos kodo“; iš laikinojo sulaikymo protokolo ir nutarimo (b.l. 18, 24) matyti, kad G. A. sulaikytas 2010-08-23, paleistas 2010-08-25, 2010-08-24 (šios bylos lapas 19) jam pareikštas įtarimas, kad jis įtariamas laikotarpiu nuo 2010-03-08 iki 2010-07-13 pavogęs 7000 litų iš S. P. gyvenamo namo ir padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d.

Iš išrašo iš medicininių dokumentų (b.l. 10) matyti, kad G. A. buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas, jis buvo gydomas. Iš seniūnijos charakteristikos (b.l. 13) matyti, kad G. A. augina dvi nepilnametes dukteris, ūkininkauja, charakterizuojamas teigiamai. Iš teisinių paslaugų sutarties ir kvito (b.l. 14,16) matyti, kad G. A. sumokėjo advokatei už gynybą ikiteisminio tyrimo metu 600 Lt. Iš pateikto neįgaliojo pažymėjimo (b.l. 28) matyti, kad S. P. neterminuotai nustatytas didelių poreikių lygis, ji nedarbinga.

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 2.24 str. 1 d. numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog žinios paskleistos apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina garbę ir orumą; 4) faktas, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ikiteisminiame tyrime papildomai apklausta liudytoja, nurodė tiesiogiai, jog jos pinigus pavogė atsakovas ir prašė jį nubausti, tokie parodymai yra jos pasirašyti, kad tokius parodymus davė ji pati, patvirtino ir liudytoju apklaustas tyrėjas A. R.. Toks pranešimas nėra nuomonė. Atsakovė įvardino ieškovą kaip asmenį, pavogusį iš jos pinigus, ne tik apklausos protokole, bet ir apie tai pasakydama tiesiogiai R. B., B. M., E. Š., A. A. K., B. K., ką jie paliudijo teisme. Įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu nustatyta, kad pinigų vagystės nebuvo, nutarime nurodant, kad pinigus rado pati S. P., kuri juos galėjo skubėdama į ligoninę padėti kitoje vietoje. Esant tokioms aplinkybėms, S. P. pranešimai apie tai, kad pinigus pavogė G. A. nebuvo sąžiningi ir ji įgyvendindama savo teises ir laisves informuoti apie, jos nuomone, buvusį nusikaltimą peržengė savo teisių realizavimo ribas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 25 straipsniuose, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje, ir pažeidė kito asmens teises ir laisves, todėl nukentėjusio asmens teisės yra ginamos.

Atsakovė paskleidė ir kitą žinią, kad G. A. ne tik pavogė jos pinigus, bet jai vėliau grąžino 6800 litų, atnešdamas į namus. Kad tokia žinia paskleista, patvirtina byloje apklausti liudytojai, kuriems ji tiesiogiai tokias aplinkybes nurodė - E. Š. ir R. B.. Teismas laiko įrodytu faktą, kad S. P. paskleidė žinią apie ieškovą, kad jis pavogė pinigus ir po to juos grąžino atgal. Kaip minėta, tą patvirtina ne tik apklausos protokole išdėstyti jos parodymai, bet ir liudytojų parodymai ir ne tik, tiesioginių, bet ir netiesioginių liudytojų, kurie vienas iš kito tokias paskleistas žinias sužinojo ir apie tai parodė teisme. Įrodyta ir faktas, kad žinia buvo paskleista apie ieškovą, nes atsakovė visais atvejais nurodė vardą ir pavardę ir visiems buvo žinoma, kad žinios yra apie ieškovą.

Akivaizdu, kad tokios žinios apie ieškovą žemina jo garbę ir orumą, nes buvo apie jį paskleista klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie jo padarytą teisės pažeidimą- nusikaltimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 d. nutarimo Nr. 1 6 p. numatyta, kad paskleistų žinių žeminantis pobūdis nenustatinėjamas, kai žodis ar junginiai, kuriais išsakytos žinios yra akivaizdžiai žeminančios. Teiginiai „vagis“ ar pan. suprantami vienareikšmiai ir jų paskleidimas protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį. Paskleistos žinios yra ieškovą žeminančio pobūdžio, nes jos pažeidė ieškovo garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Įrodyta ir faktas, jog tokios žinios neatitinka tikrovės- ikiteisminis tyrimas dėl pinigų vagystės nutrauktas įsiteisėjusiu prokuroro nutarimu, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, nėra pateikta jokių įrodymų, kaip, kad teigė atsakovė, jog pinigus jai grąžino ieškovas. Ar paskleistos žinios atitinka tikrovę privalėjo įrodyti atsakovė, bet tam jokių įrodymų nepateikė. Iš išdėstyto seka, kad yra nustatyti ir įrodyti visi faktai, jog atsakovė paskleidė apie ieškovą neatitinkančias tikrovės, jo garbę ir orumą žeminančias žinias ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Atsakovės atsikirtimai, jog ji teisėtai pranešė policijai apie pinigų vagystę, tiesiogiai nenurodė atsakovo, kaip jos pinigus pavogusio asmens nei protokole, nei liudininkams, o tik nurodė aplinkybes, jog jis vienas turėjo raktus ir žinojo jos signalizacijos kodą, yra paneigti išdėstytais įrodymais. Atsakovė gindama savo teises, pažeidė kito asmens teises.

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 2.24 str. 1 d. numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka ne tik paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, turi teisę reikalauti atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Ieškovas prašo atlyginti 600 litų neturtinę žalą, kurią sudaro patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu. Kad ieškovas turėjo tokias išlaidas patvirtina atstovavimo sutartis ir pinigų apmokėjimo kvitas. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, žalą ieškovas patyrė dėl ieškovės veiksmų, kitu būdu žalos atlyginimo jis negali gauti, žala yra priežastiniame ryšyje su atsakovės veiksmais tiek ikiteisminiame tyrime, tiek nagrinėjamoje byloje ir ji turi būti atlyginta. (CK 2.24 str. 1 d., CK 6.246 str. 1 d.)

Ieškovas prašo atlyginti 10 000 litų neturtinės žalos. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6. 250 str. 1 d.) Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, šiuo atveju, tai numato CK 2.24 str. 1 d. Ieškovas įrodė, jog jam neturtinė žala yra padaryta – jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, nes buvo įtartas nebūto nusikaltimo padarymu, buvo sulaikytas, apie tai sužinojo visas kaimas, dėl to išgyveno ne tik jis pats, bet ir jo šeima, nepilnamečiai vaikai, jam pablogėjo sveikata , turėjo gydytis. Neturtinė žala padaryta dėl atsakovės veiksmų, jai paskleidus neatitinkančias tikrovės, žeminančias jo garbę ir orumą žinias.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais,susiformavusioje praktikoje, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, į tai, kad atsakovė yra vyresnio amžiaus ir nedarbinga, į dėl atsakovės kaltės padaryto garbės ir orumo pažeidimo pobūdį, jo pasekmes, ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies, ieškovui priteisiant 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str. 2 d.).

Patenkinant ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir dalinai dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui proporcingai patenkinto reikalavimo daliai priteistinas žyminis mokestis – 78 Lt. ( CPK 93 str.) Iš atsakovės priteistinos ieškovui advokato atstovavimo išlaidos – jas patvirtina atstovavimo sutartys ir pinigų sumokėjimo kvitai ( b.l. 17,43,15,16) – 1400 litų už dokumentų parengimą ir 600 litų (5 h. x 0,15x800, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas) už atstovavimą teisme ( CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 265, 268, 269, 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti, 2010-08-23 S. P. liudytojo papildomos apklausos protokole jos pasakytus teiginius žodžiais: „aš manau, kad vagis buvo žinomas ir viską darė apgalvotai. Aš manau, kad šią vagystę galėjo įvykdyti tik G. A., nes jis tik vienas turėjo nuo mano namo raktus ir žinojo apsaugos signalizacijos kodą. Taip pat G. nuo manęs nuslėpė, kad apsaugos viršininkas B. jam pranešė, kad nepavyko signalizacijos pajungti į Kauno apsaugos pultą, todėl policija suveikus signalizacijai neatvažiuos. Todėl aš prašau nubausti G. A. už tai, kad iš manęs pavogė sunkiai uždirbtus pinigus. Nes niekas kitas be jo negalėjo įeiti į namą, nežinodamas apsaugos kodo“ neatitinkančiais tikrovės ir žeminančius jo garbę ir orumą, pripažinti, kad S. P. paskleidė duomenis, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jo garbę ir orumą, tai yra, kad jis pavogė iš jos namų 7000 litų, o vėliau grąžino jai 6800 litų, juos atnešdamas į jos namus.

Patenkinti G. A. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti jam iš S. P. 600 litų turtinei žalai atlyginti.

Dalinai patenkinti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti ieškovui iš S. P. 2000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš S. P. G. A. 78 litus žyminio mokesčio ir 2000 litų advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.