- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-17
- Bylos Nr.
- eA-3531-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00967-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- I. D.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Ivetos Pelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas I. D. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21S34754 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutiko su ginčijamu Sprendimu, nes Departamentas neobjektyviai, nevisapusiškai ištyrė su pareiškėjo asmenybe susijusias aplinkybes, netinkamai interpretavo surinktą informaciją apie kilmės valstybę. Pasak pareiškėjo, jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1–3 dalies punktų nuostatas, todėl jam turėjo būti suteiktas pabėgėlio statutas ar papildoma apsauga.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovui tenka pareiga išsamiai ir individualizuotai atlikti apklausas, tačiau pareiškėjo apklausa buvo atlikta netinkamai, pareiškėjas nesuprato visų klausimų, juos teko kartoti kelis kartus. Atsakovas netinkamai įvertino jo prašymą, neišanalizavo visų aplinkybių ir priėmė neteisingą Sprendimą. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini), taip pat nepateikė duomenų, ar (duomenys neskelbtini). Neturėdamas tokių duomenų atsakovas iš viso negali įvertinti pareiškėjui galinčio kilti pavojaus. Būtent atsakovui tenka pareiga surinkti naujausius, aktualius duomenis apie kilmės šalį.
4. Pareiškėjas nesutiko su sprendimu išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, nes pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, buvo nuoseklus, detalus, informatyvus, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Draudimas jam atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas pareiškėjo lūkesčiui gauti prieglobstį. Pasak pareiškėjo, pernelyg ilgas draudimas atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet pablogėjus situacijai jam būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali padėtis kilmės valstybėje.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.
7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Ginčijamame Sprendime konstatuota, jog tyrimo metu nerasta duomenų, kurie patvirtintų, jog (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas gyveno iki išvykimo į (duomenys neskelbtini), vėliau į Lietuvą, vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, galintis kelti grėsmę pareiškėjo gyvybei, sveikatai ar laisvei. Pareiškėjas šias išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė. Departamentas, atsižvelgęs į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje, vietoje kur prieglobsčio prašytojas gyveno prieš išvykdamas į Europą, nevyksta karinis konfliktas, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė ekonomine situacija (duomenys neskelbtini) bei siekiu nuvykti į (duomenys neskelbtini) pas motiną. Tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį yra abstraktus, nedetalus, bendro pobūdžio. Į patikslinančius klausimus prieglobsčio prašytojas pateikdavo minimalias, nespecifines detales, atsakymai į klausimus buvo lakoniški arba į klausimus buvo neatsakoma, klausimus teko kartoti kelis kartus. Siekdamas pagrįsti savo prašymą, prieglobsčio prašytojas nurodė atviruose šaltiniuose pateikiamą informaciją apie įvykius kilmės šalyje, tačiau nagrinėjamu atveju bendra situacija kilmės valstybėje nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis prieglobsčio prašytojui praeityje tariamai kilusias grėsmes. Prieglobsčio prašytojo istorija nėra nei pagrįsta kitais (be pasakojimų) įrodymais, nei savaime sklandi, dėl to nėra tikėtina.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ir nustatytu draudimu pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes. Atsakovas pažymėjo, kad, Departamentui priėmus sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, privaloma uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.
10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną ir atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo I. D. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 21S34754 rezoliucinę dalį ir ją išdėstė taip: „Uždrausti I. D. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi I. D. 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.
12. Teismas nustatė, kad:
12.1. Apklausos metu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas teigė, jog (duomenys neskelbtini).
12.2. Departamentas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 21S34754 nusprendė: nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
13. Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, Departamento surinktą informaciją apie kilmės šalį, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo išvykimą iš kilmės valstybės į Lietuvą nulėmė ekonominė situacija (duomenys neskelbtini) bei siekis nuvykti į (duomenys neskelbtini) pas motiną. Teismas vertino, kad tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai, kuriais jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, yra abstraktūs, nedetalūs, bendro pobūdžio. Pareiškėjas pateikė bendro pobūdžio informaciją apie (duomenys neskelbtini), tačiau nagrinėjamu atveju bendra situacija kilmės valstybėje nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis prieglobsčio prašytojui praeityje tariamai kilusias grėsmes. Pareiškėjo paaiškinimai nėra pagrįsti kitais įrodymais, todėl yra mažai tikėtini.
14. Teismas akcentavo, kad teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog jis gyveno (duomenys neskelbtini), į Lietuvą vyko per (duomenys neskelbtini), tačiau nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) prieglobsčio neprašė. Todėl, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, teismas sprendė, kad jie yra abstraktūs, nedetalūs, o jo baimė, kad (duomenys neskelbtini), vertintinas kritiškai, nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta faktinių aplinkybių, jų nepateikė ir pareiškėjas, kad jam kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nėra aplinkybių, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė.
15. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo nei Departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remdamasis byloje pateikta medžiaga apie kilmės valstybę, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytoje kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
16. Teismas nurodė, kad Departamentas, atlikdamas tyrimą tarptautinės apsaugos būtinumui nustatyti, vadovavosi teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, objektyviai, individualiai ir nešališkai vertino tyrimo metu surinktą informaciją.
17. Dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Teismas pažymėjo, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
18. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgęs į tai, teismas šią Sprendimo dalį pakeitė ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas sprendė, kad, sutrumpinus draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų, yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
19. Netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
III.
20. Pareiškėjas I. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo I. D. skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja skunde nurodytas aplinkybes, kad jo apklausa buvo atlikta netinkamai, pareiškėjas nesuprato visų klausimų, juos teko kartoti kelis kartus. Atsakovas netinkamai įvertino jo prašymą, neišanalizavo visų aplinkybių ir priėmė neteisingą Sprendimą. Atsakovas nenustatė, ar (duomenys neskelbtini) pareiškėjo nurodomu laikotarpiu vyko (duomenys neskelbtini), nėra nustatyta, ar (duomenys neskelbtini) asmenys kilmės šalyje yra persekiojami, žudomi ar patiria kitokį žiaurų elgesį. Neturėdamas tokių duomenų, atsakovas iš viso negali įvertinti pareiškėjui galinčio kilti pavojaus. Atsakovui tenka pareiga surinkti naujausius, aktualius duomenis apie kilmės šalį, bet tai nebuvo atlikta.
23. Pareiškėjas pažymi, kad tiek iš jo pasakojimo, tiek iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, jog kilmės valstybėje jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas pajutęs realią grėsmę savo gyvybei nusprendė išvykti iš šalies. Grąžinus jį į kilmės šalį, jam gresia mirtis ir susidorojimas. Pareiškėjo teigimu, jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, nes dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo per teismo nustatytą terminą.
25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Departamentas įvertino visą aktualią kilmės valstybės informaciją pareiškėjo pasakojimo kontekste ir pagrįstai nustatė, kad tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Departamentas tinkamai atliko apklausą ir remiantis apklausos duomenimis, surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją, objektyviai ir nešališkai išanalizavo pareiškėjo pateiktas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu, nedaro jo neteisėtu ar nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Atsakovas Departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Atsakovas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjo skundą per teismo nustatytą terminą.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 str. 3 d.).
28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 21S34754, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus yra neproporcingas, todėl pakeitė Departamento Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedamas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
33. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
34. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
35. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
36. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
37. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
38. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97 punkte nustatyta, kad, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.
39. Tvarkos aprašo 99 punkte nurodoma, kad, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
40. Pagal Tvarkos aprašo 99.1 punktą, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas raštu pateikė (duomenys neskelbtini) prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini). Pirminės apklausos metu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas taip pat akcentavo, kad pavojus gyvybei ir baimė būti susidorotam kilmės valstybėje jam kyla dėl (duomenys neskelbtini). Vėlesnės apklausos metu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas baimę grįžti į kilmės valstybę siejo su (duomenys neskelbtini).
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prieglobsčio prašyme ir apklausose nurodytus paaiškinimus, Departamento Sprendimo turinį, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, tyrimą atliko paviršutiniškai. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Departamentas vertino, kad pareiškėjas išvyko iš kilmės šalies dėl ekonominių priežasčių, kurios nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė ne tik ekonomine padėtimi kilmės valstybėje ir siekiu nuvykti į (duomenys neskelbtini) pas motiną, bet taip pat (duomenys neskelbtini). Pastarosios pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodytos aplinkybės Departamento Sprendime nebuvo įvertintos, apsiribojant teiginiu, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas, kuriuo jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, yra abstraktus, nedetalus, bendro pobūdžio. Departamento Sprendime nurodyta, kad į patikslinančius klausimus prieglobsčio prašytojas pateikdavo minimalias, nespecifines detales, atsakymai į klausimus buvo lakoniški arba į klausimus buvo neatsakoma, klausimus teko kartoti kelis kartus, tačiau konkretūs pareiškėjo pasakojimo trūkumai, kurie sudarė pagrindą Departamentui abejoti pareiškėjo pasakojimo patikimumu ir dėl to jį vertinti kritiškai, ginčijamame Sprendime nėra nurodyti.
43. Pažymėtina, kad valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti Įstatymą įgyvendinančiame Tvarkos apraše, t. y. turi būti atsižvelgiama į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą (Tvarkos aprašo 97.1 p.); turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę (Tvarkos aprašo 7 p.).
44. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį yra pabrėžiama ir formuojamoje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021, 2022 m. kovo 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1318-602/2022, 2022 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1685-968/2022 ir kt.).
45. Nagrinėjamu atveju Departamentas, vertindamas padėtį kilmės valstybėje, vadovavosi išskirtinai vienu internetinės enciklopedijos šaltiniu – Vikipedija, ir jame pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) ekonomiką ir politinę sistemą. Departamentas nesurinko ir Sprendime visiškai nevertino kilmės valstybės informacijos dėl pareiškėjo prieglobsčio prašyme ir apklausose nurodyto pagrindinio motyvo, dėl ko pareiškėjas bijo grįžti į kilmės valstybę, t. y. (duomenys neskelbtini). Departamentas nenustatė, ar pareiškėjo nurodytu laikotarpiu vyko (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) asmenys, jų šeimos nariai kilmės šalyje yra persekiojami, žudomi ar patiria kitokį žiaurų elgesį. Pažymėtina, kad pareiškėjas įvardijo (duomenys neskelbtini), kuriam, anot pareiškėjo dirbo jo (duomenys neskelbtini), nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Ši pareiškėjo pateikta informacija nei turinio, nei šaltinių prasme niekaip neišanalizuota ir neįvertinta Sprendime, nors Departamento naudotas internetinės enciklopedijos šaltinis Vikipedija jos nepaneigia ((duomenys neskelbtini)).
46. Taip pat pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apklausoje baimę grįžti į kilmės valstybę siejo su (duomenys neskelbtini), tačiau Departamentas šiuo aspektu taip pat nesurinko kilmės valstybės informacijos. Sprendime nėra nurodyta, kaip šie pareiškėjo motyvai vertinami, kokia surinkta kilmės valstybės informacija.
47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamento Sprendime nepagrįstai padaryta išvada, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, jog pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį. Departamentas netinkamai surinko kilmės valstybės informaciją, neįvertino visų pareiškėjo prašymo motyvų, nenustatė, kokios grėsmės ne / kyla pareiškėjui dėl jo nurodytų faktinių aplinkybių.
48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Departamentas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl jo paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Todėl skundžiamas Departamento Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Departamentas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, turi surinkti ir ištirti jo nagrinėjimui aktualią informaciją apie kilmės šalį, ir surinktos informacijos kontekste įvertinti ir individualizuoti pareiškėjo pasakojimą, o, esant poreikiui, papildomai apklausti pareiškėją dėl prieglobsčio prašyme nurodytų aplinkybių.
49. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamento Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas patenkinamas, Sprendimas panaikinamas bei atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo I. D. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo I. D. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21S34754 ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
Sprendimas neskundžiamas.