- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- I-1061-739/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00089-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- G.G.
- Atsakovas
- Zarasų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Z.D., A.S., Vaikų socializacijos centrui „ (duomenys neskelbtini)“, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Jasevičienei
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G.G. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Zarasų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z.D., A.S., Vaikų socializacijos centrui „ (duomenys neskelbtini)“, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu (b. l. 11-14) prašo įpareigoti atsakovą pakeisti administracijos direktoriaus 2015-03-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo S. G.“ (toliau – ir Įsakymas), paskiriant jo sūnui S.G. vidutinės priežiūros priemonę – apgyvendinimą vaikų socializacijos centre „(duomenys neskelbtini)“ – trims mėnesiams nuo jo apgyvendinimo vaikų socializacijos centre „(duomenys neskelbtini)“ dienos.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad su administracijos direktoriaus priimtu Įsakymu nesutinka, nes paskirtos vidutinės priežiūros priemonės vienerių metų terminas yra per ilgas. Pažymėjo, jog gyvendamas atskirtas nuo šeimos tokį ilgą laikotarpį sūnus jausis nesaugus, užmirštas, niekam nereikalingas. Abejojo, ar ši įstaiga padės sūnui įdiegti žmogiškąsias vertybes, atsakomybės už savo poelgius supratimo jausmą, pagarbą artimiesiems bei kitiems visuomenės nariams, kadangi to galima pasiekti tik jaunam žmogui gyvenant šeimoje. Akcentavo, jog šiuo metu sūnaus gyvenimo sąlygos yra visiškai pasikeitę, jis nebegyvena su motina, kuri juo visiškai nesirūpino. Pareiškėjo motina – S.G. senelė gyvena dviejų kambarių bute, turi kompiuterį, todėl sūnui patogiau pas ją gyventi. Be to, senelė turi daug laiko, todėl gali jį kontroliuoti dėl mokyklos lankymo bei kitų jam skirtų įpareigojimų vykdymo. Pažymėjo, jog su sūnumi susitinka kiekvieną dieną, sutaria gerai, pasidžiaugia gerais darbais, kalbėdami ramiai ir taktiškai, aptaria iškilusias problemas, sprendžia jas visi kartu. Sekmadieniais su senele sūnus nueina į bažnyčią, ketvirtadieniais po pamokų Zarasų parapijoje lanko Pirmajai Šv. Komunijai skirtas pamokėles, 2015 m. birželio mėnesį priims Atgailos sakramentą. Taip pat nurodė, jog ne viską žinojo apie situaciją klasėje, mokykloje, sūnaus praleidinėjamas pamokas, nors senelė telefonu ne kartą bendravo su jo auklėtoja, kalbėjo apie jo elgesį, lankėsi mokykloje. Sūnus kiekvieną rytą buvo išleidžiamas į mokyklą ir laiku iš jos grįždavo, iš namų po pamokų išeidavo į užklasinius užsiėmimus. Kad sūnus nelanko pamokų sužinojo prieš 2015-03-09 Zarasų rajono savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos (toliau – ir administracijos vaiko gerovės komisija) posėdį. Pažymėjo, jog mokykloje nėra steigiamos prailgintos dienos grupės, o apie Zarasuose veikiantį Vaiko dienos centrą nieko nežinojo. Akcentavo, kad administracijos vaiko gerovės komisija neatsižvelgė į sūnaus, senelės prašymus neskirti vidutinės priežiūros priemonės. Mano, jog paskirtas vienerių metų terminas turėtų būti sutrumpintas, atsižvelgiant į vaiko interesus bei Lietuvos Respublikos minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 punkto nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 35-40) ir atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog vienerių metų apgyvendinimo socializacijos centre terminas pareiškėjo sūnui nėra per ilgas. Toks terminas visiškai atitinka įstatymo reikalavimus, be to, būtent tokiam terminui leidimą davė Zarasų rajono apylinkės teismas nutartimi, kurią administracijos direktorius privalo vykdyti. Akcentavo, kad minimalios priežiūros priemonės pareiškėjo sūnui jau buvo taikytos, tačiau teigiamų jo elgesio pokyčių nebuvo pasiekta – vaikas be pateisinamų priežasčių praleidinėjo pamokas, paragintas pamokose dirbti, supykdavo, ignoravo mokytojus, išeidavo iš pamokų, pertraukų metu elgdavosi agresyviai kitų mokinių atžvilgiu (keikėsi, stumdydavo kitus mokinius), Vaikų dienos centro nelankė, taip pat pradėjo daryti nusikaltimo požymių turinčias veikas. Kadangi baudžiamoji atsakomybė už šias veikas atsiranda tik nuo 16 metų, tai pareiškėjo sūnus nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėjo, jog vaikų socializacijos centras užtikrina S. G. tinkamą ugdymą, jam teikiamą kvalifikuotą švietimo pagalbą ir kitas paslaugas, kurios padeda siekti teigiamų vaiko elgesio pokyčių ir ugdo jo vertybines nuostatas bei socialinius įgūdžius, padedančius tapti doru, savarankišku, atsakingu žmogumi, ir paruošia jį savarankiškam gyvenimui visuomenėje. S.G. tėvas ir senelė Z.D. viso to negali užtikrinti. Atstovas paaiškino, kad šiuo metu pareiškėjo sūnus yra grįžęs iš socializacijos centro ir gyvena pas senelę Z.D., kadangi prasidėjo vasaros atostogos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Z.D. atsiliepime (b. l. 33-34) nurodė, jog sutinka su pareiškėjo skundo reikalavimu ir prašo jo skundą tenkinti. Taip pat nurodė, jog su vaikaičiu sutaria gerai, konfliktų bendraujant nekyla. Kadangi jos sveikata ne itin gera, vaikaitis padeda darbuose – išplauna grindis, atneša malkų, nueina į parduotuvę nupirkti maisto produktų, yra sąžiningas, visada pateikia čekį ir teisingai atiduoda grąžą. Pažymėjo, jog domisi vaikaičio interesais, nuolat kalbasi dėl netinkamo jo elgesio, moko jį savikontrolės, ugdo gebėjimą susivaldyti. Mano, jog vaikaičio blogą elgesį galėjo lemti netinkama motinos priežiūra, kurios šeimoje jis anksčiau gyveno. Motina su juo elgėsi grubiai, vaikas nejautė jos švelnumo ir meilės. Akcentavo, jog Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos vaiko gerovės komisijos posėdyje prašė mokytojų pagalbos padėti išspręsti mokymosi problemas, nes vaikaitis savarankiškai nėra pajėgus atlikti namų darbus. Tačiau jokios pagalbos nebuvo pasiūlyta, nebuvo pateikta patarimų, kaip užimti jos vaikaitį. Todėl abejojo, ar Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija tinkamai sprendė su jos vaikaičiu susijusias problemas. Kadangi jos vaikaitis jau buvo apgyvendintas vaikų socializacijos centre, tai kilus konfliktui, jis pirmiausiai ir būdavo apkaltinamas, nors ne visada būdavo kaltas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A.S. atsiliepimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vaikų socializacijos centras „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime (b. l. 97) nurodė, kad S. G. greitai ir sėkmingai prisitaikė Centre, susipažino su mokinių vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, elgiasi mandagiai ir drausmingai, nekonfliktuoja su kitais mokiniais, priima teikiamą pagalbą, tinkamai vykdo mokinio pareigas. Akcentavo, jog Centre S.G. teikiama socialinė, specialioji pedagoginė ir psichologinė pagalba, kuria siekiama skatinti individualius teigiamus elgesio pokyčius, stiprinti pozityvias mokymosi nuostatas, stiprinti savikontrolę, gebėjimą prisiimti atsakomybę už savo elgesį. S.G. lanko kognityvinės elgesio korekcijos programos Equip užsiėmimus, kurių metu intensyviai ugdomi pykčio valdymo, socialiniai ir atsakingų sprendimų priėmimo įgūdžiai. Konsultacijų metu pastebėta, kad nepilnametis gerai suvokia priežasties – pasekmės ryšį, geba analizuoti savo poelgius. Pažymėjo, jog vaiko vidutinės priežiūros priemonės tikslai gali būti pasiekti per trumpesnį laikotarpį, nes S.G. elgesyje pastebimi akivaizdūs teigiami pokyčiai. Dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės trukmės prašė spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (b. l. 107) ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog trijų mėnesių laikotarpis yra per trumpas, per kurį būtų pasiekta vaiko elgesio korekcijoje visų keliamų tikslų ir uždavinių. Susipažinęs su Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei vaikų socializacijos centro „(duomenys neskelbtini)“ raštais, trečiasis suinteresuotas asmuo darė išvadą, jog centras užtikrina S.G. tinkamą ugdymą, centre jam teikiama kvalifikuota švietimo pagalba ir kitos paslaugos, kurios padeda siekti teigiamų vaiko elgesio pokyčių ir ugdo jo vertybines nuostatas bei socialinius įgūdžius, padedančius tapti doru, savarankišku, atsakingu žmogumi, ir paruošia jį savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atstovė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris (toliau – ir policija) 2015-03-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į administracijos direktorių su prašymu spręsti klausimą dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo nepilnamečiui S.G. (b. l. 52-59). Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija (toliau – ir mokykla) taip pat kreipėsi 2015-03-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) į administracijos direktorių, prašydama S.G. skirti vidutinės priežiūros priemonę, kadangi mokykla yra išnaudojusi visas švietimo pagalbos, numatytos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, teikimo galimybes (b. l. 60-68). Šie prašymai buvo svarstyti 2015-03-09 atsakovo sudarytos Zarasų rajono savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos (toliau – ir administracijos vaiko gerovės komisija) posėdyje, kuriame buvo vienbalsiai nutarta siūlyti administracijos direktoriui teikti Zarasų rajono apylinkės teismui prašymą dėl leidimo skirti S.G. vidutinę priežiūros priemonę vieneriems metams (b. l. 75). Administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius administracijos vaiko gerovės komisijai teikė išvadą, jog tikslinga skirti vidutinės priežiūros priemonę (b. l. 69-70). Administracijos direktorius, atsižvelgęs į administracijos vaiko gerovės komisijos siūlymą, teikė 2015-03-20 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl leidimo skirti S.G. vidutinės priežiūros priemonę“ Zarasų rajono apylinkės teismui (b. l. 18-21). Pastarasis 2015-03-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leido skirti S. G. vidutinės priežiūros priemonę vieneriems metams, atiduodant jį į vaikų socializacijos centrą „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 16-17). Administracijos direktorius 2015-03-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo S. G.“ (toliau – ir Įsakymas) skyrė S.G. vidutinės priežiūros priemonę – apgyvendinimą vaikų socializacijos centre „(duomenys neskelbtini)“ vieneriems metams nuo jo apgyvendinimo minėtame centre dienos (b. l. 22). Į vaikų socializacijos centrą „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo sūnus S.G. atvyko 2015-04-08 (b. l. 23).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad S.G. tėvų A.S. ir G.G. santuoka nutraukta, Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-12-20 sprendimu nepilnamečio S.G. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G.G., gyvenančiu adresu Zarasų m., (duomenys neskelbtini) skg. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), tačiau nepilnametis nuolat gyvena pas savo senelę Z.D., adresu Zarasų m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33, 55, 107).
Byloje ginčas kilo dėl administracijos direktoriaus 2015-03-30 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo S.G.“ dalies, kuria pareiškėjo nepilnamečiam sūnui vidutinė priežiūros priemonė skirta vienerių metų terminui. Pareiškėjo nuomone, Įsakymu jo sūnui turėjo būti paskirta trijų mėnesių trukmės vidutinė priežiūros priemonė, o Įsakymu nustatytas jos terminas yra per ilgas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (2010-12-14 įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1232 redakcija) (toliau – ir VMVPĮ) 9 straipsnyje nustatyta, kad vaikui minimalios ir vidutinės priežiūros priemones skiria vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorius. Pareiškėjo skundžiamą Įsakymą priėmė savivaldybės vykdomoji institucija, vykdydama pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 7 straipsnio 37 punktą kitas pagal įstatymus valstybės perduotas savivaldybėms funkcijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, jog, be tų funkcijų, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, joms gali būti pavesta vykdyti ir tam tikras valstybės funkcijas. Pagal Konstituciją tokios valstybės funkcijos savivaldybėms vykdyti turi būti perduodamos įstatymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1759/2013). Pagal VSĮ 29 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, savivaldybės administracijos filialams – seniūnijoms ir į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams. Pažymėtina, jog vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų VSĮ įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: teisėtumo, veiklos skaidrumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad savivaldybės vykdomoji institucija jos kompetencijai priskirtus klausimus turi spręsti griežtai laikydamasi įstatymų, savo veikloje vadovautis minėtų principų visuma, užtikrinti, kad priimant administracinius aktus būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-834/2013).
Nagrinėjamu aspektu aktualios taisyklės įtvirtintos VMVPĮ, kurio 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama iki vienerių metų, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų. To paties įstatymo 4 straipsnyje nustatyti principai, kuriais grindžiama vaiko vidutinė priežiūra, inter alia vaiko interesų ir gerovės pirmumo principas, reiškiantis, jog imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai; vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, ir tam tikslui turi būti imamasi visų reikiamų teisinių ir administracinių priemonių (1 punktas); vaiko dalyvavimo priimant su juo susijusius sprendimus principas, anot kurio vaikui turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio su juo susijusio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per vaiko atstovą įstatymų nustatyta tvarka; į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja jo interesams, privalu atsižvelgti (2 punktas); individualizavimo principas, kuris reiškia, kad priimant su vaiku susijusius sprendimus, turi būti atsižvelgiama į vaiko amžių ir brandą, jo psichikos ir fizines savybes, poreikius, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes (3 punktas); vaiko ugdymo atlikti pareigas ir jausti atsakomybę už savo poelgius šeimoje, mokymo įstaigoje, darbe, socialinėje aplinkoje principas (4 punktas); neatskyrimo nuo šeimos principas, išskyrus išimtinius atvejus, kai atskyrimas yra būtinas vaiko interesams užtikrinti; šiais atvejais atskiriama kuo trumpesniam terminui (5 punktas).
Teisėjų kolegijos vertinimu, administracijos direktorius, skirdamas S.G. vidutinę priežiūros priemonę vienerių metų terminui, atsižvelgė į aptartas VMVPĮ nuostatas. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog administracijos vaiko gerovės komisija, teikdama administracijos direktoriui siūlymą kreiptis į teismą dėl leidimo skirti S.G. vidutinę priežiūros priemonę vieneriems metams, surinko medžiagą, patvirtinančią tokio kreipimosi pagrįstumą. Pagrindinės priežastys, sąlygojusios vidutinės priežiūros priemonės vienerių metų terminui skyrimą, buvo S. G. pamokų nelankymas bei netinkamas elgesys.
Iš mokyklos teiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjo sūnus S.G. mokykloje nesilaikė mokinio elgesio taisyklių: nelankė pamokų (nuo 2014-09-01 iki 2015-03-04 praleido 225 pamokas, iš kurių 106 yra nepateisintos), pamokų bei pertraukų metu agresyviai elgėsi kitų mokinių bei mokytojų atžvilgiu (rūkė mokyklos patalpose, vartojo necenzūrinius žodžius, pamokų metu vaikščiojo po mokyklą, atidarinėjo kabinetų duris, trukdė vesti pamokas, atsikalbinėjo, replikavo, tyčiojosi iš kitų klasės mokinių ir pan.) (b. l. 60-68).
Policijos teiktais duomenimis nustatyta, kad jau pirmaisiais 2015 metų mėnesiais S. G. padarė tris veikas (2015-01-13, 2015-02-04, 2015-02-27), turinčias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje numatytų požymių. Visais atvejais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nepilnamečio atžvilgiu, nes pastarasis nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytas veikas (b. l. 80-81, 82-83, 84-85). Kiti byloje esantys duomenys liudija, kad pareiškėjo sūnus nuo 2014-07-15 yra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (b. l. 37).
Be to, pareiškėjo sūnui jau buvo taikytos minimalios priežiūros priemonės: administracijos direktoriaus 2013-01-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2013-05-31 jam buvo nurodyta mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, lankyti psichologo konsultacijas Zarasų švietimo centre ir lankyti karate užsiėmimus Zarasų sporto centre (b. l. 41); 2013-02-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo papildomai nurodyta lankyti Vaikų dienos centrą VšĮ Zarasų rajono socialinių paslaugų centre kiekvieną darbo dieną nuo 14.00 val. iki 17.00 val. (b. l. 42); 2013-04-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) minimalios priežiūros priemonių sąrašas buvo papildytas, įpareigojant S.G. būti namuose nuo 20.00 val. iki 7.00 val. bei nebendrauti su A.K. (b. l. 43). Tačiau taikant aukščiau išvardintas vaiko minimalias priežiūros priemones pasiekti teigiamų pareiškėjo sūnaus elgesio pokyčių nepavyko, todėl administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) vienerių metų terminui šiam buvo skirta vidutinė priežiūros priemonė – apgyvendinimas Gruzdžių vaikų socializacijos centre (b. l. 44), kur nepilnametis buvo apgyvendintas nuo 2013-07-01. Nuo 2014-05-31 iki 2014-07-01 pareiškėjo sūnus buvo išleistas vasaros atostogų, 2014-07-01 pasibaigus vidutinės priežiūros priemonės terminui, išbrauktas iš Gruzdžių vaikų socializacijos centro mokinių sąrašų. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog S.G. elgesys, jam būnant Gruzdžių vaikų socializacijos centre, buvo vertinamas teigiamai: buvo pastebėta jo mokymosi pažanga, savarankiškų mokymosi įgūdžių ženklus pagerėjimas; pareiškėjo sūnus aktyviai dalyvavo centro veikloje: vaidino dramos būrelyje, sporto renginiuose; adaptaciniu periodu buvo mandagus ir drausmingas, nekonfliktavo su kitais mokiniais; per išbūtą laikotarpį centre pastabų dėl netinkamo elgesio gavo retai (b. l. 47-48). Teigiami pokyčiai S. G. elgesyje pastebimi ir šiuo metu per palyginti neilgą jo ugdymo vaikų socializacijos centre „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį. Centro teiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo sūnus greitai ir sėkmingai prisitaikė Centre, elgiasi mandagiai ir drausmingai, nekonfliktuoja su kitais mokiniais, priima teikiamą pagalbą, tinkamai vykdo mokinio pareigas, lanko kognityvinės elgesio korekcijos programos Equip užsiėmimus (b. l. 97).
Darytina išvada, kad teigiamus S.G. elgesio pokyčius nulemia nuolatinis ir sistemingas kvalifikuotos socialinės, pedagoginės, psichologinės bei kitokios pagalbos sutekimas. Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl vidutinės priežiūros priemonės vienerių metų trukmės termino pagrįstumo, svarbiomis laikomos ir tos aplinkybės, kurios patvirtintų, jog nepilnamečiui, grįžus iš vaikų socializacijos centro „(duomenys neskelbtini)“, bus suteikta tinkama pagalba, tame tarpe tinkama priežiūra bei kontrolė, t. y. vertinami ir byloje šalių teikti duomenys apie S. G. socialinę aplinką, į kurią jis grįš.
S.G. atstovo pagal įstatymą - jo tėvo G.G. šeima administracijos direktoriaus 2014-11-28 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl socialinių įgūdžių stokos, nepakankamo rūpinimosi vaiku bei girtavimo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 49), tačiau socialinis darbas dėl pareiškėjo nebendravimo su socialinėmis darbuotojomis ar vaiko teisių apsaugos specialistėmis praktiškai nevyksta, jis namuose pastoviai nebūna, į telefono skambučius neatsiliepia, nuolat girtauja (b. l. 107). Pareiškėjas net 3 kartus Zarasų rajono apylinkės teismo buvo įpareigotas išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, tačiau vykdyti šiuos teismo įpareigojimus vengė, todėl buvo baustas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nustatyta tvarka (b. l. 90). Zarasų rajono apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo atsakomybės pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį klausimą, nutarimuose ne kartą konstatavo, jog pareiškėjas nesiima jokių priemonių sūnaus elgesiui koreguoti, nesugeba tinkamai ir saugiai auklėti savo vaiko, nedalyvauja mokykloje organizuojamuose tėvų susirinkimuose, nesidomi vaiko mokymusi, jo pasiekimais, elgesiu mokykloje, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais (b. l. 45-46, 50-51, 87-88). Pareiškėjas buvo kviestas į administracijos vaiko gerovės komisijos posėdį 2015-03-09, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo jo sūnui, tačiau į posėdį neatvyko (b. l. 71). Būdamas įstatyminiu S. G. atstovu, pareiškėjas yra atsakingas už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, gali ir turi realizuoti savo teises ir pareigas į sūnaus valdžią, tačiau mažai skiria dėmesio vaiko kontrolei, nesiima jokių auklėjimo priemonių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Šie byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas stokoja pozityvių tėvystės įgūdžių, kas teisėjų kolegijos vertinimu, sąlygojo, jog teigiamų nepilnamečio sūnaus elgesio pokyčių nebuvo pasiekta.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis S.G. motina A.S. nebendrauja nei su socialine darbuotoja, nei su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. Ji yra visiškai nusišalinusi nuo rūpinimosi sūnumi, nesidomi jo ugdymu, laisvalaikiu (b. l. 69). Kaip jau paminėta, S. G. nuolat gyvena senelės Z.D. šeimoje, kuri iš esmės ir rūpinasi jo priežiūra bei auklėjimu. Nors byloje surinkti duomenys patvirtina, jog senelė rūpinasi vaikaičio interesais, yra skambinusi mokyklos pedagogams, klasės auklėtojai dėl vaikaičio mokymosi, elgesio, tačiau iš aukščiau aptartų aplinkybių dėl pareiškėjo sūnaus elgesio, darytina išvada, kad Z.D. pastangų ir galimybių nepakanka teigiamiems vaikaičio elgesio pokyčiams pasiekti.
Vadovaujantis VMVPĮ 4 straipsnyje įtvirtintu vaiko dalyvavimo priimant su juo susijusius sprendimus principu, teismas buvo įpareigojęs Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių išklausyti bei teismui raštu pateikti S.G. nuomonę (vertinimą), ar jo ugdymas socializacijos centre turi įtakos jo elgesio, požiūrio, siekių pokyčiams. Iš S.G. paaiškinimų matyti, jog nors vaikas ir jaučiasi atskirtas nuo namų, vis tik pripažįsta, kad jo elgesys centre pasikeitė, jis tapo ramesnis ir išmoko susivaldyti. Gyvenimo bei ugdymo sąlygomis vaikas taip pat nesiskundė, tačiau norėtų, jog jam paskirtos vidutinės priežiūros priemonės terminas būtų sutrumpintas (b. l. 94).
Administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, teikiančio nagrinėjamoje administracinėje byloje išvadą, vertinimu trijų mėnesių laikotarpis yra per trumpas, per kurį būtų pasiekta vaiko elgesio korekcijoje visų keliamų tikslų ir uždavinių. Minėta institucija darė išvadą, jog Centras užtikrina S.G. tinkamą ugdymą, jam teikiama kvalifikuota švietimo pagalba ir kitos paslaugos, kurios padeda siekti teigiamų vaiko elgesio pokyčių ir ugdo jo vertybines nuostatas bei socialinius įgūdžius, padedančius tapti doru, savarankišku, atsakingu žmogumi, ir paruošia jį savarankiškam gyvenimui visuomenėje (b. l. 107-109).
Apibendrindama nagrinėjamu aspektu aktualų teisinį reglamentavimą, principus, kuriais grindžiama vidutinė priežiūros priemonė, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog netinkamas nepilnamečio S.G. elgesys darė žalos ir kėlė pavojų ne tik aplinkiniams, bet ir jam pačiam, todėl administracijos direktorius, priimdamas skundžiamą Įsakymą, visų pirma, veikė vaiko interesais ir siekė jo gerovės. Akcentuotina, jog šiam tikslui siekti dar iki skundžiamo Įsakymo priėmimo buvo imtasi visų reikiamų teisinių ir administracinių priemonių, dėtos pastangos pasiekti teigiamų rezultatų kitomis, švelnesnėmis poveikio priemonėmis, vertinti vaiko socialinės aplinkos veiksniai ir kitos svarbios aplinkybės. Skundžiamu Įsakymu nustatytas vidutinės priežiūros priemonės vykdymo vienerių metų trukmės terminas skirtas nepažeidžiant šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, principų, pagrįstas objektyviais ir visapusiškai surinktais duomenimis. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pakeisti administracijos direktoriaus 2015-03-30 įsakymą, sumažinant jo sūnui paskirtos vidutinės priežiūros priemonės terminą iki trijų mėnesių, pradedant skaičiuoti šį terminą nuo jo apgyvendinimo vaikų socializacijos centre „(duomenys neskelbtini)“ dienos, yra nepagrįstas, todėl skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad į VMVPĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidutinė priežiūros priemonė gali būti panaikinta nepasibaigus jos vykdymo terminui, jeigu vaikui toliau taikyti vidutinės priežiūros priemonę netikslinga. Pagal VMVPĮ 10 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas, kaip vaiko atstovas pagal įstatymą, turi teisę kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės panaikinimo. Gavęs tokį prašymą, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorius organizuoja tokio prašymo nagrinėjimą ir priima vieną iš VMVPĮ 10 straipsnio 8 dalyje numatytų sprendimų. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tokį prašymą administracijos direktoriui būtų teikęs, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pagerėjus nepilnamečio sūnaus elgesiui ar atsiradus kitų reikšmingų aplinkybių, jis tokį prašymą gali pateikti ir nepasibaigus vidutinės priežiūros priemonės terminui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.