Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Adomaitytei, gynėjui advokatui Ž. R., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. G., jos atstovei advokatei V. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iš jo žodžių dirbantis pagal verslo liudijimą, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. Š. 2011 m. rugpjūčio 12 d., apie 5 val. 30 min., Pakruojo mieste, Vilniaus gatvėje, Pakruojo miesto turgavietėje – viešoje vietoje, girdint aplinkiniams, tyčia, dėl mažareikšmės dingsties, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, įžūliu elgesiu, o būtent, pribėgęs prie B. G., sugriebė jai už dešinės rankos bei už plaukų, ir tempdamas ją parklupdė ant žemės, po to rankomis sugriebė jai už kaklo, ją smaugė, padarydamas dešinio žasto vidurinio trečdalio vidinėje pusėje tris grandinėle išsidėsčiusias žalsvai violetines kraujosruvas, t.y., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. Š. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad tai įvyko 2011 m. rugpjūčio 12 d., apie 4 valandą, kai atvažiavo į Pakruojo turgų, nes jau 15 metų prekiauja turgavietėse, prekiauja kartu su žmona. Atvažiavę sustojo savo vietoje, nes kiekvienas turi atskiras vietas, pasistatė autobusiuką. G. palapinė nuo jų palapinės yra gal 5 metrų atstumu, priešingoje pusėje. Atvažiavusi G. užstatė savo automobilį, todėl jis negalėjo išvažiuoti. Žmona nuėjusi prie G. paprašė, kad patrauktų automobilį, o jinai jo žmoną iškoliojo. Tuo metu jis vos ne vos apsuko savo mašiną ir pastatė šalia G., nes nebuvo priekyje kaimyno. Pastatęs automobilį, išlipo ir nuėjo krautis prekių, išgirdo, kad G. sako ant jo žmonos “eik tu kale”. Jo žmona laukiasi, o G. dar nervus gadina. Jis G. nieko nedarė, tik priėjęs paėmė už rankos ir pasakė, kad apsiramintų, kad atsiprašytų žmonos. G. buvo apsivilkusi su striuke, jis tik suėmė už rankos, todėl mano, jog per striukę jokių mėlynių ant rankos G. negalėjo padaryti. Jis G. sakė, kad kvies policiją, o ji pasakė, kad “negąsdink, pasakysiu savo vyrui, kuris atvažiuos ir duos tau į galvą”. Policiją iškvietė pati G. Jis bendravo su policija. Policija atvyko gal po kokių 40 minučių, gal po valandos, ne iš karto, praėjus įvykiui. Konflikto metu pirkėjų nebuvo. Tuo metu vyko pasiruošimas darbui, kaimynai į konfliktą nesikišo, kiekvienas dirbo savo darbus. Koliojimasis tarp moterų vyko apie 5 minutes. Jis dar juokdamasis joms pasakė, kad “baikite ginčytis”. Pareigūnai ir visi kiti matė, kad G. nebuvo sumušta. Anksčiau su G. jis konfliktų neturėjo, nebendraudavo, nes ji nei pasisveikindavo, nei atsisveikindavo. Aplinkiniai sakydavo, kad ji yra “įdomi”. Jis G. netempė už plaukų, nesmaugė, nepargriovė ant žemės. Nežino, kodėl G. meluoja, ji tiesiog ant jų visų “važiuoja”. Už atlapų G. jis nebuvo suėmęs. Perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad sugriebė G. už striukės atlapų ir ją papurtė, paaiškino, kad užrašyti parodymai neteisingi, kad gal jis ne taip išsireiškė. Apie tą įvykį jis atsimena geriau dabar, nes dabar pradėjo viską pergalvoti. Jo žmona yra nubausta administracine tvarka už tą patį rugpjūčio 12 d. konfliktą. Pirmoji konfliktą pradėjo G., pirmoji pradėjo koliotis. Iš pradžių jis nesikišo į konfliktą, o kai G. jo žmoną išvadino “kale”, tada įsikišo. Koks vyras stovės išsišiepęs ir žiūrės, kad jo žmoną vadina “kale”. Jam reikėjo ją sustabdyti, kadangi gal ne tokių žodžių būtų prišnekėjusi. Jis G. jokių veiksmų nedarė, nes ji yra moteris, jeigu tai būtų buvęs vyras, gal ir būtų daręs veiksmus. Nepripažįsta civilinio ieškinio. G. jam turėtų mokėti 5000 litų, kadangi visą žmonos nėštumo laiką nervus gadina. Ligonių kasos civilinio ieškinio taip pat nepripažįsta, kadangi nukentėjusiajai galvos nežalojo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. G. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d., apie 5.30 val. atvažiavo į Pakruojo turgavietę, tačiau jos prekybos vieta buvo užstatyta R. ir N. Š. automobiliu. Todėl ji sustojo tolėliau ir laukė, kol jie išsikraus prekes ir išvažiuos, sėdėjo mašinoje. Prie jos atėjo N. Š., pradarė duris ir pasakė, kad „lauksi, kol mes išsikrausim“. Ji atsakė, kad jie atvažiuotų anksčiau ir išsikrautų. N. įpykusi labai garsiai jai pasakė „kad tu vieną kartą gausi į galvą“. Ji uždarė dureles, tačiau N. dar tempė jos automobilio dureles, bandydama atidaryti, bet neatidariusi, nuėjo. Po kelių minučių R. Š. sėdo į autobusą, jį išvarė, ir tada ji įvažiavo į savo darbo vietą, išlipo iš mašinos ir N. pasakė „tu manęs negąsdink“. Tada prasidėjo N. visi necenzūriniai žodžiai: „iš kokio kaimo tu čia atvažiavai, tu psichė, tau reikia gydytis, tu kale, žiurke“, žodžiai buvo baisūs. R. išlipęs iš automobilio nuėjo į savo palapinę ir iš jo girdėjosi visokie necenzūriniai, baisūs žodžiai, skirti jai. Tada ji dar pasakė, kad „jūs manęs negąsdinkite“. Besikraudama prekes išgirdo, kad pas ją ateina R., kuris priėjęs, griebė už rankos, paskui už galvos, plaukų ir tempė iki žemės, ji suklupo ir po suklupimo jis ją paleido. O kai pasikėlė, jis puolė ją smaugti, su rankomis griebė ir smaugė, buvo didelis skausmas, išgirdo kaip N. pasakė, jog „R. baik, R. paleisk“. Paskui jis ją paleido. Po to jis stovėdamas šalia dar norėjo ją griebti, bet ji pakėlė ranką, ir jis nedrįso daugiau prieiti prie jos. Ji nešaukė tuo momentu, nes buvo streso būsenoje, buvo šoko būsenoje, nežinojo, ką daryti, todėl nuėjo pas savo kaimynę V., pasakė, kas įvyko ir V. jai patarė kuo greičiau kviesti policiją. Ji taip ir padarė. Policija atvažiavo labai greitai ir ji paaiškino, kas įvyko. Policijos pareigūnai nuėjo prie Š. Tuo metu N. stovėjo jos palapinėje ir šaukė, kad ji yra kalta. Tada ji N. liepė išeiti iš jos palapinės. Policijos pareigūnai pasakė, kad atvažiuos kriminalistai, kurie netrukus atvažiavo, ir ji parašė pareiškimą. Tą dieną jai buvo labai blogai, todėl grįžusi į Šiaulius, kreipėsi į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, nes buvo sutinęs kaklas, skaudėjo galvą, buvo skausmingas seilių rijimas, jautėsi silpnumas. Ją apžiūrėjusi gydytoja įtarė kaklo traumą, švietė, tačiau kaulo lūžių nerado, diagnozė buvo galvos ir kaklo sumušimai. Po to buvo trys išeiginės, todėl po jų kreipėsi į ekspertus. Ant dešinės rankos buvo pageltusios dėmės. Visą tą laiką gydėsi, negalėjo miegoti naktimis, nes patirtas smurtas buvo baisus. N. ir anksčiau ją įžeidinėdavo, kol dar nebūdavo atvažiavusi, sakydavo, kad dar nėra tos neūžaugos. Jeigu jie susikrovę prekes negalėdavo išvažiuoti, visą laiką jiems užkliūdavo ji, nors šalia yra keletas žmonių, kurie galėtų praleisti juos išvažiuoti. Į jos vietą savo automobilį jie stato jau ne pirmą kartą. Po to įvykio važiuoti į turgų prekiauti ji labai bijojo, tačiau važiavo ir prekiavo toje pačioje vietoje kokius 3 ar 4 kartus, o po to pakeitė prekiavimo vietą. Iki to konflikto su Š. netoliese prekiavo apie 4 metus, konfliktų nebūdavo, tik jie visada būdavo nepatenkinti, kad negali išvažiuoti. Daugiausia kliūdavo jai ir dar vienai „senikei“. Konflikto metu buvo prekiautojai panevėžiečiai, Š. draugai, o pašalinių žmonių nebuvo. Į jų konfliktą niekas nesikišo, kiekvienas dirbo savo darbą. Konfliktas užtruko keletą minučių. Ji sakė Š., kad atsiprašytų, bet neatsiprašė. Gal policijos ir nebūtų kvietusi, jeigu būtų atsiprašęs. Š. buvo visas „pasikėlęs“ dėl to, ką jai padarė. Po to įvykio gėrė raminamus vaistus, nes buvo didelis nerimas, įtampa, bijojo važiuoti į turgų, kad vėl gali būti pažeminta, gydėsi namuose, ligoninėje tik buvo atlikti tyrimai. Mano, kad kaltinamojo žmona matė tai, ką jai darė Š., nes girdėjosi jos balsas, sakė, kad „R. baik, paleisk“, o kur ji stovėjo, nematė. Reiškia 5000 litų civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti. Prašo priteisti išlaidas už vaistus, už ekspertizės atlikimą, viso 106,18 litų. Ji nesakė Š. jokių negražių žodžių, “kale” nevadino, tik pasakė, kad “pati esi tokia”. Š. nesakė tokių žodžių, kad atvažiuos jos vyras jo mušti. Ji sakė tik tiek, kad jie jos negąsdintų, nes tokiems žmonėms baisu ką nors ir sakyti. Iš pradžių ji nekvietė policijos, nes buvo tik žodžiai. Smurtas buvo panaudotas vėliau. Į policiją kreipėsi tik dėl panaudoto smurto. Tą rytą ji buvo užsivilkusi ploną, vasarinę striukytę, nes nebuvo šalta.

Liudytoja R. I. parodė, kad penktadieniais dirba Pakruojo turgavietėje, nes jau 18 metų užsiima išvežiojama prekyba. Įvykio dieną jie į turgavietę atvažiavo apie 4 val. ryto, jau buvo atvažiavę U., o jiems iš paskos atvažiavo Š. Į turgų atvažiuoja anksčiau, nes reikia išvaryti mašinas, kad spėtų išsikrauti prekes. Jie jau statėsi palapines, kai apie 5.30 val. atvažiavo B. G. Š. tuo metu jau norėjo išvažiuoti. Atvažiavusi G. norėjo atsistoti į savo vietą, o N. paprašė G. truputį į priekį pavažiuoti, kad būtų galima išsukti iš turgavietės autobusu, bet G. nesutiko ir prasidėjo kivirčai. Ji nestovėjo ir nesiklausė, dirbo savo darbą, nes turi dvi palapines, bet girdėjo, kaip G., išlipusi iš autobuso, pradėjo šnekėti, kad reikėjo laiku atvažiuoti. Š. vos ne vos išvažiavo, o G. su Š. viena ant kitos rėkė. Girdėjo, kaip N. B. pasakė „kad tau reikia persišviesti galvą, jeigu taip nesveikuoji”, o B. N. pasakė, kad “kale tu gali vieną kartą nustoti loti”. R. N. ramino. Jokių muštynių nebuvo. Jeigu muštynės būtų buvę, jie būtų girdėję, nes atstumas tarp palapinių gal kokie 5 metrai. Be to, būtų neleidę kad taip nutiktų. Girdėjo kaip B. ant N. pasakė “kale”. Nei čia pirmas, nei čia paskutinis kartas, būna barnių, pasibara ir viskas. Anksčiau nėra girdėjusi, kad jie taip bartųsi, rėktų, ar kažką vienas ant kito sakytų. Konfliktas buvo tik tarp N. ir B. N. B. gražiai, mandagiai paprašė, o B. niekada neturi mandagumo: nei “labas” iš ryto pasako, nei išvažiuojant “viso gero” pasako, būna taip, kad ji susikrauna prekes, trenkia durelėmis ir išeina. Tik per jos palapinės tarpą galima išvažiuoti, todėl reikia laukti kol ji ateis ir jie galės išvažiuoti. Konfliktas vyko tarp Š. ir G., o Š. nesikišo. N. būdama nėščios būsenos gal daugiau susierzino. Matė, kaip Š. buvo priėjęs prie G., tačiau jai nieko nedarė, nes tenai buvo N., jis už rankos traukė N. Konfliktas užtruko gal 10 ar 15 minučių, daugiausia rėkė N., nes buvo labai užpykusi už tai, kad ją pavadino “kale”. N. sakė, “kokia aš kalė, aš būsima motina, o mane dar kale vadina”. G. ant N. “kale” pasakė ne konflikto pradžioje, o vėliau. Š. prie G. priėjo ne iš karto, o vėliau, kai išvarė autobusą. Girdėjo, kaip N. G. sakė, kad “tau galvą reikia persišviesti, gal tau gydytis reikia”, o R. N. sakė, kad “baik, negadink nervų nei sau, nei kitam”.

Liudytoja V. N. parodė, kad kai ji atvažiavo į turgų, toje vietoje, kur turėjo prekiauti B., stovėjo Š. automobilis. Ji nekreipdama dėmesio, dėliojosi savo prekes. Atvažiavo B. ir matyt Š. paprašė patraukti automobilį. Ji išgirdo didelį triukšmą, kažkas garsiai šaukė, girdėjosi necenzūriniai žodžiai. Išlindusi iš savo palapinės, pamatė prieš B. stovintį Š., kuris B. koliojo necenzūriniais žodžiais, šaukė labai garsiai, buvo labai supykęs. Po to Š. lyg ir nustojo ir ji nuėjo į savo palapinę. Netrukus pas ją į palapinę atėjo B., kuri atrodė labai išsigandusi, pasimetusi ir pasakė, kad Š. ją tampė. Ji to nematė, tačiau sprendžiant iš Š. veido išraiškos, jis galėjo B. kažką bandyti padaryti. Ji B. patarė kviesti policiją, bet B. pasakė, kad “eisiu prašyti, jog atsiprašytų”. Š. B. neatsiprašė ir ji išsikvietė pareigūnus. Ji negirdėjo, ar Š. atsiprašė B., jai pati B. sakė, kad Š. jos neatsiprašė. B. yra nekonfliktinis žmogus. B. jai pasakojo, kad Š. ją tampė už plaukų, bandė smaugti, bet ji to nematė. Konflikto metu dar nebuvo išaušę, todėl ji nematė ar B. buvo padaryti kokie sužalojimai, buvo prikimusi, išsigandusi. Kai B. buvo atėjusi į jos palapinę, Š. buvo toliau, nes statėsi palapinę, vaikščiojo. Ji nežino, ar Š. galėjo girdėti jos ir B. pokalbį, gal ir galėjo.

Liudytoja N. Š. davė analogiškus parodymus, kaip kaltinamasis R. Š. ir liudytoja R. I., papildomai nurodydama, jog po G. pasakytų žodžių „nelok, kalė“, jos vyras priėjo prie G., paėmė jai už rankos, paprašė pasiaiškinti dėl pasakytų žodžių ir atsiprašyti, o G. visa purtėsi, buvo visa baltos spalvos, visa drebėjo, jog ji mano, kad vyras taip ir turėjo pasielgti, t.y., pastovėti už žmoną, nes tai jo pareiga, jog G. V. N. patarė skambinti policijai ir pirmai rašyti pareiškimą, nes G. matomai žinojo, kad perlenkė lazdą, žinojo, kad jeigu ji parašys pareiškimą, tai tada bus blogai G., jog G. priėjusi prie jų su vyru, pasakė, jog rašys pareiškimą policijai ir ji atsakė, kad tegul rašo, kad ji nebekreipia dėmesio.

Liudytojas D. U. davė analogiškus parodymus, kaip kaltinamasis R. Š., liudytojos R. I. ir N. Š., papildomai nurodydamas, jog kai Š. piktas prišoko prie G., G. buvo atsitūpusi, nes tuo metu statė palapinę, ir Š. jai pagavo už peties bei pakeltu tonu liepė pasiaiškinti, po to G. atsistojo ir ištrūko iš Š. rankos.

Liudytoja E. K. parodė, kad ji dirba Šiaulių respublikinėje ligoninėje ir pacientės G. apžiūros neprisimena, tačiau apžiūrėjusi savo rašytą išrašą iš priėmimo skyriaus jį pakomentavo, nurodydama, jog tą dieną budėjo ligoninės priėmimo skyriuje ir apžiūrėjo G., kuri skundėsi, kad ją smaugė, tampė už plaukų, smūgiavo į galvą, todėl jai skauda galvą ir kaklą. Pagal G. pasakojimą ji viską ir užrašė, tai yra anamnezė. Priėmimo skyriuje yra suteikiama skubi pagalba, todėl yra labai trumpai aprašoma. Jeigu pacientės teigimu yra kažkoks traumavimas į kaklą bei į galvą, siunčiama atlikti kompiuterinę tomografiją, todėl ji ir pasiuntė, kad nustatyti smulkesnius struktūrų pažeidimus, kurių gali neparodyti tiesioginis radiologinis tyrimas, ir kurių gali nesimatyti išoriškai. Kiekvienam žmogui pagal individualias organizmo savybes išryškėja kraujosruvos, smaugimo žymės. Iki paros laiko jos ryškėja, plečiasi, kinta. Išoriškai matosi tik odos ir poodžio pažeidimai. G. apžiūros metu buvo sąmoninga, adekvati, sujaudinta, verksminga, neurologinė būklė be patologijos, tai yra, nieko ypatingo. Neprisimena, ar pacientė skundėsi gerklės prikimimu, sužalojimais žasto srityje, išpeštais plaukais, bet jeigu nėra įrašyta, tai vadinasi nesiskundė, nes ji viską užrašė iš pacientės žodžių. Rekomendavo šaltį lokaliai – dėl galimos smūgiavimo, ar vėliau atsirandančios poodinės kraujosruvos. Rekomendavo ramybę, nes tai yra tausojantis režimas po kiekvienos traumos. Diagnozę po pacientės apžiūros, įrašė galvos ir kaklo sumušimas.

Iš Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros nutarimo (b.l. 10) matyti, kad 2011-09-05 buvo panaikintas policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pagal B. G. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14) matyti, kad nukentėjusiajai B. G. 2011-08-12, apie 5 val. 30 min. Pakruojo turgavietėje kilus konfliktui, buvo padaryti sužalojimai: kraujosruvos dešiniame žaste, kurios padarytos kietais bukais daiktais, dėl ko jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18) matyti, kad nukentėjusiajai B. G. dešinio žasto vidinėje pusėje rastoms kraujosruvoms padaryti užteko vienkartinio poveikio, suspaudžiant žastą rankos pirštais.

Iš gydytojos E. K. surašyto išrašo priėmimo skyriuje (b.l. 25) matyti, kad 2011-08-12, apie 17:55 į priėmimo skyrių kreipėsi nukentėjusioji B. G., kuriai buvo diagnozuotas galvos ir kaklo sumušimas ir ji pasiųsta tyrimui kompiuterine tomografija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikų kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo R. Š. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta.

Kaltinamojo R. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kadangi jis viešoje vietoje – Pakruojo miesto turgavietėje, esančioje Vilniaus gatvėje, Pakruojo mieste, girdint aplinkiniams (kitiems į turgų atvykusiems prekeiviams), tyčia, dėl mažareikšmės dingsties, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, įžūliu elgesiu, sugriebęs nukentėjusiajai B. G. už dešinės rankos ir už plaukų, parklupdė ją ant žemės, smaugė rankomis kaklą, padarė nukentėjusiajai B. G. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., objektas yra viešoji tvarka, o papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Kaltinamojo R. Š. fizinis smurtas nukentėjusiosios B. G. atžvilgiu, sukėlęs nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, girdint aplinkiniams, yra susijęs su akivaizdžiu demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu bei laikomas įžūliais veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis, veikdamas be jokios aiškios motyvacijos, veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis R. Š. pripažino suėmęs nukentėjusiajai B. G. už rankos, tačiau neigė, kad nuo to paėmimo galėjo atsirasti mėlynės, kadangi G. buvo su striuke, daugiau jokių smurto veiksmų prieš nukentėjusiąją jis nenaudojo, anksčiau su G. konfliktų neturėjo ir nebendraudavo, jis mano, jog G. meluoja ir tiesiog ant jų visų “važiuoja”.

Tokie kaltinamojo R. Š. parodymai yra nepagrįsti, nes jie yra paneigti kitų byloje ištirtų įrodymų. Nukentėjusioji B. G. savo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad ji buvo R. Š. sugriebta už rankos, paskui už galvos ir plaukų bei tempta iki žemės, dėl ko suklupo, o kai pasikėlė, buvo smaugiama rankomis, dėl ko patyrė didelį skausmą, ir netgi išgirdo, kaip kaltinamojo žmona N. liepė jam ją paleisti ir baigti. Nukentėjusiosios B. G. duotus parodymus patvirtina byloje esančios specialisto išvados dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuriose nurodyta, jog dešinio žasto vidurinio trečdalio vidinėje pusėje yra trys grandinėle išsidėsčiusios žalsvai violetinės kraujosruvos ir kurioms padaryti užteko vienkartinio poveikio, suspaudžiant žastą rankos pirštais. Nukentėjusiosios B. G. parodymus patvirtina ir liudytoja apklaustos ją apžiūrėjusios įvykio dieną ligoninės priėmimo skyriuje gydytojos E. K. parodymai, kuriais ji patvirtino nukentėjusiosios apžiūros metu surašytą išrašą, kad pagal nukentėjusiosios nurodytus jai padarytus sužalojimus, buvo nustatyta diagnozė: galvos ir kaklo sumušimas bei ji buvo pasiųsta atlikti galvos ir kaklo slankstelių kompiuterinę tomografiją, kad nustatyti smulkesnius struktūrų pažeidimus, kurių gali neparodyti tiesioginis radiologinis tyrimas, ir kurių gali nesimatyti išoriškai. Pats kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos su nukentėjusiąja B. G. metu pripažino, kad sugriebė nukentėjusiajai už peties ir patampė, o teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad suėmė nukentėjusiajai už rankos, bei nurodė, jog kaimynai į konfliktą nesikišo, nes kiekvienas dirbo savo darbą. Liudytojai R. I. ir D. U. nurodė, kad muštynių nematė, nes kiekvienas dirbo savo darbą, t.y., krovėsi prekes, statėsi palapines, specialiai nežiūrėjo ir nesiklausė, kas vyksta, nors žodinį triukšmą ir ginčą tarp B. G. ir N. Š. girdėjo bei matė, kad R. Š. buvo priėjęs prie B. G., o jeigu būtų buvusios muštynės, tai jie būtų matę ir būtų neleidę. Liudytoja R. I. dar nurodė, kad kai Š. buvo priėjęs prie G., tai jai nieko nedarė, nes tenai buvo N. ir jis už rankos traukė N. Liudytojas D. U. dar nurodė, kad Š. piktas prišoko prie G., G. buvo atsitūpusi, nes tuo metu statė palapinę, ir Š. jai pagavo už peties bei pakeltu tonu liepė pasiaiškinti, po to G. atsistojo ir ištrūko iš Š. rankos. Liudytoja V. N. nurodė, kad išgirdo didelį triukšmą, girdėjosi necenzūriniai žodžiai ir išlindusi iš savo palapinės, pamatė prieš B. stovintį Š., kuris B. koliojo necenzūriniais žodžiais, šaukė labai garsiai, buvo labai supykęs, o po to lyg ir nustojo, ir ji tada nuėjo į savo palapinę. Tokie liudytojų R. I., D. U. ir V. N. parodymai iš esmės patvirtina nukentėjusiosios B. G. duotus parodymus. Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamąjį, o liudytojai galėtų duoti melagingus parodymus, kadangi jie visi parodymus davė, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekę. Liudytojos N. Š. duoti parodymai atmestini, kaip kaltinamojo šeimos nario (žmonos), suinteresuoto bylos baigtimi ir siekiančio padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo padarytus nusikalstamus veiksmus.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59 str., 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamasis R. Š. neatlygino nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos žalos ir išlaidų Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, visiškai nepripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nesigaili, kas rodo jo netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės normas, jų laikymąsi, žmonių tarpusavio bendravimo normų laikymosi ignoravimą, duomenų apie jo šeimą byloje nėra, tik iš bylos nagrinėjimo eigos nustatyta, kad turi žmoną, kuri yra nėščia (b.l. 39), iš jo žodžių jis yra dirbantis pagal verslo liudijimą, o pagal byloje pateiktus duomenis registruotas darbo biržoje bedarbiu (b.l. 64, 65), tačiau jis yra neteistas, nusikalto pirmą kartą (b.l. 56), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (b.l. 57), gyvenamosios vietos charakterizuojamas teigiamai, nusiskundimų jo atžvilgiu negauta (b.l. 62), todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis BK 55 str., kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, paskiriant jam piniginę baudą (BK 41 str., 47 str.).

Nukentėjusiosios B. G. 106,18 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas mokėjimo nurodymu ir vaistų pirkimo kvitais (b.l. 26, 27, 129), todėl įrodytas ir tenkintinas, priteisiant jį iš kaltinamojo R. Š., kadangi turtinė žala nukentėjusiajai atsirado dėl jo nusikalstamų veiksmų (CK 6.249 str., 6.263, BPK 115 str.).

Nukentėjusiosios B. G. 5000,00 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant jį iš kaltinamojo (CK 6.263 str., 6.250 str., b.l. 23-24). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad B. G. dėl kaltinamojo R. Š. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat byloje nustatyta, jog po patirto smurto, grįžusi į namus, ji kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, iš kur buvo pasiųsta tyrimų atlikimui, tačiau rimtų sužalojimų jai nebuvo nustatyta ir ligoninėje gydyta nebuvo, todėl gydėsi namuose, kur vartojo raminamuosius vaistus ir vaistus nuo skausmo, nes jautė fizinį skausmą, jautė didžiulę įtampą, nerimą, psichologinį diskomfortą. Pagal byloje pateiktus įrodymus, kaltinamojo turtinės padėties nėra galimybės nustatyti. Todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo kaltę, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo tokio pobūdžio bylose, daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 5000,00 Lt, yra per didelis, tuo labiau, kad jis nėra pagrįstas jokiais kitais rašytiniais įrodymais, apart byloje pateikto civilinio ieškinio (b.l. 23-24) bei nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl nukentėjusiajai priteistina 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, o likusi ieškinio dalis 3000,00 Lt atmestina (BPK 112 str., 113 str., 115 str.).

Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 389,99 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios B. G. gydymą (apžiūrą priėmimo skyriuje, kompiuterinių tomografijų atlikimą ir šeimos gydytojo gydymo baigimą) yra įrodytas, kadangi nukentėjusioji buvo gydoma po smurto prieš ją panaudojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir todėl tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo R. Š. (CK 6.263 str., 6.280 str., b.l. 43-45).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str., iš kaltinamojo R. Š. valstybei priteistinos 752,00 Lt nukentėjusiosios B. G. atstovavimo išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b.l. 30, 88, 123, 162).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir jį nubausti 10 MGL (1300 Lt) dydžio pinigine bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam R. Š., kad bauda turi būti sumokėta nustatytu terminu į valstybės pajamas, tai yra, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 6801 ir kvitas apie baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistasis turės papildomų išlaidų, tai yra, privalės antstolių kontorai sumokėti vykdymo išlaidas.

Priteisti iš nuteistojo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 106,18 Lt (vieno šimto šešių litų ir 18 centų) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, iš viso 2106,18 Lt (du tūkstančius vieną šimtą šešis litus ir 18 centų) nukentėjusiajai B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios B. G. likusią 3000,00 (trijų tūkstančių) litų civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš nuteistojo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 389,99 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 99 centus) civilinį ieškinį už nukentėjusiosios B. G. gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš nuteistojo R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 752 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt du litus) advokato išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai B. G., į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.