- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- e2YT-597-842/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00293-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo pratęsti terminą palikimui priimti. Nurodo, kad yra velionio P. B. dukra. Tėvo mirties metu pareiškėja buvo nepilnametė, gyveno tėvo namuose su močiute J. B.. Pareiškėja nežino, kodėl močiutė ar kiti pareiškėjai galėję atstovauti asmenys (pareiškėjos mama iki savo mirties) nesikreipė dėl palikimo priėmimo pareiškėjos vardu. Močiutė visada sakydavo, kad sodyba priklauso K. B., pati pareiškėja dėl teisinio neišprusimo nežinojo apie reikalingumą imtis kokių nors veiksmų. Tik po močiutės mirties K. B., siekdama disponuoti turtu, padedama tolimesnių giminaičių, sužinojo, kad turtas registruotas jos mirusio tėvo vardu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškimą VĮ Turto bankas prašymą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu pareiškėja K. B. pareiškimą prašė tenkinti. Paaiškino, kad vaikystėje su tėčiu ir močiute gyveno tėčiui priklausiusiuose namuose. Tėtis mirė, kai jai buvo 10 metų, ji liko gyventi su močiute. Kol gyveno su močiute ji sakydavusi, kad po jos mirties viskas priklausys pareiškėjai. Pareiškėja nuosavybės klausimais nesidomėjo. Po močiutės mirties 2016 metais tvarkydama namus rado namų knygą, kurioje buvo nurodyta, kad visas turtas yra jos tėčio vardu, ir tada paskambino dėdei J. B. patarimo, šis patarė kreiptis į advokatą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokatė J. M. pareiškimą prašė tenkinti. Nurodė, kad mirus pareiškėjos tėčiui ji buvusi nepilnametė, jos vardu suaugusieji nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti. Pareiškėja augo su tėvu ir močiute, po tėvo mirties liko gyventi su močiute. Pareiškėjos motina, mirusi 2008 metais, su pareiškėja negyveno ir jos neaugino. Po P. B. mirties, esant gyvai pareiškėjos motinai, nesant sutvarkytiems globos dokumentams, pareiškėjos močiutė tikėtinai ir nebūtų galėjusi pareiškėjos vardu priimti palikimo. Termino atnaujinimas atitiktų sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat ir velionio valią.
Liudytoju apklaustas J. B. parodė, kad yra P. B. pusbrolis, pareiškėja jo dukterėčia. Žino, kad visi namai buvo aprašyti P. B. vardu, nes pastarojo tėvas buvo tremtinys. Pareiškėjos tėvui mirus, kiek žinoma liudytojui, močiutė, kuri buvo ir neįgali, jokių dokumentų netvarkė. Pareiškėja į liudytoją kreipėsi pagalbos po močiutės mirties.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
P. B. vardu yra registruota nekilnojamojo turto – gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos notarų rūmų 2017 m. vasario 15 d. pažymos matyti, kad buvusios Utenos rajono notarės J. N. 1997 – 2007 metų dokumentuose, saugomuose Lietuvos notarų rūmų archyve, duomenų apie P. B. paveldėjimo bylos sudarymą nėra.
P. B., pareiškėjos tėtis, mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu pareiškėja K. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nepilnametė (11 metų). Pareiškėjos mama A. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), tuo metu su pareiškėja negyveno ir jos neaugino. Pareiškėja P. B. priklausiusiuose namuose liko gyventi su savo močiute, P. B. motina, J. B.. J. B. mirė (duomenys neskelbtini).
Pagal P. B. mirties metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniais lygiomis dalimis pripažintini mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Minimo kodekso 587 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikėjo mirties metu pareiškėja buvo nepilnametė, pati jokių veiksmų imtis negalėjo. Jos vardu jokie suaugę asmenys palikimo nepriėmė. Kaip nurodė pati pareiškėja, močiutė jai sakydavusi, kad pareiškėjai viskas liks po močiutės mirties, taigi nematė reikalo domėtis nuosavybės klausimais. Tik po močiutės mirties rado dokumentus, kad sodyba užrašyta jos tėčio vardu.
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsiradus palikimui palikimo priėmimo veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Bylos medžiaga patvirtina, kad po močiutės mirties pareiškėja nedelsdama, trijų mėnesių laikotarpyje, kreipėsi į teismą dėl termino pratęsimo, taigi tinkamai siekė pasinaudoti savo teisėmis.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad termino pratęsimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl praleistas terminas pratęstinas. Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nes yra protinga ir teisinga, kad mirusių tėvų užgyventą turtą perima vaikai. Teismas pripažįsta, kad pareiškėja dėl objektyvių, svarbių priežasčių negalėjo priimti palikimo per įstatymo nustatytą terminą ir palikimo priėmimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Pratęsti pareiškėjai K. B., a/k (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po P. B., a/k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.