Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjos Ž. V. pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2SA-58-492/2011 pagal pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties nagrinėjimo bei šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės A. U. 2011 m. kovo 23 d. raštas Nr. CR 93, kuriuo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui buvo perduotas spręsti Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimas pagal pareiškėjos Ž. V. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2SA-58-492/2011 nagrinėjimo. Pareiškėja Ž. V. pareiškimą grindžia šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas A. Š. toleruoja neteisėtas ir nepagrįstas teismų nutartis bei neteisėtus teisėjų ir antstolių veiksmus.

2. Vilniaus apygardos teisme dingo civilinė byla Nr. 2-5591-262/2009 pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui antstoliui D. B. dėl žalos atlyginimo ir pareiškėjai nebuvo atsakyta į pateiktus klausimus dėl bylos dingimo.

3. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas A. Š. yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi atstovauja skirtingas interesų grupes.

4. Dėl A. Š. kaltės liko nenagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl antstolių J. G. ir R. V. veiksmų.

Pareiškėja Ž. V. reikalauja, kad jos atskirasis skundas būtų perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjai N. V., o Vilniaus apygardos teismo teisėjai būtų nušalinti nuo civilinės bylos Nr. 2SA-58-492/2011 nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas.

Viena iš asmens teisės į tinkamą teismo procesą garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nušalinimu, nusišalinimu (CPK 64-66, 71 straipsniai). Teisėjo (teisėjų) nušalinimo teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 straipsnyje, bei CPK 66 straipsnyje nurodytų kitų teisėjo nušalinimo pagrindų egzistavimu. Kadangi pareiškėjos Ž. V. pareiškime yra suformuluotas prašymas nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2SA-58-492/2011 nagrinėjimo, šio nušalinimo pareiškimo nagrinėjimas priskirtinas Lietuvos apeliacinio teismo kaip aukštesnės pakopos teismo kompetencijai (CPK 69 str. 1 d.).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuo atveju, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ir prielaidomis. Aplinkybių, sudarančių teismo nušalinimo pagrindą, egzistavimą turi įrodyti teismo nušalinimo pareiškimą teikiantis dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 12 str.).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pirmojoje dalyje, Konstitucijos 109 straipsnio antrojoje dalyje, CPK 21 straipsnyje įtvirtinta viena iš esminių asmens teisių ir laisvių užtikrinimo garantijų – teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių pagrindinė garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Šis išaiškinimas taip pat reiškia, kad turi būti šalinamos visos prielaidos, kurios gali kelti abejonių atskiro teisėjo ar visos kolegijos šališkumu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Vertinant Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumą subjektyviuoju aspektu, nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti bylą nagrinėjančių teisėjų ir kitų šio teismo teisėjų asmeninį tendencingumą.

Vertinant teisėjų nešališkumą objektyviuoju aspektu, pareiškėjos Ž. V. nuomonė, kad civilinės bylos Nr. 2SA-58-492/2011 negali nagrinėti Vilniaus apygardos teismo teisėjai dėl šio teismo pirmininko A. Š. tolerancijos galimai neteisėtoms ir nepagrįstoms teisėjų nutartims, neteisėtiems teisėjų bei antstolių veiksmams ir galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, nėra pagrįsta konkrečiais įrodymais ir nesukelia objektyviam stebėtojui abejonių dėl šio teismo teisėjų nešališkumo. Teisėjai gali būti nušalinami nuo jiems paskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jų nešališkumo. Nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu nušalinimo teise, už kurį dalyvaujančiam byloje asmeniui gali būti skiriama bauda iki 20 000 Lt (CPK 95 str. 2 d.).

Taip pat nepagrįstu laikomas pareiškėjos argumentas dėl ieškinio medžiagos Nr. 2-5591-262/2009 pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovui antstoliui D. B., dėl antstolio D. B. neteisėtais veiksmais ir tyčinio neveikimo padarytos žalos atlyginimo, dingimo, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis klausimas dėl ieškinio priėmimo rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėtas ir 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti, kadangi ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų. Ši nutartis šalių nebuvo skundžiama ir įsiteisėjo. LITEKO duomenimis 2010 m. lapkričio 8 d. ieškinio medžiaga Nr. 2-5591-262/2009 buvo perduota saugoti Vilniaus apygardos teismo raštinei.

Pareiškėjos argumentas, kad dėl A. Š. kaltės nėra išnagrinėtas jos 2006 m. rugsėjo 12 d. skundas dėl antstolių J. G. ir R. V. veiksmų, laikomas nepagrįstu, kadangi 2006 m. spalio 18 d. raštu Nr. 1323 Vilniaus apygardos teismo laikinai pirmininko pareigas einantis A. Š. nurodė, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. pirmąja dalimi, antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas, o ne apygardos teismo teisėjas (b. t. 2, l. 33). Daugiau įrodymų dėl A. Š. galimų veiksmų ar neveikimo faktų, dėl ko būtų galima abejoti visų teismo teisėjų nešališkumu, pareiškėja nepateikia.

Pareiškėjos reikalavimas perduoti bylą nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjai N. V. nėra teisiškai pagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės šalių reikalavimu perduoti ginčo nagrinėjimą konkrečiam teisėjui. Tokia galimybė nenumatyta siekiant nepažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 str.) bei teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų (CPK 21 str., Teismų įstatymo 36 str. 9 d.). Pagal CPK 62 str. septintąją dalį ir Teismų įstatymo 36 str. dešimtąją dalį bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa ir atsižvelgti į bylos šalių reikalavimus skirti bylą konkretiems teisėjams nėra galimybės.

Kadangi pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu, o nušalinimo A. Š. nepagrindė, nors jis nėra civilinę bylą Nr. 2SA-58-492/2011 nagrinėjantis teisėjas, atmestinas pareiškėjos pareiškimas dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo. Atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutari a:

Pareiškėjos Ž. V. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2SA-58-492/2011 nagrinėjimo bei šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmesti.