- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- I3-4134-422/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02292-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 18.4.2Miesto žemė
- 18.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.10Valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, pakeitimas
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 3S-110-(15.3.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Č. D.“ (toliau – ir Sprendimas);
2) panaikinti NŽT 2024 m. rugsėjo 30 d. pažymą Nr. 3PAŽ1-19-(15.3.15.) „Dėl valstybės išperkamos žemės, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ (toliau – ir Pažyma);
3) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko N. D. nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį – 0,1664 ha žemės, (duomenys neskelbtini) – atkūrimo pretendentui Č. D.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja ir teismo posėdžio metu jos atstovė nurodė, jog skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pažymėjo, kad pretendentas Č. D. (toliau – ir Pretendentas) tuometei (duomenys neskelbtini) miesto valdybai 1991 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą, kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – grąžinti buvusio žemės savininko N. D. (toliau – ir buvęs savininkas) iki nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini), ekvivalentine natūra.
Tvirtino, jog NŽT nepagrįstai nusprendė, kad, paaiškėjus, jog nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių natūra, o pretendentui Č. D. išreiškus valią jas atkurti ekvivalentine natūra, pareiškėja, kaip Č. D. įpėdinė, galėjo prašyti atkurti nuosavybės teises tik lygiaverčiu miško plotu. Teigė, jog NŽT (duomenys neskelbtini) apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (toliau – ir NŽT skyrius) ne tik nevykdė Tarnybai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos – nesant galimybės nuosavybę grąžinti natūra, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, tačiau nepaisė ir Pretendento prašyme išreikštos valios atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal pretendento išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra tęstinumo įsigaliojus esamai Atkūrimo įstatymo redakcijai. Todėl nepagrįstai nusprendė dėl atlyginimo už likusią neatkurtą žemę pinigais. Be to, Sprendimas priimtas pažeidus Atkūrimo įstatyme numatytas sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procedūras.
Tvirtino, jog pareiškėjos, kaip Pretendento įpėdinės, prioritetą ir siekį atkurti nuosavybės teises natūra pagrindžia jos teikti prašymai NŽT skyriui laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 27 d. iki Sprendimo priėmimo, kuriais ji siekė, kad nuosavybės teisės į likusią neatkurtą buvusio savininko žemę būtų atkurtos natūra.
Pažymėjo, jog NŽT 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 8S-28-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Č. D.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į Č. D. tenkančią 0,1286 ha žemės dalį, grąžinant natūra žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g.
Akcentuoja, kad pareiškėja 2024 m. balandžio 29 d. prašyme NŽT skyriui, remdamasi 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Atkūrimo įstatymo redakcija, kuri visiems šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodytiems piliečiams leidžia pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodė, jog keičia valią, išreikštą 2019 m. gegužės 31 d. prašyme (registracijos Nr. 8FP-2005), ir kad nuosavybės teises miško plotu pageidauja atkurti tik vienu atveju – jei nebus galimybių atkurti nuosavybės teisių natūra ir nebus jokių kitų galimybių atkurti jų kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais (išskyrus piniginę kompensaciją, kurios bet kokiu atveju nepageidauja).
Tvirtino, jog tik iš NŽT skyriaus 2024 m. birželio 27 d. rašto Nr. 1 SD-39793-(15.3.48 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pareiškėjai galutinai paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje daugiau jokios laisvos, neužstatytos žemės nebėra ir nebus. Paaiškinta, kad žemės grąžinimas natūra ir projektavimas galutinai baigtas, todėl visi pretendentai, kuriems nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos ir kurie tikėjosi susigrąžinti žemę natūra, nebeturi tokios galimybės. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorija išanalizuota galutinai, ir nustatyta, kad buvusių savininkų turėtos žemės vietose laisvos žemės nebėra.
Pareiškėjos nuomone, galutinai paaiškėjus minėtai aplinkybei, turėjo būti taikoma Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis, kurios pagrindu NŽT privalo pasiūlyti, o pareiškėja, būdama Pretendento įpėdinė, turi teisę pasirinkti kitus įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Tačiau NŽT šios pareigos nevykdė.
Nurodė, kad, galutinai paaiškėjus jog nuosavybės teisių atkurti natūra nėra galimybių, pareiškėja 2024 m. liepos 17 d. prašyme patikslino Pretendento pirminiame prašyme išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra. Ji pasirinko Atkūrimo įstatyme nustatytus lygiaverčio atkūrimo būdus ir paprašė atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko nuosavybės teise valdytą žemę: neatlygintinai perduodant pretendentui nuosavybėn lygiavertį naują žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste (įrašant jį į eilę sklypui gauti pagal vertę), o už likusią žemės dalį – atkuriant nuosavybės teises lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje.
Pažymėjo, jog LVAT jau yra išaiškinta ir suformuota nuosekli administracinių teismų praktika, pagal kurią pretendentų prašymuose atkurti nuosavybės teises nurodytas būdas – nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas grąžinant nusavintą turtą ekvivalentine natūra – turi būti suprantamas tapačiai nusavinto turto grąžinimui lygiaverte natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo būdą grąžinant nusavintą turtą ekvivalentine natūra pakeitus į nusavinto turto grąžinimą lygiaverte natūra, įstatymo leidėjas piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisės atstatymą, nenumatė prievolės tikslinti pateiktus prašymus, iš naujo nurodant nuosavybės teisių atkūrimo būdą; pagal Atstatymo įstatymo nuostatas pateikimo metu pareikšta valia turi būti nuosekliai realizuojama įsigaliojus naujam Atkūrimo įstatymui.
Tvirtino, kad Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyti valstybės išperkamo turto atlyginimo būdai savo paskirtimi ir teisiniu turiniu nėra kokybiškai kitokie nei Atstatymo įstatymo 16 straipsnio 1 punkte numatytas tokios pat rūšies ar vertės turto neatlygintinas perdavimas nuosavybėn (ekvivalentine natūra). Todėl, jei pirminio prašymo pateikimo metu pretendentas aiškiai išreiškė valią atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra, ši valia turi būti nuosekliai įgyvendinama ir įsigaliojus naujam įstatymui. Dėl to nagrinėjamu atveju Pretendentui nuosavybės teisės turi būti atkurtos Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 ir 4 punktuose numatytais valstybės išperkamo turto atlyginimo būdais – tiek neatlygintinai perduodant naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste, tiek atkuriant nuosavybės teises lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje.
Akcentuoja, jog 1991 m. gruodžio 10 d. pirminiame prašyme Pretendentas buvo pareiškęs valią atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra, o jo įpėdinei – pareiškėjai – 2024 m. liepos 17 d. pateikus prašymą (2024 m. liepos 18 d. registracijos Nr. 1GP-21541), kuriuo patikslinta valia atkurti nuosavybės teises lygiaverte natūra ir prašoma nuosavybės teises atkurti „perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste bei už tikusią žemę atkuriant nuosavybės teises lygiaverčiais žemės sklypais kaimo vietovėje“, Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimtas nepagrįstai.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, NŽT veiksmai atkuriant nuosavybės teises buvo nenuoseklūs, klaidinantys, neatitinkantys Atkūrimo įstatymo nuostatų, LVAT išaiškinimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra ir šiuo klausimu suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos bei nesuderinami su gero viešojo administravimo principais.
Pabrėžė, jog, pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo.
Atkreipė teismo dėmesį, kad Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog, be kitų šiame punkte numatytų būdų, už valstybės išperkamą žeme, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais:
1) perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktas);
2) perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos).
Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktas).
Teigė, jog pareiškėjai iš kitai pretendentei adresuoto NŽT vadovo 2021 m. gegužės 12 d. rašto Nr. 1 SS-758-7.5 „Dėl skundo nagrinėjimo“ tapo žinoma, kad yra du skirtingi nuosavybės teisių atkūrimo būdai: naujo žemės sklypo perdavimas neatlygintinai nuosavybėn per plotą (perduodant naują žemės sklypą individualiai statybai) (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai pagal vertę (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktas).
Pažymėjo, jog pretendentui Č. D. NŽT 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu atkūrus nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują Nr. 189 pagal teritorijos prie (duomenys neskelbtini) pl. ir (duomenys neskelbtini) g. detalųjį planą, (duomenys neskelbtini), jam buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą per plotą (Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o 2024 m. liepos 17 d. prašymu pareiškėja prašė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko žemę, pretendentui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste, įrašant pretendentą į eilę sklypui gauti per vertę.
Atkreipė teismo dėmesį, kad pareiškėja NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė 2024 m. rugsėjo 27 d. prašymą (2024 m. rugsėjo 30 d. registracijos Nr. 1GP-30075), kuriuo patikslino, jog 2024 m. liepos 17 d. prašymu (2024 m. liepos 18 d. registracijos Nr. 1GP-21541) prašė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko žemę, pretendentui (mirusiam) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai (duomenys neskelbtini) mieste per vertę, o ne naują žemės sklypą individualiai statybai per plotą.
Pareiškėjos nuomone, priimant skundžiamą Sprendimą, buvo pažeista sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo tvarka, reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka).
Paaiškino, jog pareiškėja NŽT 2024 m. birželio 27 d. raštu Nr. 1SD-39793-(15.3.48 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ buvo informuota, kad posėdis, kuriame bus numatoma priimti Sprendimą, atlyginant pinigais, vyks 2024 m. liepos 11 d. 10:00 val. adresu: L. Sapiegos g. 10, Kaunas, 208 kab. Tačiau posėdis nurodytą datą neįvyko, kadangi skundžiamas Sprendimas buvo priimtas 2024 m. rugsėjo 25 d. Apie skundžiamo Sprendimo posėdžio vietą ir laiką pareiškėja nebuvo informuota. Todėl, pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant Įgyvendinimo tvarkos 112–113 punktuose nustatytą sprendimų dėl nuosavybės teisiu atkūrimo tvarką, neinformavus jos apie posėdžio datą ir laiką. Įgyvendinimo tvarkoje nustatyta tvarka (raštu) nepranešus piliečiui apie posėdžio, kuriame bus priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vietą ir laiką, sprendimas negalėjo būti priimamas (ir juo labiau piliečiui nedalyvaujant). Tai, pareiškėjos vertinimu, sudaro pagrindą skundą patenkinti vien dėl procedūrinių pažeidimų.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT su skundu nesutinka. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atstovė nurodė, jog skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 3 dalyje nurodyta, jog pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Todėl, atsakovės teigimu, pareiškėja turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
Nurodė, kad Tarnyboje 1991 m. gruodžio 10 d. buvo gautas Pretendento prašymas atkurti nuosavybės teises atlyginant ekvivalentine natūra. Vėlesnių prašymų, pateiktų iki 2003 m. balandžio 1 d., kuriuose būtų išreikšta pakeista valia dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo, Tarnyba neturi. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, vėliau, po 2003 m. balandžio 1 d., pateikti piliečių prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo ir negali sukurti teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises piliečio nurodytu būdu.
Pabrėžė, kad nuo 2012 m. lapkričio 22 d., kai įsigaliojo naujos redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnis (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 redakcija), teisės aktai nebenumato piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus jame numatytas išimtis.
Atkreipė dėmesį, kad pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d.) piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.
Tarnybos vertinimu, remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, negalima rinktis kitokio nuosavybės teisių atkūrimo būdo (natūra ar atlyginti lygiaverčiu žemės sklypu), o tik galima iki įstatymo nurodyto termino išreikšti valią atlyginti lygiaverčiu miško plotu.
Šalies argumentai
Nurodė, jog 2015 m. vasario 24 d. pretendento įpėdinė A. D. pateikė prašymą, išreikšdama valią, kad už likusią neatkurtą žemę būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Prašyme nurodė, kad rajoną ir kadastro vietovę nurodys vėliau.
Pažymėjo, kad pareiškėja NŽT raštais buvo nuolat informuojama apie skirtingais laikotarpiais galiojusius teisės aktų pakeitimus (Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis), leidusius pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tokia galimybe ji 2015 bei 2019 metais pasinaudojo (2015 m. vasario 24 d. ir 2019 m. gegužės 31 d. pareiškėjos prašymai), tačiau vėliau persigalvojo ir pradėjo teikti Tarnybai naujus prašymus.
Tvirtino, jog Tarnyba šioje byloje skundžiamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atkūrė nuosavybės teises atlyginant pinigais, kadangi pareiškėjos valia buvo išreikšta atkurti nuosavybės teises atlyginant lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, tačiau ji per įstatymo nustatytą terminą nenurodė rajono ir kadastro vietovės, kurioje pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Tarnyba privalėjo taikyti Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę, pagal kurią institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Atsakovės teigimu, ši taisyklė taikoma tik tuo atveju, jeigu prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių. Pažymėjo, jog, pagal teisinį reglamentavimą ir LVAT išaiškinimus, objektyvus negalėjimas atkurti nuosavybės teises Atkūrimo įstatyme numatytu būdu atsiranda tada, kai žemė, į kurią pageidaujama nuosavybės teises atkurti natūra, pripažįstama valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio prasme, arba kai pilietis nepageidauja susigrąžinti žemės turėtoje vietoje.
Atkreipė dėmesį, kad 1991 m. gruodžio 10 d. Pretendento prašyme išreikšta valia – atlyginti ekvivalentine natūra, o ne natūra, todėl pareiškėja negalėjo tikėtis, kad nuosavybės teisės jai bus atkurtos natūra, juolab kad suprato ir žinojo, jog žemė nėra laikoma laisva (neužstatyta).
Pabrėžė, kad Tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, į iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą.
Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. 70-2-1946 „Dėl preliminariai laisvos žemės sklypo, skirto iki 1940 m. buvusiems savininkams nuosavybei atkurti, schemos“ pateikė Tarnybai buvusio savininko N. D. laisvos (neužstatytos) žemės sklypo schemą. Pareiškėjos prašymu Tarnybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimu nuosavybės teisės atkurtos grąžinant natūra 0,1286 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės buvo atkurtos natūra, nes, prieš priimant sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija išnagrinėjo visą teritoriją, kur buvo N. D. iki 1940 m. turėta žemė, ir pateikė Tarnybai schemą, kurioje pažymėjo visą laisvą (neužstatytą) žemę.
Atsakovės nuomone, pareiškėja ir jos įgalioti atstovai galėjo ir turėjo suvokti, kad, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei pateikus duomenis apie visą laisvą (neužstatytą) buvusio savininko N. D. iki 1940 m nuosavybės teise valdytą žemę bei esant pareiškėjos 2015 ir 2019 m. prašymuose išreikštai valiai – atkurti nuosavybės teises suteikiant lygiavertį miško plotą kaimo vietovėje, nuosavybės teisės po Tarnybos 2021 m. kovo 10 d. sprendimo nebus dar kartą atkurtos natūra. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pasinaudojo Atkūrimo įstatymo numatyta galimybe pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir Tarnybai pateikė 2015 m. vasario 24 d. prašymą, kad už likusią neatkurtą žemę būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, jos skunde nurodoma teismų praktika dėl ekvivalentinės natūros nėra aktuali nagrinėjamai bylai ir negalima ja vadovautis sprendžiant šį ginčą.
Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas pažeidžiant Įgyvendinimo tvarkos 112 punktą. Pareiškėja visiškai nepagrįstai nurodo, kad jai pranešime nurodytu laiku posėdis neįvyko. Pažymėjo, jog 2024 m. liepos 11 d. NŽT įvyko posėdis, kuriame buvo svarstoma dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises piliečiui Č. D. už likusią negražintą žemę atlyginant pinigais priėmimo. Pareiškėjos įgaliotas asmuo E. V. (toliau –ir pareiškėjos įgaliotas asmuo) 2024 m. birželio 27 d. raštu Nr. 1SD-39793-(15.3.48 E.) buvo kviečiamas atvykti į posėdį, tačiau neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad laisvos grąžintinos žemės nėra, o pareiškėja nenurodė rajono ir kadastro vietovės, kuriame norėtų gauti lygiavertį miško sklypą, teisėtai ir pagrįstai nutarta atkurti nuosavybės teises į 0,1664 ha žemės atlyginant pinigais (2024 m. liepos 12 d. Protokolas Nr. 3PRT-188-(15.3.10.)).
Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Pažyma yra tik tarpinis dokumentas, todėl negali būti ginčijama teisme kaip individualus administracinis teisės aktas. Pabrėžė, kad pareiškėjai teises ir pareigas sukelia tik ginčijamas Sprendimas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 3S-110-(15.3.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Č. D.“, kuriuo nuosavybės teisės į 0,1664 ha atkurtos atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėja byloje ginčą kelia dėl atsakovės netinkamo Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo taikymo: nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, pareiškėjai nebuvo raštu pasiūlyti kiti šiame įstatyme numatyti atlyginimo būdai, išskyrus atlyginimą lygiaverčiu miško plotu ir pinigais. Taip pat Sprendimą ginčija dėl procedūrinių pažeidimų, kad pažeidžiant Įgyvendinimo tvarkos 112–113 punktuose nustatytą sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo tvarką nebuvo informuota apie skundžiamo Sprendimo posėdžio vietą ir laiką, nesuteikta galimybė jai (jos atstovui) dalyvauti posėdyje.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 1991 m. gruodžio 10 d. nuosavybės teises atkuriančioje institucijoje buvo gautas Č. D. prašymas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko N. D. iki 1940 m. turėtą 3,8 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atlyginant ekvivalentine natūra (1 t., b. l. 100).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja yra pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą Č. D. teisių perėmėja. Taip pat nėra ginčo, jog pagal pateiktus dokumentus buvo nustatytas buvusio savininko turėtos žemės bendras plotas – 2,3092 ha, pretendentui tenkanti dalis sudarė 1,1546 ha žemės (1 t., b. l. 150, 178).
Bylos duomenimis, Pretendentui Tarnybos 2010 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. Ž8-372 ir 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. S8-107 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Č. D.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0903 ha žemės, perduodant neatlygintinai 0,0903 ha naują žemės sklypą.
Tarnyba 2014 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-8305 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informavo pareiškėją apie Atkūrimo įstatyme numatytą galimybę atkurti nuosavybės teises į likusią dalį atlyginant lygiaverčiu miško plotu.
Pareiškėja 2015 m. vasario 24 d. pateikė prašymą, kad už likusią neatkurtą žemę būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Prašyme nurodė, kad rajoną ir kadastro vietovę nurodys vėliau (1 t., b. l. 82).
Pareiškėja 2019 m. birželio 19 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė grąžinti laisvą neužstatytą žemę pagal pridedamą schemą (1 t., b. l. 126). 2019 m. spalio 21 d. pateiktu prašymu prašė neatkurti jai nuosavybės teisės jokiu kitu būtu, išskyrus natūra (1 t., b. l. 151).
Į bylą pateikti Nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenys patvirtina, jog NŽT 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 8S-28-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Č. D.“ nuosavybės teisės atkurtos grąžinant natūra 0,1286 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35). Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, jog Pretendentui liko neatkurta nuosavybės teisė į 0,1664 ha buvusio savininko žemės.
Bylos duomenimis, 2024 m. kovo 22 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo pateikė prašymą grąžinti schemoje pažymėtą iki 1940 metų buvusio savininko N. D. laisvą (neužstatytą) žemės plotą. Į šį paršymą NŽT atsakė 2024 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 1SD-16532-(15.3.48 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (1 t., b. l. 84–86), nurodydama, jog pateiktoje schemoje pažymėta teritorija, prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), buvo išnagrinėta ir NŽT 2021 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. 8S-28-(14.8.3.) grąžinta visa buvusi laisva (neužstatyta) žemė. Nurodė, jog iki 2024 m. gegužės 1 d. ji turi teisę pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu.
Byloje nustatyta, jog 2024 m. balandžio 29 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atkurti nuosavybės teises atlyginant lygiaverčiu mišku pageidauja tik vieninteliu atveju, t. y. nesant galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra ar kitu Atkūrimo įstatyme numatytu būdu (išskyrus piniginę kompensaciją). Taip pat nurodė, kad kadastro vietovę nurodys, kai paaiškės, kiek liks neatkurtos žemės ploto (1 t., b. l. 160–161).
Bylos duomenimis, NŽT 2024 m. birželio 27 d. raštu Nr. 1SD-39793-(15.3.48 E.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ informavo pareiškėjos įgaliotą asmenį, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meras 2024 m. gegužės 3 d. potvarkiu Nr. M-458 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje pabaigos“ nustatė, jog (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra, naujų žemės sklypų, perduotinų neatlygintinai nuosavybėn atkuriant nuosavybės teises į žemę, NŽT daugiau nebus pateikiama ir laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje yra baigtas. Prie minėto rašto buvo pateiktas susipažinti rengiamo sprendimo atkurti nuosavybės teises Č. D. atlyginant pinigais projektas, pareiškėja informuota, jog posėdis, kuriame bus numatoma priimti Sprendimą, atlyginant pinigais, vyks 2024 m. liepos 11 d. 10:00 val. adresu: L. Sapiegos g. 10, Kaunas, 208 kab. Išaiškinta, jog neatvykus į posėdį, Sprendimas bus priimtas pareiškėjai nedalyvaujant (1 t., b. l. 87–91).
NŽT 2024 m. birželio 27 d. buvo surašytas valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertės apskaičiavimo aktas (1 t., b. l. 178–179).
Bylos duomenys patvirtina, jog šioje byloje skundžiamu NŽT 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 3S-110-(15.3.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Č. D.“ nuosavybės teisės į 0,1664 ha atkurtos atlyginant pinigais (1 t., b. l. 30). Sprendimo pagrindu 2024 m. rugsėjo 30 d. parengta Pažyma, kurioje nurodyta, kad 0,1664 ha valstybės išperkamos žemės vertė yra 952 Eur (1 t., b. l. 31).
Pareiškėja byloje, be kita ko, ginčija procedūras nuosavybės teisių atkūrimo procese, tvirtindama, jog nebuvo informuota apie skundžiamo Sprendimo posėdžio vietą ir laiką, nesuteikta galimybė jai (jos atstovui) dalyvauti posėdyje.
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Atkūrimo įstatymas, detalizuoja Įgyvendinimo tvarka.
Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą reglamentuojančiame Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, jog apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai (t. y. piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą; kad pareiškėja prie jų priskiriama, byloje ginčo nėra), piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant (Atkūrimo įstatymo18 straipsnio 2 dalis).
Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo tvarka nustatyta Įgyvendinimo tvarkos XVI skyriuje. Įgyvendinimo tvarkos 112 punkte nurodyta, jog šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytos sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką. Įgyvendinimo tvarkos 113 punkte įtvirtinta, kad minėtos institucijos, pranešusios apie posėdį pagal šios tvarkos 112 punktą, dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, priima sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atvykęs į posėdį, sutikimą su priimamu sprendimu pilietis patvirtina parašu. Piliečiui neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant.
Taigi, pagal paminėtas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT privalėjo informuoti pareiškėją (jos įgaliotą asmenį) apie Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo laiką ir suteikti galimybę jai (jos įgaliotam asmeniui) dalyvauti posėdyje. Atlikusi šias procedūras, NŽT turėjo teisę priimti sprendimą pareiškėjai (jos įgaliotam asmeniui) nedalyvaujant.
Byloje neginčijamai nustatyta, jog skundžiamas Sprendimas dėl nuosavybės teisių buvo priimtas 2024 m. rugsėjo 25 d., pareiškėjai kartu su Pažyma išsiųstas NŽT 2024 m. spalio 1 d. raštu, įteiktas 2024 m. spalio 4 d. (1 t., b. l. 29–32, 64–70), tačiau į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjai (jos įgaliotam asmeniui) buvo pranešta apie Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo laiką ir suteikta galimybė dalyvauti jo priėmimo laiku (2024 m. rugsėjo 25 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. liepos 11 d. NŽT įvyko posėdis, kuriame buvo svarstoma dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises piliečiui Č. D. už likusią negrąžintą žemę atlyginant pinigais priėmimo. Į bylą pateikti duomenys, jog pareiškėjos įgaliotas asmuo NŽT 2024 m. birželio 27 d. raštu Nr. 1SD-39793-(15.3.48 E.) buvo kviečiamas atvykti į posėdį 2024 m. liepos 11 d. 10:00 val. adresu: L. Sapiegos g. 10, Kaunas, 208 kab., tačiau neatvyko. Dėl to byloje ginčo nėra.
NŽT 2024 m. liepos 12 d. protokolas Nr. 3PRT-188-(15.3.10.) patvirtina, jog NŽT 2024 m. liepos 11 d. posėdyje buvo nutarta, atsižvelgiant į tai, kad laisvos grąžintinos žemės nėra, o paveldėtoja nenurodė rajono ir kadastro vietovės, kuriame norėtų gauti lygiavertį miško sklypą, pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į 0,1664 ha žemės atlyginant pinigais ir rengti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais (1 t., b. l. 156).
Tačiau paminėti duomenys ir į bylą pateikti vėlesni susirašinėjimo tarp šalių duomenys (pareiškėjos įgalioto atstovo pateikti papildomi prašymai, NŽT atsakymai) nepatvirtina aplinkybių, jog NŽT tinkamai atliko teisės aktais įtvirtintą procedūrą dėl pareiškėjos (jos įgalioto asmens) informavimo apie Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo laiką ir suteikė galimybę dalyvauti jo priėmimo metu, kaip kad numato Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, Įgyvendinimo tvarkos 112–113 punktų nuostatos. Tokių duomenų nenurodė ir teismo posėdžio metu dalyvavusi atsakovės atstovė.
Nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad, priimant ginčijamą Sprendimą, pareiškėjai nebuvo tinkamai pranešta apie jo priėmimo laiką ir vietą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-253/2014).
Viešojo administravimo subjektas yra saistomas, inter alia (be kita ko, įskaitant), gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovaė nesilaikė šios pareigos.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, byloje nustatytus Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies, Įgyvendinimo tvarkos 112–113 punktų pažeidimus laiko esminiais, kurie sudaro pagrindą konstatuoti, jog priimant skundžiamą Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės taisyklės, dėl kurių nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir pagrįsto bei teisėto sprendimo priėmimas, tuo pačiu pažeistos pareiškėjos procedūrinės teisės nuosavybės teisių atkūrimo procese. Tai sudaro pagrindą skundžiamą Sprendimą panaikinti dėl procedūrinių pažeidimų, nepasisakant dėl jo pagrįstumo (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Juolab kad byloje nepaneigta, jog pagal Pretendento pareikštą valią atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra, tai galima padaryti ir kitu lygiaverčiu būdu, ne tik pinigais (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalis).
Panaikinus Sprendimą, atsakovė NŽT įpareigojama iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko N. D. nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį – 0,1664 ha žemės, (duomenys neskelbtini) – atkūrimo pretendentui Č. D..
Pareiškėja taip pat ginčija NŽT 2024 m. rugsėjo 30 d. pažymą Nr. 3PAZ1-19-(15.3.15.) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“, kurioje nurodyta, kad 0,1664 ha valstybės išperkamos žemės vertė yra 952 Eur.
Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta Pažyma yra tarpinis dokumentas, parengtas Sprendimo pagrindu, todėl jos nuginčijimas teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Pažyma negali būti laikoma savarankišku administraciniu aktu ir administracinio ginčo objektu, todėl administracinės bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).
Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos skundas dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus yra pagrįstas, todėl tenkinamas, kita administracinės bylos dalis nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. D. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti 2024 m. rugsėjo 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimą Nr. 3S-110-(15.3.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui Č. D.“.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko N. D. nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį – 0,1664 ha žemės, (duomenys neskelbtini) – atkūrimo pretendentui Č. D.
Administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 30 d. pažymą Nr. 3PAŽ1-19-(15.3.15.) „Dėl valstybės išperkamos žemės, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.