Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui Vaidui Giršvaldui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P.-Š. (toliau – ir Pareiškėja) skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-190719-2024 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24248451858.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-190719-2024 J. P.-Š. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, kadangi nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme 2024 m. balandžio 30 d. 19.32 val., Vilniaus pietiniame aplinkelyje, 0,510 km, dalyvaujančią transporto priemonę TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. P.-Š. paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur dydžio bauda.

Institucijos , priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodyta, kad pirmas administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjai pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį buvo surašytas dar 2024 m. gegužės 7 d. J. P.-Š., gavusi protokolą, pateikė duomenis apie transporto priemonės vairuotoją ir nurodė, kad automobilį 2024 m. balandžio 30 d. vairavo jos vyras V. Š.. Remiantis gauta informacija, V. Š. atžvilgiu buvo surašytas ANK protokolas su administraciniu nurodymu už 2024 m. balandžio 30 d. padarytą nusižengimą. Tačiau 2024 m. birželio 17 d. gautas V. Š. pranešimas, kad automobilį nusižengimo padarymo metu vairavo serviso vadovas, vėliau, tai yra 2024 m. liepos 24 d., buvo gauta papildoma informacija, kad automobilis buvo paliktas servise ir valdomas autoserviso vadovo T. M.. Atsižvelgiant į tai, ANK protokolas buvo perrašytas T. M.. 2024 m. rugpjūčio 16 d. elektroniniame laiške pareiškėja nurodė, kad transporto priemonė buvo perduota valdytojui T. M. pagal sudarytą panaudos sutartį, tačiau byloje nėra duomenų apie šią sutartį, pati sutartis nepateikta, nors buvo reikalauta. Atkreipia dėmesį, kad elektroniniuose laiškuose skiriasi parodymai, vienur nurodoma, kad automobilis buvo paliktas taisymui autoservise, kitur nurodoma, kad buvo sudaryta panaudos sutartis ir taip automobilis buvo perleistas T. M.. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) nuostatomis, transporto priemonės savininko atsakomybė atsiranda ne dėl transporto priemonės vairavimo neapsidraudus, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyvios įstatymo normos reikalavimų dėl įstatyme įtvirtintos pareigos apdrausti transporto priemonę ir leido naudotis neapdrausta transporto priemone kitiems asmenims. Pažymi, kad T. M. automobilį savo vardu yra apdraudęs tik nuo 2024 m. birželio 3 d., kas institucijos nuomone, įrodo, jog tik nuo šios datos jis valdė transporto priemonę. Būtent J. P.-Š. nusižengimo padarymo metu buvo transporto priemonės savininke, atsakinga už tai, kai priklausanti transporto priemonė, kuri dalyvauja viešajame eisme, būtų apdrausta privalomuoju draudimu. Prašo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. M. parodė, kad dirba autoservise, žmogus atvarė jam kitą mašiną sumontuoti dujinę įrangą, ir atsiskaitė tuo automobiliu - TOYOTA Prius. Taip jis atsidūrė pas jį. Tai buvo įforminta žodžiu. Automobilį atidavė pareiškėjos vyras. Datos tiksliai negali pasakyti, bet apie pavasarį gal tai buvo. Neatsimena tiksliai, ar pradžia ar pabaiga pavasario. Balandžio mėnesį automobilis jau pas jį buvo. Jam skambino policijos pareigūnė, pasakė, kad gavo tik gegužės mėnesį, nes panaudos sutartis buvo tik tada surašyta, bet ji nebuvo pasirašyta. Tačiau vis tiek laiko, kad tai yra pasirašyta sutartis. P. T. Prius nevairavo, ji stovėjo pas jį kieme. Pats neturi teisės vairuoti. Automobilį gavo, nes atsiskaitė taip. Tai geriau nei nieko. Nežinojo, kad draudimas baigėsi, kai leido vairuoti. Gali būti, kad jo žmona, sugyventinė važiavo. Automobilis pas jį dažniausiai stovi ir taip, balandžio 30 d. automobilis jau buvo pas jį. Buvo toks žodinis susitarimas, kad mašina lieka pas jį ir stovės, kol žmogus ras pinigų. Automobilis buvo paliktas kaip užstatas, bet juo buvo galima naudotis. Susitarimas buvo, kad ir tas, ir tas. Kad tai ir užstatas, ir kad ji palikta jam naudoti. Gali būti, kad turėjo pareigą pasirūpinti draudimu, bet jis nežinojo, kad ten draudimo nėra, kitaip nei važiavęs būtų, nei būtų davęs važiuoti. Gali būti, kad iš jo pusės nebuvo reakcijos į bandymą sukontaktuoti. Nekreipė dėmesio, nes pagrinde stovi ta mašina. Dėl draudimo galiojimo nepamena, ar jam buvo pranešta, kad jis baigėsi. Nepamena, kada savo vardu automobilį apraudė. Automobilį draudė, nes draugės mašina sugedo ir reikėjo kelioms dienoms mašinos. Mašinos savininkė ir jos vyras gal jam ir skambino, rašė žinutes dėl besibaigiančio draudimo. Pareiškėjos vyras jam į darbą prieš 4-5 mėnesius atnešė sutartį, padavė ir viskas. Kelis mėnesius automobilį turėjo be jokio teisinio pagrindo. Sutartis buvo datuota gal birželio mėnesį. Neaiškino, kodėl atsirado poreikis įforminti perdavimą. Gal dėl to, kad nebūtų problemų su jos naudojimu. Gali būti, kad yra gavęs su automobiliu ir draudimo polisą, automobiliu nesidomėjo. Jis pagrinde pas jį labai ilgai stovėjo, o po to nepasižiūrėjo draudimo galiojimo. Kad technikinė buvo, tai jis buvo įsitikinęs, bet draudimo nepasižiūrėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad atsakomybėn patrauktas asmuo yra jo žmona. Vasario mėnesį T. M. buvo perduotas T. P. automobilis. Taip pat jam su žinute buvo nusiųstas polisas, kur nurodyta draudimo poliso galiojimo pabaigos data. Jo manymu, jei jis naudojasi automobiliu, tai jis turėjo prasitęsti tą polisą po tos datos ir tada nekiltų to klausimo. Automobilį sugalvojo atiduoti, nes skolą turi. Kol neatiduos tos skolos, tai jam bus automobilis. Jis galėjo naudotis tuo automobiliu, galėjo kitam žmogui atiduoti. Kai atėjo ta bauda, skambino, rašė Tadui, kad jis atsiųstų vairuotojo duomenis, ar jis buvo už vairo, ar kitas žmogus. Po to nuvyko pas jį. Nesigavo konstruktyvaus pokalbio, tai tada rašė, kokius duomenis žinojo, kas buvo už vairo. Jis to automobilio nuo vasario mėnesio nematė ir visą atsakomybę perdavė Tadui. Žodžiu buvo įforminta, kad kol neatsiuos jam skolos, tai automobilis lieka pas jį. Jis juo rūpinasi. Kaip ir nebuvo planuojama jam duoti automobilį ilgam terminui, tai ir nebuvo rašoma sutartis iš pradžių. Santykiai buvo draugiški. Nedidelė vertė to automobilio, tai nebuvo formintas perdavimas. Tik kai jau buvo tas įvykis su važiavimu be draudimo, su juo kalbėjosi, kad pasirašyti panaudos sutartį. Žmona pasirašė du egzempliorius blanko ir T. buvo perduota, bet kaip suprato, iki šiol pas jį nepasirašyti tie blankai yra. Pagal susitarimą automobilis buvo naudojamas T. M. nuo vasario mėnesio, tikslios dienos nepamena. Sutartyje buvo įrašytas birželio mėnuo, kad ne atbuline data rašyti. Nuo birželio iki vasario mėnesio niekaip nebuvo įforminta ta panaudos sutartis. Perdavė T. M. visus duomenis apie draudimą su automobiliu - draudimo polisą, viską, kas buvo automobilyje. Po to, kai išsiuntė su žinute, kada baigiasi polisas, jo galiojimo pabaigą, tai nebepriminė. Automobilis iki šiol T. M. žinioje, nes nesurenka pinigų, kad atsiskaityti. Gaunasi, kad jis naudojasi Tado pinigais, tai leidžia jam naudotis tuo automobiliu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

(duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad joje aprašyto administracinio nusižengimo sudėtį sudaro du alternatyvūs požymiai: 1) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) 2) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas.

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 ir 3 dalyse numatyta, jog už draudimo sutarties sudarymą atsakingas atitinkamose valstybės informacinėse sistemose, registruose ir duomenų bazėse (toliau kartu – valstybės registrai) transporto priemonės savininku nurodytas asmuo arba, jeigu transporto priemonė neregistruota, paskutinis žinomas transporto priemonės savininkas (toliau – už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo), kuris identifikuojamas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonė yra neregistruotina transporto priemonė ir nėra žinomas paskutinis jos savininkas, už draudimo sutarties sudarymą atsakingas šios transporto priemonės valdytojas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal finansinės nuomos (lizingo) ar išperkamosios nuomos sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsakingi solidariai. Mirus draudėjui, kai draudėjui nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė buvo neapdrausta arba draudimo sutartis pasibaigė po draudėjo mirties, draudimo sutartį laikotarpiui, kol atitinkamame valstybės registre nenurodytas naujas transporto priemonės savininkas, sudaro transporto priemonę faktiškai naudojantis asmuo pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Mirus neregistruotinos transporto priemonės draudėjui, draudimo sutartį sudaro naujas transporto priemonės valdytojas pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Asmuo, kuris kreipiasi dėl draudimo sutarties sudarymo ir kuris teikia visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį laikomas transporto priemonę faktiškai naudojančiu asmeniu pagal įstatymą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

Nurodytu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia, kad visi dalyvaujantys viešajame eisme automobiliai būtų tinkamai apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kad įvykus eismo įvykiui, būtų užtikrinti kitų eismo įvykio dalyvių teises ir teisėta interesai.

Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliu keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 3 dalies nuostatomis, transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. SEAKĮ 25 straipsnyje nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

J. P.-Š. I. nutarimu yra nubausta už tai, kad nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme 2024 m. balandžio 30 d. 19.32 val., Vilniaus pietiniame aplinkelyje, 0,510 km, dalyvaujančią transporto priemonę TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas. Minėtos ANK normos įpareigoja administracinio nusižengimo tyrimą atliekantį pareigūną būti aktyviam, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir suteikia pareigūnui plačius įgaliojimus. Nepateisinama, jei administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik nesuderinamas su (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno pareigomis, bet ir prieštarauja administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai (duomenys neskelbtini) straipsnyje.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnyje yra įtvirtintas sutarties laisvės principas. CK 6.629 straipsnyje pateiktas panaudos sutarties apibrėžimas ir nurodyta, neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos.

CK 6.636 straipsnis numato panaudos gavėjo pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

CK 6.478 straipsnio 1 dalyje, kuri mutatis mutandis taikoma panaudos santykiams, nurodyta, jog privalomai rašytine nuomos sutartis turi būti tuo atveju, jei sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui. Taigi įstatymų leidėjas nenumatė pareigos neatlygintinos panaudos sutarties šalims, jei susitarimas sudaromas trumpesniam negu vienerių metų terminui, susitarimą įforminti rašytine forma.

Byloje esantys duomenys ir liudytojų parodymai posėdžio metu sudaro pagrindą konstatuoti, jog tarp pareiškėjos ir T. M. nuo 2024 metų vasario mėnesio susiklostė sutartiniai santykiai, kurių pagrindu T. M. perėmė ginčo automobilio valdymą, tuo pačiu pagal įstatymo reikalavimus įsipareigodamas rūpintis juo, kaip teisėtas valdytojas.

Taigi, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo dieną, tai yra 2024 m. balandžio 30 d., pareiga rūpintis tuo, kad automobilis būtų nustatyta tvarka apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teko būtent panaudos gavėjui, betarpiškai valdžiusiam transporto priemonę – T. M., ir negali būti perkeliama savininkei, kuri tuo automobiliu gana ilgą laiką nesinaudojo ir jo naudojimo nekontroliavo.

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn vien dėl to, kad ji yra ginčo transporto priemonės savininkė, neatsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės teisėtas valdytojas buvo kitas asmuo, todėl J. P.-Š. negali būti laikoma tinkamu subjektu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas priimtas tinkamai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nebuvo sutrinkti visi reikalingi įrodymai, nustatyta tvarka neapklausti tyrimui reikšmingų duomenų galintys suteikti liudytojai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir teismui padarius išvadą, kad J. P.-Š. nagrinėjamu atveju nepadarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, skundas tenkintinas ir skundžiamas Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena J. P.-Š. atžvilgiu nutrauktina.

Teismas pažymi, kad nustačius, jog J. P.-Š. nėra tinkamas subjektas nagrinėjamoje byloje, institucija turi pareigą nustatyti dėl administracinio nusižengimo kaltą asmenį bei patraukti jį atsakomybėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. P.-Š. skundą tenkinti.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-190719-2024 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24248451858 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. P.-Š. atžvilgiu nutraukti nesant jos veikoje administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.