- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-482-843/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01223-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Arūnas Kisielius, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- R. K., A. Z.
- Kaltinamasis
- R. K., A. Z.
- Nukentėjusysis
- T. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kisieliaus, Aleno Piesliako,
nuteistiesiems R. K. ir A. Z. bei jų gynėjams advokatams Elenai Žilėnienei ir Algirdui Gurauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K. ir A. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutartimi paskirta subendrinta bausme, R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.
Į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutartimi įskaitytas laikinojo sulaikymo, suėmimo ir atliktos bausmės laikas.
A. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, A. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams.
Tai pat šiuo nuosprendžiu solidariai iš kaltinamųjų R. K. ir A. Z. nukentėjusiojo T. S. naudai priteista 500 eurų turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. ir A. Z. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrai, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (vyru), apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: R. K. kartu ir A. Z., iš V. M. priklausančio kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), į internetinį tinklalapį www.autoplius.lt patalpino skelbimą dėl 2011 metų laidos automobilio BMW X5 pardavimo, nurodydami kontaktinį telefono numerį (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam T. S. paskambinus šiuo numeriu ir pasiteiravus dėl automobilio pirkimo, nenustatytas asmuo paaiškino, kad reikalingas 500 eurų (1725 Lt) užstatas, kadangi šiuo automobiliu domisi daug pirkėjų, ir nurodė T. S. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam sutikus su šiomis automobilio pirkimo sąlygomis ir pervedus 500 eurų į T. S. sąskaitą, A. Z. nurodė T. S. jo sąskaitoje gautus pinigus pervesti į E. P. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). E. P. kartu su R. K. 2014-08-11 AB „Swedbank“ Akropolio klientų aptarnavimo skyriuje, Ozo g. 25, Vilniuje, išgrynino 608,69 eurų (2100 Lt) ir perdavė juos R. K., tačiau T. S. automobilis parduotas nebuvo, pinigai negrąžinti, tokiu būdu T. S. buvo padaryta 1725 litų (500 eurų) turtinė žala.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Z. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-15 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, o R. K. išteisinti, kadangi jis nežinojo, kad pinigai pervesti į jo sąskaitą yra užvaldyti apgaulės būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, jog jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-15 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino A. Z. parodymų, kurias jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, kad apgavo ne tik savo artimą giminaitį, bet ir draugą. Savo sprendimą dėl jo A. Z. kaltės teismas grindė tik prieštaringais J. R. ir M. R. parodymais, vadovaudamasis spėlionėmis bei prielaidomis. Tai pat teigia, jog T. S. ir jo (R. K.) įkalbėtas E. P., suteikdami galimybę A. Z. pasinaudoti AB „Swedbank“ banke esančiomis sąskaitomis, po ko jis (R. K.) ir E. P. išgryninę iš T. S. sąskaitos į E. P. sąskaitą pervestus pinigus, apie A. Z. nusikalstamą veiką nieko nežinojo, taip pat, apelianto teigimu, nėra duomenų, kad jis (R. K.), T. S. ar E. P. būtų gavęs už tai kokį atlygį. Kadangi, apelianto manymu, neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, byloje nėra, visos abejonės turi būti traktuojamos jo naudai ir jo atžvilgiu priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų A. Z. ir R. K. apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentų.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėto įvykio faktines aplinkybes, o nustatytą nusikalstamą R. K. veiką kvalifikavo tinkamai.
Nors R. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų byloje esančių įrodymų visetu.
Pats R. K. neneigia, kad paprašė E. P. leisti pasinaudoti jo sąskaita, kad yra pažįstamas su M. R. ir jos motina J. R., kad būdavo jų namuose ir naudojosi jiems priklausančiu kompiuteriu, tačiau tvirtina apie A. Z. nusikalstamus veiksmus nieko nežinojęs, tik norėjęs padėti draugui. Tačiau tai, kad A. Z. ir R. K. veikė bendrai, turėdami vieningą tyčia apgaulės būdu neteisėtai užvaldyti nukentėjusiajam T. S. priklausančius 1725 litų (500 eurų), patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis T. S. nurodė, jog 2014 metais, jis norėjo nusipirkti BMW automobilį ir WWW.auto.plius.lt tinklapyje surado tinkantį. Paskambinęs nurodytu kontaktiniu telefonu buvo informuotas, kad automobilio rezervacijai reikia sumokėti 500 eurų avanso. Jam nurodė T. S. sąskaitą, į kurią jis 2014-08-11 pervedė 500 eurų. Paskambinęs tuo pačiu nurodytu telefonu gavo patvirtinimą, kad pinigai pervesti, automobilis BMW rezervuotas. Kitą dieną žmonos sūnus vėl susisiekė su R., kuris pasakė, kad minėtas automobilis 2014-08-13 tikrai bus Vilniuje. Tačiau nurodytą dieną telefonas buvo išjungtas, nepavykus prisiskambinti jis kreipėsi į policiją. Iki šiol nėra atgavęs 500 eurų.
Byloje surinktų patikimų įrodymų pagrindu nustatyta, kad į internetinį tinklapį WWW.auto.plius.lt 2014-08-08, apie 16.10 val., iš V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 35), asmuo, užsiregistravęs vardu R., ir 2014-08-12, 13.31 val., iš J. R., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 37), asmuo, užsiregistravęs vardu T., įkėlė skelbimus apie parduodamas prabangius visureigius BMW X5 ir VW Touareg, bei nurodė tą patį kontaktinio telefono numerį – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 32, 33).
Tyrimo metu taip pat buvo patikimai nustatyta, kad SIM kortelė, kurios abonementinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2014-09-03 buvo naudojama įdėjus ją į mobiliojo ryšio telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 155).
Būtent į šį telefono numerį paskambinusiam nukentėjusiajam T. S. buvo nurodyta už automobilį BMW pervesti 500 eurų avansą į T. S., gim. 1980 m., AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo pagarsinti A. K., kurio buvimo vieta tapo nežinoma, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais jis parodė, jog iki 2014 m. atlikinėjo bausmę Marijampolės pataisos namuose, asmens kratos metu jo kojinėje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, kurį jam buvo paskolinęs vienas iš kalinių, kas – neatsimena. Tuo telefonu jis skambino motinai ir draugams. Telefone SIM kortelė jau buvo įdėta, koks jos numeris jis nežino. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę turėjo galimybę bendrauti ne tik su tos pačios kameros vyrais, bet ir su kitų kamerų vyrais. Iš jam pareikšto įtarimo suprato, jog iš minėto telefono buvo paskambinta kažkokiam vyrui ir iš jo apgaulės būdu išvilioti pinigai. T. S. jis nepažįsta. Apie tai, kad parduoda automobilį, niekam nėra skambinęs ir jokių ketinimų apgaulės būdu užvaldyti pinigus neturėjęs.
Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas T. S. parodė, kad 2014 metais jam paskambinęs A. Z. pasakė, jog draugas turi pervesti pinigus ir paprašė sąskaitos. Buvo padaryti 3 pervedimai apie 1 500 Lt, 700 Lt ir 2 500 Lt. Pinigus pervesdavo į kito asmens sąskaitą, kurią buvo nurodęs A. Z., kuris tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje. Kai A. Z. buvo paleistas, R. K. buvo atvažiavęs pas jį į namus, daugiau jo nematė. Po trečio pervedimo, kai mokėjimo paskirtyje pamatė, kad yra automobilio BMW pirkimas, suprato, kad tai nešvarūs pinigai, klausė jų, pastarieji jam sakė, nieko čia baisaus. Tuomet pasakė, kad jam daugiau pinigų nepervedinėtų, paskui bankas užblokavo sąskaitą.
Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas E. P. parodė, kad su A. Z. ir R. K. susipažino 2013 metais, kartu sportuodavo. Neatsimena, kada R. K., teigdamas, jog pastarojo sąskaita areštuota, paprašė paslaugos pasinaudoti jo (E. P.) sąskaita, sakė, kad jam turi atsiųsti pinigus už buto nuomą, ir jis (liudytojas), nieko neįtardamas apie nešvarius pinigus, jam leido. Pervestus pinigus išgrynindavo bankomate ir perduodavo R. K.. Už tai kartu pramogaudavo. Kokią sumą reikia nuimti jam pasakydavo R. K., sakė jog tėvai ar artimi giminaičiai jam siunčia pinigų pragyvenimui. Visada R. K. kartu su juo eidavo iki bankomato. Kas yra pinigų siuntėjas jis nesidomėjo, bet vėliau, pažiūrėjęs į paskirtį, pamatė, jog ten parašyta: „užstatas už automobilį“.
Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas V. M. parodė, jog jam žinoma, kad skambinęs sūnaus draugas, kuris kažkada buvo teistas, ir paprašęs įdėti skelbimą, nes jis, neva, neturi prieigos. Girdėjo, kad buvo kažkoks skelbimas apie automobilį iš jo IP adreso. Kas jį galėjo įdėti jis nežino.
Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja L. M. parodė, kad gal 2014 metų vasarą jai paskambinęs asmuo ir prisistatęs T., brolio draugu ar pažįstamu, paprašė pagelbėti – įdėti skelbimą į Autopliusą, nes nori parduoti automobilį BMW. Ji atsakė, kad nemoka įdėti skelbimo, bet jis (tas asmuo) paaiškino, ką reikia rašyti bei pasakė kontaktuose nurodyti vardą R. ir telefono Nr. Po to reikėjo aktyvuoti skelbimą ir už jį sumokėti, tačiau ji nemokėjo, tik pasakė aktyvavimo kodą. Skelbimą įdėjo iš namų kompiuterio.
Pažymėtina, jog būtent iš J. R., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), asmuo, užsiregistravęs vardu T., 2014-08-12, 13.31 val., įkėlė skelbimą apie parduodamą visureigį VW Touareg ir nurodė kontaktinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini).
Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja J. R. parodė, kad R. K. draugavo su jos dukra, į jos namus jis ateidavo trumpam, kokiai valandai, kitų draugų su juo nebūdavo, porą kartų yra likęs nakvoti. 2014 m. yra mačiusį R. K. sėdintį prie kompiuterio, ką jis ten veikė ji nežino.
Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja M. R. parodė, jog žino, dėl ko vyksta bylos nagrinėjimas. Kad R. K. iš jos kompiuterio patalpino skelbimus į internetinį puslapį autoplius.lt jai nebuvo žinoma, nors tai padaryti jis galėjo, kadangi kompiuteriu buvo galima naudotis be slaptažodžio. R. K. užeidavo į svečius, ilgai sėdėdavo prie kompiuterio, ką jis veikė jai buvo neįdomu, palikdavo jį vieną. T. S., A. K. ir A. Z. nepažįsta, E. P. pažįsta, nes jie gyveno viename mikrorajone, Pašilaičiuose. Kas siejo E. P. su R. K. ji nežino.
Būtent šių įrodymų visetas neginčijamai įrodo, kad L. M. skambinęs asmuo, pristatęs vardu T. ir prašęs įdėti skelbimą į Autopliusą, bei asmuo, iš J. R., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio kompiuterio, kurio IP (duomenys neskelbtini), 2014-08-12, 13.31 val., užsiregistravęs vardu T. ir į WWW.auto.plius.lt tinklapį įkėlęs skelbimą apie parduodamą visureigį VW Touareg bei nurodęs tą patį kontaktinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), yra R. K.. Šie įrodymai paneigia R. K. gynybinę versiją, kad jis apie A. Z. nusikalstamą veiką nieko nežinojo ir pastarojo buvo suklaidintas, nes galvojo, kad tik padeda draugui. Taip pat jie paneigia ir A. Z. argumentus, kad R. K. nežinojo, kad pinigai yra užvaldyti apgaulės būdu, būtent todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo prieštaringais A. Z. parodymais.
Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Nagrinėjamu atveju jokių prieštaravimų dėl motyvuoto pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti R. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo kolegija neįžvelgia.
Dėl nuteistojo A. Z. apeliacinio skundo argumentų.
Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimą, o būtent prašo skirti jam švelnesnę bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas A. Z. bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė teisingą bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.
Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas nagrinėjamu atveju turėjo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas jam bausmės rūšį ir jos dydį, neatsižvelgė į tai, kad A. Z. pripažino savo kaltę. Pažymėtina, kad A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė. Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje išsakydamas savo poziciją dėl kaltinimo jis nurodė kaltę pripažįstantis, tačiau iš jo duotų parodymų akivaizdu, kad kaltę jis pripažino tik iš dalies, nes neigė bendrininko – R. K. – dalyvavimą padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką. Toks dalinis kaltės pripažinimas negali būti vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kas ne kartą akcentuota ir teismų praktikoje.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės A. Z. (R. K. taip pat) individualizavimo klausimą ir konstatavęs, kad A. Z. ir R. K. šią veiką padarė būdami ne kartą teisti (A. Z. – 13 kartų, R. K. – 12 kartų, didžiąja dalimi už nusikaltimus nuosavybei), turėdami neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, neseniai paleisti iš pataisos namų, kas rodo, kad jie nedaro teisingų išvadų ir yra linkę nusikalsti, pagrįstai paskyrė jiems realias laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu kiek didesnes nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, kurias tinkamai subendrino. Paskirta A. Z. galutinė subendrinta bausmė, kolegijos vertinimu, nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, todėl švelninti apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų A. Z. ir R. K. apeliacinius skundus atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.