- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- AN2-144-334/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00121-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Pažeidėjas
- R. Z.
- Kategorijos
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Aplinkos apsaugos departamento atstovui A. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. Z. pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniojo specialisto M. G. 2019-07-25 nutarimu priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), R. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 278 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2019-07-25, apie 07.50 val. iki 2019-07-25, apie 13.52 val., (duomenys neskelbtini), apsistojo poilsiauti (statė palapinę, kūreno laužą) ne tam įrengtame viešojo naudojimo poilsio objekte, t. y. poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose kituose rekreacinės paskirties inžinieriniuose statiniuose. Tuo pažeidė Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-849, 6 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su aukščiau minėtu nutarimu, R. Z. pateikė skundą, kuriuo prašė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniojo specialisto M. G. 2019-07-25 nutarimą panaikinti, tačiau Utenos apylinkės teismas Utenos rūmai 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, R. Z. skundo netenkino, konstatavo, kad R. Z. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas pagrįstai.
3. Apeliaciniu skundu R. Z. skundžia Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo atlikti ekspertizę, kuri atsakytų į klausimus: ar R. Z. pateiktose nuotraukose užfiksuota ta pati vieta, kurioje už poilsiavimą skundžiamu nutarimu nubaustas R. Z.; ar ta vieta patenka į R. Z. teismui pateiktame ir kituose viešai platinamuose žemėlapiuose „poilsiavietės“ ženklu pažymėtą vietą. Prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
4. Teigia, kad su nutartimi nesutinka, nes ji neatitinka sąžiningumo, protingumo, žmoniškumo bei teisingumo principų ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymo paskirčiai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė veikos, už kurią nutarimu skirta nuobauda, ribas, kaltindamas R. Z. „stovyklavus“, ignoravo Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių 7 dalies 1 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, jog pakrančių apsaugos juostų plotis ne mažesnis kaip 5 m, tokiu būdu nustatė ginčo vietos (duomenys neskelbtini) kaip pakrantės apsaugos juostos, o ne kaip miško, teisinį statusą. Nurodo, kad teismas ignoravo viešą informaciją, iš kurios suprastina, kad ginčo vieta yra poilsiavietė, t. y. žemėlapis, ant kurio pažymėta, jog tai poilsiavietė bei skelbimų lenta, ginčo vietoje, su naudojimosi poilsiaviete taisyklėmis. Teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę ginčo vietos ir poilsiavietės, pateiktos nuotraukose su daugeliu automobilių ir palapinių atitikimui nustatyti. Nurodo, kad teisėjas nepagrįstai nustatė jo tiesioginę tyčią. R. Z. įsitikinimu jis yra diskriminuojamas, kadangi kiti asmenys, atliekantys tuos pačius veiksmus (stato palapines, kūrena laužus) yra nebaudžiami. R. Z. manymu, jo pažeidimas turėjo būti laikomas mažai pavojingu (ANK 12 straipsnis) ir atitinkamai jis neturėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į R. Z. apeliacinį skundą, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – institucija) nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais ir teigia, kad Utenos apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nurodo, kad R. Z. nepagrįstai teigia, jog skundžiamas nutarimas priimtas šantažo būdu siekiant jį diskriminuoti, kadangi jokių tai patvirtinančių duomenų pareiškėjas nepateikė, be to, klausimą dėl galimo pareigūnų, nagrinėjusių administracinio nusižengimo bylą, šališkumo pareiškėjas iškėlė tik apeliaciniame skunde. Mano, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde reikšdamas nepagrįstus kaltinimus šmeižtu, klastojimu, melagingais aiškinimais, šantažu, diskriminacija dėl jo pažiūrų ir įsitikinimų, pirmosios instancijos teismo, tiek nutarimą skirti jam įspėjimą priėmusios institucijos atžvilgiu, elgiasi labai neetiškai. Institucija nurodo, kad pareiškėjas teikdamas apeliacinį skundą nepateikė nei vieno teisinio argumento, kuo remiantis turėtų būti panaikinta teismo priimta nutartis, o tik pateikia savo subjektyvų, nepagarbų požiūrį į teismo priimtą sprendimą. Pažymi, kad R. Z. anksčiau ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus.
6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Z. prašė apeliacinį skundą tenkinti, institucijos atstovas A. J. prašė apeliacinį skundą atmesti.
7. Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad jis padarė ANK 278 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
9. ANK 278 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Šiuo atveju, R. Z. administracinė nuobauda – įspėjimas – paskirta už Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-849, 6 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. fiziniai asmenys apsistoti poilsiui miškuose gali tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose (poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose).
10. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019, 11 punktas) Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai konstatavo, kad R. Z. padarė ANK 278 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes apsistojo poilsiauti ne tam įrengtame viešojo naudojimo poilsio objekte.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Z. laikotarpiu nuo 2019-07-25, apie 07.50 val. iki 2019-07-25, apie 13.52 val., (duomenys neskelbtini) apsistojo poilsiauti, t. y. statė palapinę, kūreno laužą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepripažįsta, jog jis poilsiavo ne poilsiavietėje, nes, kaip jis teigia, šioje vietoje yra informacinė lenta, be to ši poilsiavietė pažymėta ir viešuosiuose žemėlapiuose. Teismo posėdyje apklaustas Aplinkos apsaugos departamento Utenos valdybos atstovas A. J. bei liudytojas M. G. patvirtino, kad vieta, kurioje poilsiavo R. Z. nėra poilsiavietė ir joje nėra jokių ženklų žyminčių poilsiavietę. Institucijos atstovas A. J. taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra įrengta ir prižiūrima (duomenys neskelbtini) poilsiavietė, tačiau R. Z. poilsiavo apie 600 m į pietvakarius nuo įrengtos poilsiavietės. Toje vietoje, kur poilsiavo R. Z., jokių ženklų - stacionarių šiukšliadėžių, tualetų, suoliukų - kas rodytų, jog tai poilsiavietė, nėra. Šių liudytojų parodymus patvirtina byloje esančios foto nuotraukos (b. l. 11, 12, 38) bei vaizdo įrašas iš kurių matyti, jog, vietoje, kurioje poilsiauja R. Z. nėra nei vieno iš poilsiavietei būtinų elementų. Iš byloje esančio portalo maps.lt žemėlapio fragmento (b. l. 22-23) matyti ir tai, kad R. Z. poilsiavo 84 m nuo takelio, kuris jungia (duomenys neskelbtini) kaimus, jokio keliuko, neva vedančio į poilsiavietę, kurioje poilsiavo R. Z., taip pat nėra. Aplinkos apsaugos darbuotojų teisme duoti parodymai atitinka kituose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Aplinkos apsaugos darbuotojai pažinotų administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, ar dėl kitų priežasčių siektų jį melagingai apkalbėti. Nors bylą nagrinėjant apylinkės teisme R. Z. pateikė foto nuotraukas, kuriose galima matyti, jog užfiksuoto pažeidimo vietoje yra informacinė lenta, žyminti poilsiavetę (b. l. 39-40), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiose nuotraukose užfiksuotas vaizdas prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Visų pirma, kaip liudytojas apklaustas M. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad informacinės lentos toje vietoje nėra ir ten niekada nebuvo poilsiavietės. Institucijos atstovas A. J. taip pat patvirtino, kad po administracinės bylos nagrinėjimo teisme, nuvykus į minėtą vietą, kur buvo užfiksuotas pažeidimas, jokios informacinės lentos nerasta. Šiuos parodymus patvirtina byloje pateikta foto nuotrauka Priedas Nr. 4 (b. l. 85), iš kurios matyti tuo pačiu rakursu, kaip ir R. Z. 2019-08-23 teismui pateiktoje foto nuotraukoje, užfiksuotas vaizdas be informacinės lentos. Institucijos atstovo A. J. teigimu, R. Z. pateikta foto nuotrauka su informacinės lentos vaizdu, galimai yra paties pareiškėjo sumodeliuota jau po nusižengimo užfiksavimo, pačiam pastačius informacinę lentą ir padarius nuotrauką, kadangi priešingai nei nuotraukose, nusižengimo padarymo metu švietė saulė. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes susijusias su informacinės lentos buvimo vieta, institucijos atstovas A. J. elektroninio susirašinėjimo būdu (b. l. 83), kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūnę, kuri nurodė, kad konkrečiai ši lenta buvo pastatyta (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. už 600 m nuo to vietos, kur buvo apsistojęs poilsiauti R. Z.. Be to, institucijos atstovui A. J. 2019-09-09 nuvykus kartu su (duomenys neskelbtini) seniūne į (duomenys neskelbtini) poilsiavietę nustatyta, kad minėta lenta iš tos vietos dingo ir neaišku kur ji dabar yra. Institucijos atstovo A. J. pateiktame Priede Nr. 3 (b. l. 84), užfiksuota (duomenys neskelbtini) seniūnė G. E. stovinti (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje ir rodanti vietą, kurioje stovėjo informacinė lenta, ta pati, kuri užfiksuota R. Z. 2019-08-23 teismui pateiktoje foto nuotraukoje. Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės ne tik paneigia R. Z. teiginius, jog užfiksuoto pažeidimo vietoje yra informacinė lenta, bet ir patvirtina, jog toje vietoje, kurioje poilsiavo R. Z., jokios poilsiavietės nėra. Čia būtina atkreipti dėmesį, kad R. Z. pateiktos foto nuotraukos (b. l. 41-44), kuriose užfiksuota poilsiavietė su automobilių stovėjimo aikštele, šiukšlių konteineriais bei tualetu atitinka būtent (duomenys neskelbtini) poilsiavietę, kuri yra užfiksuota ir Priede Nr. 3 (b. l. 84), o ne nusižengimo padarymo vietą. Be viso to, R. Z., norėdamas įtikinti teismą, kad nusižengimo padarymo vieta visgi yra poilsiavietė ir ji pažymėtina viešuose informacijos šaltiniuose, pateikė viešuosius žemėlapius, kuriuose poilsiavietės ženklu pažymėta neva jo poilsiavimo vieta, tačiau čia reikia pažymėti, kad kiekvieno žemėlapio mastelis yra skirtingas ir ne visada objektus ar jų vietas žemėlapyje galima atvaizduoti itin tiksliai. Kita vertus, iš užfiksuotos nusižengimo padarymo vietos ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) poilsiavietės geografinės padėties (duomenys neskelbtini)), matyti, jog tai nėra ta pati vieta. Taigi, apygardos teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visumos analizė nepalieka abejonių, kad nutarime nurodytu laiku R. Z. poilsiavo nutarime nurodytoje vietoje, kurioje nėra įrengtas viešojo naudojimo poilsio objektas, t. y. poilsiavietė.
13. Atsakant ir tuo pačiu atmetant pažeidėjo R. Z. teiginius dėl pareigūnų šališkumo ir diskriminacijos jo atžvilgiu, pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, galinčių sudaryti prielaidas svarstyti pareigūnų šališkumo klausimą. Jokių objektyvių duomenų nepateikė ir pats pažeidėjas R. Z. apeliaciniame skunde. Nors R. Z. pateikė nuotraukas, kurios, jo manymu, patvirtina, jog toje pačioje vietoje poilsiauja ir kiti asmenys, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti pareigūnų šališkumu. Byloje esantis vaizdo įrašas, bei pareigūno M. G. teisme duoti parodymai patvirtina, kad nusižengimo padarymo dieną jokių žmonių toje vietoje nebuvo. Papildomai pažymėtina, kad apeliaciniame skunde R. Z. pateikė prašymą skirti ekspertizę ginčo vietos ir poilsiavietės, pateiktose nuotraukose su daugeliu automobilių ir palapinių atitikimui nustatyti, tačiau apygardos teismas šį prašymą atmetė motyvuojant tuo, kad pateiktos nuotraukos darytos jau po įvykio (liepos 27 d.), be to ir pats pažeidėjas R. Z. pripažino, kad nuotraukose matyti kitų asmenų poilsiavimo vieta, kai tuo tarpu nuotraukose (b. l. 10-12), matyti, kad R. Z. poilsiavimo vieta yra kita – arčiau vandens.
Šalies argumentai
14. Apeliaciniame skunde R. Z. nurodo, kad jo nusižengimas turėjo būti vertinimas kaip mažai pavojingas (ANK 12 straipsnis) ir atitinkamai jis neturėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalimi, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėm, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šioje įstatymo nuostatoje numatyti nusižengimai, kuriuos padarius asmeniui gali būti taikomos ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 12 straipsnio 1 dalyje įvardinti nusižengimai savaime nėra mažiau pavojingi, tačiau įstatymas numato galimybę juos tokiais pripažinti. Kriterijus, kuriais vadovaujantis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai (ANK 12 str. 2 d.). Kaip matyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 buvo įtvirtinti kriterijai, pagal kuriuos nusižengimai gali būti laikomi mažai pavojingais. Vienas iš šių kriterijų - pažeidimas padarytas netyčiniais veiksmais. Teismui pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad tiek nusižengimo padarymo metu, tiek ir viso proceso metu R. Z. neigė, jog jis poilsiavo ne tam įrengtame viešojo naudojimo poilsio objekte. Maža to, vaizdo įrašo turinys patvirtina, kad nusižengimo padarymo metu R. Z. Aplinkos apsaugos pareigūnų atžvilgiu elgėsi neetiškai, o paprašius R. Z. užgesinti laužą, pastarasis kategoriškai atsisakė tai daryti. Nors šiuo atveju, didesnių pasekmių (gaisro) ir nebuvo sukelta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu visuomenėje vis stengiamasi didinti žmonių sąmoningumą gamtos ir jos išsaugojimo klausimais, tokie R. Z. veiksmai negali būti vertinami kaip netyčiniai, juo labiau, kad ir pats R. Z. pripažįsta, jog šioje vietoje poilsiauja 50 metų. Toks neteisėtos poilsiavietės įkūrimas ir poilsiavimas joje yra nesuderinamas ir prieštaraujantis visuomenės interesams, todėl R. Z. padarytas nusižengimas negali būti pripažįstamas mažiau pavojingu ANK 12 straipsnio prasme.
15. Galiausiai pažymėtina, kad 2019 m. liepos 25 d. nutarimu R. Z. buvo nubaustas ne už tai, kad stovyklavo, bet už tai, kad apsistojo poilsiauti ne tam įrengtame viešojo naudojimo poilsio objekte. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pasisakė dėl stovyklavietės, tačiau apygardos teismas atsižvelgęs į R. Z. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį, plačiau šiuo klausimo nepasisako.
16. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. Z. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Nors pažeidėjas prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. Z. nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.