Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-269-1034/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-01-06
Bylos Nr.: 1-269-1034/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-11170-2024-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis: A. B., A. Ž.

Kategorijos

1.2.14.1.2.4Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 3 d.)
1.2.14.9.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-269-1034/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11170-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.4; 1.2.14.9.1; 1.2.23.1.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,kaltinamiesiems A. B., A. Ž.,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas 10 kartų, paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams (bausmė atlikta 2021 m. rugpjūčio 31 d.), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 13 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 43 paroms, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. B. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. Ž., 2024 m. kovo 24 d. apie 3.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jam (A. B.) būnant šalia ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų jų daromai nusikalstamai veikai, A. Ž. rankomis patraukęs už stiklinių durų rankenų jas sudaužė, tokiu būdu įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lažybų punkto „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, kur paėmė seifą, kurio vertė 900 Eur, kuriame buvo 6917,53 Eur grynųjų pinigų, įvairūs dokumentai, raktai bei mokėjimo kortelės, neturintys materialinės vertės, o taip pat nuo baro paėmė alkoholinius gėrimus, t. y. viskį „Jack Daniels“, kurio vertė 26,25 Eur, viskį „Tullamore Dew“, kurio vertė 21,93 Eur, 2 vnt. viskio „Glendalough“, viso 53,24 Eur vertės, brendį „Torres“, kurio vertė 17,33 Eur, brendį „St Remy Authentic VSOP“, kurio vertė 16,20 Eur, degtinę „Viru Valge“, kurios vertė 18,36 Eur, spiritinį gėrimą „Lauktuvių užpiltinė (su juodaisiais serbentais ir brendžiu)“, kurio vertė 6,65 Eur, kuriuos susidėjo į su savimi turėtą kuprinę, o tuomet pasikvietė jį (A. B.), kuris atėjęs paėmė kuprinę su minėtais alkoholiniais gėrimais, o A. Ž. tuo metu išstūmė pagrobtą seifą į lauką ir kartu su juo bei pagrobtais minėtais daiktais iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu jis, veikdamas kartu su A. Ž., įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, bendros 7977,49 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

A. B. taip pat sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. Ž., 2024 m. kovo 24 d. apie 3.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jam būnant šalia ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų jų daromai nusikalstamai veikai, A. Ž. mėgindamas įsibrauti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lažybų punkto „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, rankomis patraukė už stiklinių durų rankenų ir jas sudaužė, tokiu būdu sugadino stiklines duris bei furnitūrą, kurių vertė 544,50 Eur, tokiais savo veiksmais jis, veikdamas kartu su A. Ž. ir braudamasis į lažybų punkto „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 544,50 Eur vertės, turtą.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

A. Ž. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. B., 2024 m. kovo 24 d. apie 3.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), A. B. būnant šalia ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų jų daromai nusikalstamai veikai, jis rankomis patraukęs už stiklinių durų rankenų jas sudaužė, tokiu būdu įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lažybų punkto „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, kur paėmė seifą, kurio vertė 900 Eur, kuriame buvo 6917,53 Eur grynųjų pinigų, įvairūs dokumentai, raktai bei mokėjimo kortelės, neturintys materialinės vertės, o taip pat nuo baro paėmė alkoholinius gėrimus, t. y. viskį „Jack Daniels“, kurio vertė 26,25 Eur, viskį „Tullamore Dew“, kurio vertė 21,93 Eur, 2 vnt. viskio „Glendalough“, viso 53,24 Eur vertės, brendį „Torres“, kurio vertė 17,33 Eur, brendį „St Remy Authentic VSOP“, kurio vertė 16,20 Eur, degtinę „Viru Valge“, kurios vertė 18,36 Eur, spiritinį gėrimą „Lauktuvių užpiltinė (su juodaisiais serbentais ir brendžiu)“, kurio vertė 6,65 Eur, kuriuos susidėjo į su savimi turėtą kuprinę, o tuomet pasikvietė A. B., kuris atėjęs paėmė kuprinę su minėtais alkoholiniais gėrimais, o jis (A. Ž.) tuo metu išstūmė pagrobtą seifą į lauką ir kartu su A. B. bei pagrobtais minėtais daiktais iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu jis, veikdamas kartu su A. B., įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą, UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį, bendros 7977,49 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

A. Ž. sugadino svetimą turtą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. B., 2024 m. kovo 24 d. apie 3.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), A. B. būnant šalia ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų jų daromai nusikalstamai veikai, jis (A. Ž.) mėgindamas įsibrauti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio lažybų punkto „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, rankomis patraukė už stiklinių durų rankenų ir jas sudaužė, tokiu būdu sugadino stiklines duris bei furnitūrą, kurių vertė 544,50 Eur, tokiais savo veiksmais jis, veikdamas kartu su A. B. ir braudamasis į lažybų punkto „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 544,50 Eur vertės, turtą.

Šiais savo veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

A. Ž. taip pat neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą be tikslo ją platinti, o būtent: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo striukės kišenėje laikė psichotropinę medžiagą – alpha-PVP, kurio masė yra 0,613 g, iki tol, kol 2024 m. kovo 26 d. apie 19.31 val. nakvynės namuose „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą psichotropinę medžiagą.

Šiais savo veiksmais A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodyta teisingai, jie išgėrinėjo, turėjo problemų su alkoholiu. Jie užėjo į (duomenys neskelbtini), A. Ž. sulaužė spyną, o jis pats laukė lauke. Tą dieną buvo nemažai išgėręs. Kai tą dieną įsibrovė, paėmė kuprinę su alkoholiu ir išėjo. Pagrobtą alkoholį išgėrė, o seifą išpjovė. Neprisimena, kaip grįžo į namus. Seife buvo pinigai, negali tiksliai pasakyti, kokia suma kai seifą išpjovė, jį išmetė į upelį. Turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, dabar gydosi (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2024 m. rugpjūčio mėn. Šiai dienai gauna (duomenys neskelbtini) Eur dydžio atlyginimą į rankas. Byloje pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, atlygins jį iš algos. Vartotas alkoholis tą dieną turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus taip nepasielgtų. Gali nevartoti alkoholio, jeigu teismas įpareigotų, jam reikia nuolatinės medikų pagalbos ir sutiktų gydytis.

Kaltinamasis A. Ž. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir parodė, kad buvo išgėrę, tą vakarą su A. B. gėrė alkoholinius gėrimus. Šalia buvo „(duomenys neskelbtini)“, prieš jo namus. Spontaniškai įsibrovė ten, A. B. nuėjo į tualetą, jis patraukė duris, nes pirmos durys visada atidarytos, ten galima į tualetą užeiti. Po durų patraukimo jos sudužo, paėmė alkoholį, taip pat pamatė seifą, jį pasiėmė ir ištempė. Po poros valandų iškvietė taksi, atvažiavo, iškrovė seifą, išvežė prie upės, išpjovė su pjūklu. Seife rado pinigus, popierius, korteles. Viską išmetė, tik pinigus pasidalino ir išsiskirstė. Nebūtų to daręs, jei būtų blaivus. Priklausomybių neturi, niekur nesigydė. Alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo veiksmams. Grįžo į Lietuvą 2022 m., (duomenys neskelbtini) atliko bausmę už plėšimą. Nedirbo, turėjo problemų su koja, ji buvo sulaužyta. Dabar įsidarbins, tik reikia praeiti medicininę apžiūrą. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, planuoja dirbti adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gauna socialinę pašalpą iš Užimtumo tarnybos. Pas jį rasta narkotinė medžiaga priklauso jam, pirko kažkur (duomenys neskelbtini). Narkotinę medžiagą nusipirko sau. Byloje pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, atsiprašo, žalą atlygins dalimis, kai įsidarbins. Gali nevartoti alkoholio, jeigu teismas paskirtų tokį įpareigojimą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji savo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamieji sutiko duoti parodymus, o prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad stiklinės įėjimo durys išdaužtos, rasti avalynės, rankų pėdsakai (1 t., b. l. 16-24).

2024 m. balandžio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad 2024 m. kovo 24 d. apie 3.30 val. dviem asmenims įsibrovus į Bendrovės patalpas buvo tyčia sugadintas Bendrovei priklausantis turtas – išdaužtos stiklinės durys, įvykdyta vagystė, t. y. pavogtas seifas su jame esančiais daiktais, dokumentais, pinigais. Bendrovei padaryta 8732,53 Eur dydžio žala (1 t., b. l. 26-33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. G. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 24 d. apie 3.24 val. gavo skambutį iš administratoriaus, kuris stebi vaizdo kameras, kuris nurodė, jog (duomenys neskelbtini) punkte įėjo du asmenys ir kažką išsitempė. Užėjusi į minėtas patalpas pastebėjo, kad išdaužtas punkto durų stiklas, pavogtas alkoholis iš vitrinos ir seifas, kuriame buvo apie 7000 Eur, dokumentai (1 t., b. l. 40).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. G. parodė, kad pagal pateiktus vaizdo įrašus buvo atpažinta, kad vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdė A. B. ir A. Ž. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. Ž. parodė, kur išmetė pagrobtą seifą (1 t., b. l. 44).

2024 m. kovo 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad A. Ž. parodė vietą, kur išmetė seifą ir jis buvo surastas (1 t., b. l. 181-187).

Kitų objektų apžiūros protokolais nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip A. B. ir A. Ž. įvykdo vagystę, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68-91).

2024 m. kovo 26 d. asmens kratos protokolu nustatyta, kad A. Ž. striukės dešinėje kišenėje buvo surastas polietileninis permatomas maišelis su mėlynos spalvos biria medžiaga (1 t., b. l. 148-153).

2024 m. gegužės 13 d. specialisto išvada nustatyta, kad kristalinės medžiagos, paimtos 2024 m. kovo 26 d. pas A. Ž., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – alpha-PVP, kurio masė yra 0,613 g (1 t., b. l. 189-190).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Teismas, išsamiai, kruopščiai ir nuosekliai įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Visų pirma, teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad jie išgėrinėjo, turėjo problemų su alkoholiu. Jie užėjo į (duomenys neskelbtini), A. Ž. sulaužė spyną, o jis pats laukė lauke. Tą dieną buvo nemažai išgėręs. Kai tą dieną įsibrovė, paėmė kuprinę su alkoholiu ir išėjo. Pagrobtą alkoholį išgėrė, o seifą išpjovė. Neprisimena, kaip grįžo į namus. Seife buvo pinigai, negali tiksliai pasakyti, kokia suma kai seifą išpjovė, jį išmetė į upelį. Turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, dabar gydosi (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini). Byloje pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, atlygins jį iš algos.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Ž. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad buvo išgėrę, tą vakarą su A. B. gėrė alkoholinius gėrimus. Šalia buvo „(duomenys neskelbtini)“, prieš jo namus. Spontaniškai įsibrovė ten, A. B. nuėjo į tualetą, jis patraukė duris, nes pirmos durys visada atidarytos, ten galima į tualetą užeiti. Po durų patraukimo jos sudužo, paėmė alkoholį, taip pat pamatė seifą, jį pasiėmė ir ištempė. Po poros valandų iškvietė taksi, atvažiavo, iškrovė seifą, išvežė prie upės, išpjovė su pjūklu. Seife rado pinigus, popierius, korteles. Viską išmetė, tik pinigus pasidalino ir išsiskirstė. Nebūtų to daręs, jei būtų blaivus. Priklausomybių neturi, niekur nesigydė. Alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo veiksmams. Byloje pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, atsiprašo, žalą atlygins dalimis, kai įsidarbins.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų L. G., D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos įvykių registro išrašas, įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, vaizdo įrašai, fotonuotraukos, asmens kratos protokolas, specialistų išvados.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog A. B. ir A. Ž. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, be to, taip pat sugadino svetimą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, nes jie įvykdė vagystę įsibrovę į patalpą, be to, tai padarė sugadindami svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos neviršijanti žala. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji bendrais veiksmais sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, 544,50 Eur vertės, turtą, jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Papildomai teismas pastebi, kad kaltinamasis A. Ž. taip pat padarė dar vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą be tikslo ją platinti, o būtent: nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo striukės kišenėje laikė psichotropinę medžiagą – alpha-PVP, kurio masė yra 0,613 g, iki tol, kol 2024 m. kovo 26 d. apie 19.31 val. nakvynės namuose „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą psichotropinę medžiagą.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Ž. savo kaltę ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad pas jį rasta narkotinė medžiaga priklauso jam, pirko kažkur (duomenys neskelbtini). Narkotinę medžiagą nusipirko sau. Tokie jo parodymai yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, minėtų medžiagų rūšį, kiekį ir priklausomybę patvirtina specialisto išvada.

Pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamasis neteisėtai disponavo tokiu kiekiu draudžiamų medžiagų, kuris viršija nedidelio kiekio ribą (past. – 0,2 g), tačiau neviršija didelio kiekio ribos (past. – 20 g). Taigi, jo veika teisingai kvalifikuota kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas

BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos šios bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos šios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas nuosavybei ir vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, nenustatyta ir jokių aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurių pagrindu būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam A. B. skirtina BK 178 straipsnio 3 dalies ir BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 107-119), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimą, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Taip pat teismas įvertina tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. B. įsidarbino, yra brandaus amžiaus, anksčiau teistas, kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, išreiškė gailestį, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, spręstina, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės ir pritaikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, paskiriant suderintus įpareigojimus, netaikant intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, siekiant pasiekti bausmei keliamus tikslus, tikslinga taip pat skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą (BK 69 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas nuosavybei ir vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), taip pat vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, nenustatyta ir jokių aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurių pagrindu būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam A. Ž. skirtina BK 178 straipsnio 3 dalies, BK 187 straipsnio 1 dalies, BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 49-53), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. Ž. yra brandaus amžiaus, anksčiau teistas, kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, išreiškė gailestį, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, spręstina, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės ir pritaikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, paskiriant suderintus įpareigojimus, netaikant intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, siekiant pasiekti bausmei keliamus tikslus, tikslinga taip pat skirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą (BK 69 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. Dėl civilinio ieškinio, kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 6917 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji A. B., A. Ž. pripažįstami kaltais dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, be to, jie pripažino pareikštą civilinį ieškinį, kuris yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamųjų solidariai civilinio ieškovo naudai 6917 Eur sumą.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas saugomas voke prie 2 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos, 2024 m. kovo 25 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), paimti stiklo šukių pavyzdžiai (išdaužtų durų), nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, nuo išdaužtų durų rankenos, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, nuo išdaužtų durų rankenos, nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, nuo kitos durų dalies, daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakų fragmentais (nuo baro stalo), daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais (nuo siauresnių fiksuojamų stiklinių įėjimo durų stiklo), daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais (nuo skardinės), perduoti saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdybos valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, atlikus specialisto išvadą gautas vokas su konteineriu ir pakuotėmis, o po tyrimo likę milteliai, gauti sutrynus kristalinę medžiagą (0,676 g), supakuoti į plastikinį maišelį ir perduoti saugoti į Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. B. gydytis priklausomybės ligas, tęsti darbą, netekus jo, registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 6917 Eur turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 25 d. 18.30 val. iki 2024 m. kovo 27 d. 15.27 val.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. Ž. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. Ž. gydytis priklausomybės ligas, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei paskirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 6917 Eur turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 26 d. 19.30 val. iki 2024 m. kovo 27 d. 14.30 val.

A. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Visiškai tenkinti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš A. B. ir A. Ž. solidariai civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 6917 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus septyniolika eurų) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, saugomą voke prie 2 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos, 2024 m. kovo 25 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), paimtus stiklo šukių pavyzdžius (išdaužtų durų), nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais, nuo išdaužtų durų rankenos, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais, nuo išdaužtų durų rankenos, nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais, nuo kitos durų dalies, daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakų fragmentais (nuo baro stalo), daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakais (nuo siauresnių fiksuojamų stiklinių įėjimo durų stiklo), daktiloskopinę plokštelę su rankų pėdsakais (nuo skardinės), perduotus saugoti į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdybos valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, atlikus specialisto išvadą gautą vokas su konteineriu ir pakuotėmis, o po tyrimo likusius miltelius, gautus sutrynus kristalinę medžiagą (0,676 g), supakuotus į plastikinį maišelį ir perduotus saugoti į Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas