- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- eA-2535-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01448-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- G. J., K. J.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. J. (G. J.) ir K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. J. ir K. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai G. J. ir K. J. 2019 m. balandžio 12 d. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių (toliau – ir Skyrius) suderinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų Nr. 719-1-1 (1,1241 ha), Nr. 719-1-2 (0,1998 ha) ir Nr. 719-2, kurie suprojektuoti Skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 49VĮ(14.49.2)-1665 patikslintame (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, kadastrinių matavimų bylas; 2) įpareigoti Skyrių atkurti nuosavybės teisės į G. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,52 ha) ir K. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (2,29 ha), perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio žemės sklypus: Nr. 719-1-1, Nr. 710-1-2, Nr. 719-2, esančius (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjai paaiškino, kad Skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 49VĮ(14.49.2)-1665 patikslintame (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte G. J. suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai: Nr. 719-1-1, Nr. 719-1-2 ir Nr. 719-2, o žemės sklypai asmeniniam ūkiui buvo suteikiami šeimai, t. y. bendrai abiem pareiškėjams. Pareiškėjui priklausančio asmeninio ūkio žemės sklypų įregistravimo bei įsigijimo procedūra sustojo, nes Skyriui kilo abejonių dėl jam suteikto asmeninio ūkio žemės ploto. Pareiškėjai bandė pašalinti kilusias abejones kreipdamiesi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau jų pareiškimą atsisakyta priimti. Skyrius 2018 m. kovo 16 d. rašte pripažino, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės taryba 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu G. J. šeimai asmeniniam ūkiui skyrė 0,50 ha plotą ir pareiškėjas turi teisę šią žemę nusipirkti (arba gauti neatlygintinai nuosavybėn pagal išvadą), tačiau ignoravo tame pačiame sprendime esantį įrašą, jog pareiškėjui jau priklauso 2–3 ha žemės. Šis įrašas įrodo, kad pareiškėjas galėjo gauti iš viso 3 ha asmeninio ūkio žemės. Minėtas aplinkybes patvirtina ir Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 3267-41, kuriuo patvirtintame žemėtvarkos projekte pareiškėjui asmeniniam ūkiui suprojektuoti žemės sklypai: Nr. 719-1 (1,50 ha) ir Nr. 719-2 (1,00 ha).
Atsiliepimas
3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė šį skundą atmesti.
4. Atsakovas apžvelgė teisinį reglamentavimą, susijusį su asmeninio ūkio žemės suteikimu ir įsigijimu. Teigė, kad Skyrius 2019 m. kovo 12 d. raštu iš dalies tenkino pareiškėjų skundą, t. y. pareiškėjui kovo mėn. įvykusiame susitikime buvo pasiūlytas 0,5 ha ploto žemės sklypas. Į klausimą dėl likusios pareiškėjo naudojamos asmeninio ūkio žemės pareiškėjams buvo atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. gegužės 6 d. raštu Nr. lSS-858-(5.59 E.), kuriame pakartotinai informuota, kad tokio turinio klausimas jau buvo detaliai išnagrinėtas Tarnybos 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. lSS-369-(7.22 E.). Šiame kontekste atsakovas akcentavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas. Tvirtino, jog Skyrius į analogiškus klausimus pareiškėjui atsakė ir 2018 m. kovo 16 d. raštu Nr. 49SJ-57-(14.49.105.). Nei pastarasis aktas, nei minėtas 2019 m. vasario 21 d. raštas Nr. lSS-369-(7.22 E.) nebuvo ginčijami. Pastebėta, kad pareiškėjai neginčija jokio Tarnybos ar jos teritorinio skyriaus rašto, o tiesiog prašo priimti priešingą galiojantiems institucijos administraciniams aktams sprendimą. Toks jų reikalavimas, atsakovo vertinimu, nėra pagrįstas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjų G. J. ir K. J. skundą.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės taryba 1991 m. balandžio 11 d. 24 sesijos sprendimu (pakeistas apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimu) G. J. šeimai asmeniniam ūkiui skyrė 0,50 ha žemės plotą.
7. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės, dalies Avižienių ir Sudervės kadastro vietovių bei Vilniaus miestui priskirtos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – ir Projektas), patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3267-41, teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d., pareiškėjui asmeniniam ūkiui kartu su namų valda buvo suprojektuoti sklypai Nr. 719-1 (1,50 ha) ir Nr. 719-2 (1,00 ha).
8. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-11952-(01) patikslintos Projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. 719-1 ribos ir plotas, išskiriant du namų valdos žemės sklypus, 1,0028 ha plotą paliekant kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
9. Skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1665 patikslintos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. 1-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų Nr. 719-1, Nr. 719-2 ir Nr. 711 ribos ir plotai.
10. Teismas apžvelgė teisinį reglamentavimą, susijusį su nuosavybės teisių atkūrimu. Pažymėjo, kad pareiškėjui Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu buvo skirtas 0,50 ha asmeninio ūkio žemės plotas. Prie šio sprendimo pridėtas sąrašas asmenų, kuriems suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas. Eilutėje ties G. J. pavarde esančiais įrašais grafoje „Prašo“ nurodyta „3.00“, grafoje „Priklauso“ nurodyta „2.00-3.00“, o grafoje „Suteikta“ nurodyta „0.50“. Teismo vertinimu, pareiškėjai yra nepagrįstai įsitikinę, jog grafoje „Priklauso“ nurodytas žemės plotas laikytinas jiems suteiktinu žemės sklypu, kadangi šioje grafoje pateikiamas tik vertinimas, kiek pareiškėjui pagal teisės aktus galėjo būti suteikta konkrečios žemės ploto, t. y. tai nereiškia, kad asmeniui ankščiau jau buvo suteikta 2–3 ha žemės.
11. Teismas akcentavo, kad Valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 9.9 papunkčio kontekste dokumentu, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, laikytinas Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimas, kuriuo pareiškėjui skirtas 0,50 ha asmeninio ūkio žemės plotas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. kovo 27 d. pažymėjimas Nr. 09, kuriuo patvirtinama, jog, Zujūnų seniūnijos žemės fondo apskaitos duomenimis, pareiškėjo šeima naudojasi 2,50 ha asmeninio ūkio žemės sklypu (duomenys neskelbtini), nėra teisinis pagrindas perduoti visą nurodytą plotą.
12. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo perduoti jam neatlygintinai nuosavybėn 3,00 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypus, numatytus Projekte. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo įpareigoti Skyrių atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus.
III.
13. Pareiškėjai G. J. ir K. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą, taip pat pridėti prie bylos Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės viršaičio 1995 m. gegužės 1 d. pažymėjimą.
14. Pareiškėjai pirmiausiai pastebi, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimą priėmė ne 24 sesija, o 6 sesija. Teigia, kad teismo sprendime nėra jokių argumentų, pagrindžiančių išvadą, jog 1991 m. balandžio 11 d. 6 sesijos sprendimas buvo pakeistas apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu. 1995 m. kovo 16 d. sprendime pažymėta, kad dalis asmeninio ūkio žemės pareiškėjui buvo suteikta 1991 m. balandžio 11 d. sprendimu, taryba nenurodė naikinanti ar keičianti ankstesniosios sesijos sprendimą. Konkrečiau, Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. 6 sesijos sprendimu pareiškėjui buvo suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemės, o 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu – papildomai 0,5 ha žemės. Teismo išvada, kad 1995 m. kovo 16 d. sprendimo priedo grafoje „Priklauso“ pateikti duomenys nereiškia, jog asmeniui anksčiau jau buvo suteikta 2–3 ha žemės, prieštarauja anksčiau minėtiems dokumentams ir yra nemotyvuota. Pareiškėjai sutinka, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. kovo 27 d. pažymėjimas Nr. 09 nėra asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentas, tačiau pabrėžia, jog ši pažyma buvo sudaryta pagal skyriaus turimus duomenis, t. y. 1991 m. balandžio 11 d. ir 1995 m. kovo 16 d. sprendimus. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas naudojasi būtent 2,50 ha ploto asmeninio ūkio žeme, esančia (duomenys neskelbtini), t. y. ją dirba ir už ją moka mokesčius. Ši žemė buvo suprojektuota ir patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Be to, pareiškėjai, atsižvelgdami į tai, kad tiek atsakovas, tiek teismas ignoravo paties atsakovo pateiktą 1991 m. balandžio 11 d. sprendimą, po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo gavo ir apeliacinės instancijos teismui teikia Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės viršaičio 1995 m. gegužės 1 d. pažymėjimą, kuris, jų nuomone, paneigia teismo padarytas išvadas.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti, taip pat pridėti prie bylos Buivydiškių apylinkės tarybos 21 sesijos sąrašus ir 1994 m. birželio 29 d. 22 sesijos sprendimą.
16. Atsakovas apžvelgia ginčo aplinkybes, be kita ko, jog, pagal Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. kovo 27 d. išvadą Nr. 102, G. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,52 ha žemės plotą; pareiškėjo atstovas pagal įgaliojimą V. J. (V. J.) 2019 m. kovo 19 d. pateikė Skyriui prašymą atkurti ūkį 0,50 ha žemės sklype Nr. 719-1-1, taigi, pareiškėjas yra išreiškęs valia ir pasirinkęs pageidaujamo asmeninio ūkio žemės sklypą. Atsakovas nepritaria pareiškėjų vertinimui, kad teismo teiginys, jog Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimas buvo pakeistas apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. sprendimu, yra nemotyvuotas, kadangi teisės aktai neleidžia kelis kartus suteikti asmeniui asmeninį ūkį, o 1995 m. kovo 16 d. sprendime nėra duomenų, jog pareiškėjui suteikiamas papildomas 0,5 ha plotas asmeninio ūkio žemei. Tokie pareiškėjų argumentai nepagrįsti ir atsižvelgiant į sprendimo priede pateiktus duomenis apie kitus asmenis, pavyzdžiui, pagal 666 punktą, asmeniui turėjo būti suteikta net 5,5 ha ploto asmeniniam ūkiui, nors teisės aktų nustatyta riba yra 3 ha. Tokia riba minima ir pačiame apeliaciniame skunde (žr. 3 l.). Atsakovas, atsakydamas į teiginius, jog pareiškėjas naudojasi būtent 2,5 ha ploto asmeninio ūkio žeme, pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nekeliamas klausimas dėl faktinio 2,50 ha teritorijos naudojimo. Atsakovas pabrėžia, jog jis nesiekė nuslėpti jokių dokumentų ir pateikė visus su byla susijusius dokumentus, t. y. pateikė teismui Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimą tada, kai jį rado. Atsakovo nuomone, pareiškėjų prašymas pridėti prie bylos Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimą yra nepagrįstas, nes šis dokumentas jau buvo pateiktas teismui ir išverstas, ginčo šalys ir teismas susipažino su jo turiniu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų pridėti prie bylos pareiškėjų prašomus dokumentus, tuomet turėtų būti pridėti ir Buivydiškių apylinkės tarybos 21 sesijos sąrašai, kuriuose nėra jokių duomenų apie G. J. skirtiną 0,5 ha žemės (žr. 17 l.). Atsakovas atsitiktinai rado ir Vilniaus rajono Buivydiškių tarybos 1994 m. birželio 29 d. 22 sesijos sprendimą, kuriuo nuspręsta anuliuoti 1991 m. balandžio 11 d. 6 sesijos sprendimą dėl pasodybinių sklypų iki 3 ha skyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentus, prieina prie išvados, kad, visų pirma, pasisakytina dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių taisyklių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje, taikymo aspektu.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertęs byloje surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas, neturėdamas teisės akto, kuris būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas naudojasi 2,5 ha žemės sklypu, pagrįstai vadovavosi Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu, kuriuo pareiškėjui buvo skirtas 0,50 ha asmeninio ūkio žemės plotas, ir netenkino pareiškėjo prašymo perduoti G. J. neatlygintinai nuosavybėn 3,00 ha bendro ploto asmeninio ūkio žemės sklypus, kurie suprojektuoti (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Buivydiškių kadastrinėje vietovėje, Vilniaus rajone“.
19. Asmeninio ūkio žeme yra tokia žemė, kuri pagal įstatymą buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui (Žemės reformos įstatymo 15 str. 1 d.),
20. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 redakcija) nustatyta, kad žemę asmeniniam ūkiui suteikia apylinkių tarybos. Ši nuostata pakartota Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 308 (2 punktas), Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 4 punkte. Tvarkos 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad prašymai suteikti asmeninio ūkio žemę paduodami iki 1993 m. gruodžio 31 d., o Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje (1994 m. gegužės 24 d. įstatymo Nr. I-476 redakcija) nustatyta, kad sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. 1995 m. lapkričio 30 d. įstatymu Nr. I-1112 Žemės reformos įstatymo 16 straipsnis papildytas 8 punktu, nustatant, kad jei apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams, turėjusiems teisę šią žemę gauti, apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pateikta medžiaga, gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad šie piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau kaip 2–3 ha faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų). Ši nuostata galiojo iki 1997 m. liepos 23 d. 2004 m. liepos 13 d. įstatymu Nr. IX-2353 papildyto Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. – 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d.–1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą, esant įstatyme išdėstytoms sąlygoms, ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtina apskrities viršininkas. Taigi tinkamu asmeninio ūkio žemės suteikimo aktu laikytinas pagal ne vėliau kaip iki 1993 m. gruodžio 1 d. pateiktą asmens prašymą ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. priimtas apylinkės tarybos sprendimas dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui; nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 1997 m. liepos 23 d. priimtas apskrities valdytojo sprendimas, patvirtinantis asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą; ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. priimtas apskrities viršininko sprendimas, patvirtinantis asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos žemės plotą.
21. Šio teisinio reglamentavimo kontekste teisėjų kolegija pasisako dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo teisinio fakto.
21.1. Vertinant Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. 6 sesijos sprendimo ir 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimo turinį, tiek kiek jie aktualūs šioje byloje, sąrašo, kuris įvardijamas taip: „Asmeninio ūkio sklypų suteikimo Buivydiškių aukštesniosios vidutinės žemės ūkio mokyklos teritorijoje sąrašas“, esančiame 1991 m. balandžio 11 d. 6 sesijos sprendimo sudėtine dalimi, 64 eilutėje tarp asmenų, kuriems suteikiami asmeninio ūkio žemės sklypai, nurodytas pareiškėjas G. J. , o eilutėje „sklypo dydis“ įrašytas skaičius „2“; sąrašo, kuris įvardijamas taip: „Sąrašas asmenų, kuriems suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas“, esančio 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimo sudėtine dalimi, 656 eilutėje nurodytas pareiškėjas šioje byloje, o lentelės grafoje „Suteikta“ yra įrašas „0,5“.
21.2. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtu pagrindas konstatuoti, kad Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu patvirtintame sąraše nurodytas įrašas dėl pareiškėjui suteikto asmeninio ūkio žemės sklypo ploto patvirtintų anksčiau, po 1991 m. balandžio 11 d. 6 sesijos sprendimo priėmimo, buvusius sprendimus, kuriais keistas 1991 m. balandžio 11 d. 6 sesijos sprendimas ir vietoje jame nurodyto 2 ha žemės sklypo skyrimo pareiškėjui nuspręsta skirti 0,5 ha.
21.3. Pastebėtina, kad Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimo 2 punktu spręsta dėl teisinės situacijos, susiklosčiusios konkrečioje civilinėje byloje priėmus sprendimą, o vardinis sąrašas, nurodomas kaip priedas Nr. 1, apie kurį jau minėta anksčiau, yra šio 2 punkto tekste.
21.4. Šie faktiniai duomenys, vertinant juos Nutarties 20 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, leidžia prieiti prie išvados, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina 2 ha asmeninės žemės sklypo skyrimo pareiškėjui teisinį faktą.
21.5. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados, nurodytos šios Nutarties 18 punkte, yra nepagrįstos.
22. Nutarties 19 punkte nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad teisių į asmeninio ūkio žemės sklypą sudėtiniai teisiniai elementai yra žemės skyrimas ir jos naudojimas.
23. Teisėjų kolegija Nutartyje jau įvertino žemės skyrimą asmeniniam ūkiui patvirtinančias aplinkybes ir dėl jų padarė išvadą, nurodytą Nutarties 21.4 papunktyje.
24. Tačiau faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl paskirtos asmeniniam ūkiui žemės naudojimo šiuo tikslu, byloje netirtos, pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, todėl pripažinti, kad teisėjų kolegija turėtų procesines teisines galimybes išspręsti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nėra teisinių pagrindų.
25. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoda tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų G. J. (G. J.) ir K. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.