- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- 1A-416-282-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Nijolė Matuzevičienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir baudžiamoji byla D. Š. atžvilgiu nutraukta. D. Š. perduotas A. Š. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 2 metams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Procesas, pradėtas pagal I. N. atstovės adv. I. Petkienės pareikštą civilinį ieškinį dėl 2736 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir prašymą dėl 500 Lt advokato išlaidoms padengti nutrauktas.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
D. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 7 d. apie 09.43 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, būdamas blaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – krovininį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 106, 119 punktų reikalavimus, t. y. pradėdamas važiuoti iš vietos atbuline eiga ir privalėdamas duoti kelią kitiems eismo dalyviams, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido pro automobilio galą einančio pėsčiojo V. G. ir dėl to jį kliudė, t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio pėsčiasis žuvo įvykio vietoje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-11 nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti iki 1 metų. Mano, kad jam skirtas draudimas vairuoti kelių transporto priemones per ilgam laikotarpiui. Sutinka, kad nuosprendyje teismas išsamiai motyvavo baudžiamojo poveikio priemonės jam skyrimą, tačiau pažymi, jog teismas nenurodė, kuo remdamasis uždraudė vairuoti kelių transporto priemones būtent 2 metus. Nurodo, kad jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė yra lygi poveikio priemonės vidurkiui, nors nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis padarytą žalą atlygino, tiek savo gyvenamojoje vietoje, tiek darbe yra charakterizuojamas teigiamai, neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus. Teigia suvokęs, kad padaryta veika sukėlė negrįžtamas pasekmes – kito žmogaus mirtį, neginčija faktų, kad šios pasekmės kilo dėl šiurkščių KET pažeidimų, bei to, kad prieš eismo įvykį jis buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Tvirtina, kad į šias jo paminėtas aplinkybes teismas atsižvelgė skirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau jis mano, kad visuma šių aplinkybių davė teismui pagrindą skirti baudžiamojo poveikio priemonę minimaliam 1 metų terminui. Taip pat nurodo, kad jis dirba vairuotoju, todėl net ir minimaliam terminui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sąlygos darbo praradimą, t. y. jis praras vienintelį savo pragyvenimo šaltinį. Atkreipia dėmesį į tai, kad per ilgas baudžiamojo poveikio priemonės terminas gali neigiamai paveikti jo teigiamus socialinius ryšius, t. y. apsunkins galimybę ateityje vėl pradėti dirbti vairuotoju, sukomplikuos grąžinti skolas, kurios atsirado siekiant sušvelninti nusikalstama veika sukeltus padarinius. Teigia, kad po nusikalstamos veikos padarymo jis naujų KET pažeidimų nepadarė, nors ir toliau dirbo vairuotoju, o tai įrodo, kad po įvykio iš esmės pasikeitė jo požiūris į vairavimą, t. y. jis ėmė atsargiau vairuoti, nekeldamas pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui.
Teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės D. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. Š. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. D. Š. apeliaciniu skundu neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių veikos aplinkybių, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės rūšies, tik prašo sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones – terminą. Dėl to, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija patikrino bylą neviršydama apeliacinio skundo ribų.
BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, tarp jų ir pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Byloje nustatyta, kad D. Š. žemės ūkio kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ dirba vairuotoju (53, 54 b. l.) ir nusikalstamą veiką padarė darbo metu, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas transporto priemonę, be to, per laikotarpį nuo teisės vairuoti transporto priemones įgijimo iki nusikalstamos veikos padarymo D. Š. yra baustas iš viso 8 kartus, iš jų net 6 kartus už teisės pažeidimus transporte (vairavo automobilį be šviesų, neįsijungęs galinių šviesų, stovėjo draudžiamoje stovėti vietoje, vairavo neapdraustą automobilį, viršijo leistiną greitį, bei apgadino kitą transporto priemonę), o šios aplinkybės rodo, kad jis sistemingai pažeidžia kelių eismo taisykles, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. Š. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones.
Šalies argumentai
Skundžiamu nuosprendžiu D. Š. uždrausta kelių transporto priemones vairuoti dvejus metus, tačiau, kaip apeliantas skunde teisingai nurodė, teismas visiškai nemotyvavo sprendimo, kodėl ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta tokiam terminui.
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų.
D. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat iš bylos matyti, kad apeliantas dirba, darbdavys jį charakterizuoja teigiamai (53, 54, 150–151 b. l.), uždirba 970 Lt per mėnesį (122–123, 124 b. l.), gyvena tik su motina (148 b. l.), pagal gyvenamąją vietą taip pat charakterizuojama teigiamai. Atsižvelgęs į šias paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas D. Š. uždraudė dvejus metus vairuoti transporto priemones. Tačiau apeliacinės instancijos teisme D. Š. pateikė dokumentus, liudijančius, jog jis rūpinasi savo seneliais (močiutės serga įvairiomis ligomis, senelis yra po insulto), II grupės invalidu dėde, gyvenančiais (duomenys neskelbtini) kaime, juos nuolat vežioja pas gydytojus, aprūpina medikamentais, maisto produktais (148 b. l.). Be to, nors D. Š. neteistas, tačiau yra baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, kurie savo pobūdžiu nėra šiurkštūs teisės pažeidimai, jais pavojus kitų žmonių saugumui, gyvybei ar sveikatai nebuvo sukeltas (47–51 b. l.). Taigi, įvertinus aplinkybes, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, bei į aplinkybes, kurios paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas sutrumpinti apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki vienerių metų, ir tokia poveikio priemonė būtų adekvati D. Š. padarytai nusikalstamai veikai ir atitiktų jo asmenybę. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas sutrumpinant D. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki vienerių metų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti:
D. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą sutrumpinti iki vienerių metų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.