Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas A. P., išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu skirta 10 mėn. laisvės apribojimo;

2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto (bausmę atlikęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. kovo 25 d. apie 16.25 val. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), virtuvėje, panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės L. F. atžvilgiu, t. y. dūrė peiliu į kairį petį iš nugaros pusės, tokiu būdu nukentėjusiajai L. F. padarė aklą, durtinę-pjautinę kairio peties-nugaros žaizdą ir taip nežymiai sutrikdė savo šeimos nario nukentėjusiosios L. F. sveikatą.

Kaltinamasis R. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas, pripažino visiškai ir parodė, kad su L. F. bendrauja apie 5 metus, o gyvena kartu name (duomenys neskelbtini) ir veda bendrą ūkį apie 2 metus. 2019 m. kovo 25 d. visą dieną abu vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė stiprų alų „Tėviškės“. Kokį kiekį alaus išgėrė, negali pasakyti. Vienu metu, tikslios valandos negali pasakyti, tarp jo ir L. F. įvyko žodinis konfliktas – sugyventinė jam priekaištavo, kad jis turi kitą moterį. Tą dieną jis buvo neblaivus ir dėl to konflikto susinervino. Jiems einant iš virtuvės į kambarį - pirma ėjo L. F., o jis ėjo jai iš paskos, būdamas piktas ant jos, pagriebęs nuo lentynos virtuvėje buvusį virtuvinį peilį medžio imitacijos rankena, bakstelėjo jai tuo peiliu į kairės pusės nugarą (maždaug tarp menčių). Iš karto pamatė, kad pro rūbus, kuriais ji vilkėjo, bėga kraujas. Ji pati paskambino 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Buvo pasimetęs ir nieko daugiau nedarė. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo L. F. ir ją išsivežė į ligoninę. Tuo pat metu į namus atvyko ir policijos pareigūnai, kuriems jis viską pasakė, parodė kuriuo peiliu dūrė savo sugyventinei L. F.. Pareigūnai peilį paėmė ir jį sulaikė 48 val. Tarp jo ir L. F. anksčiau yra buvę žodinių konfliktų, tačiau fizinio smurto nėra buvę. Tuo metu namuose buvo tik dviese. Labai gailisi dėl to, kaip pasielgė su savo sugyventine L. F., jos atsiprašė (b. l. 80-82, 85)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji L. F. parodė, kad su R. S. bendrauja jau apie 4-5 metus, apie metus gyvena kartu (duomenys neskelbtini). Su R. S. sugyvena gerai, būna kad pasipyksta, tačiau anksčiau prieš ją nėra smurtavęs. Konfliktai dažniausiai būdavo žodiniai. 2019 m. kovo 25 d. abu kartu savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė stiprų alų, kurio pavadinimo šiuo metu negali pasakyti, kiek išgėrė taip pat negali pasakyti, tačiau nemažai. Maždaug apie 16.15 val. ji buvo virtuvėje ir gamino valgį, tuo metu R. S. virtuvėje tvarkė dviračio ratą. Nepamena, dėl ko jie susiginčijo, tačiau po kelių minučių ji pajuto smūgį į kairį petį iš už nugaros. Ji nepamatė, kuo jai R. S. smūgiavo, tik pajuto, kad šonu bėga kraujas, pasisukusi pastebėjo kruviną megztuką. Iš karto paėmusi savo mobilaus ryšio telefoną surinko 112 ir išsikvietė greitąją pagalbą. Tuo metu R. S. sėdėjo virtuvėje, nieko nesakė, tačiau buvo matyti, kad jis pats išsigandęs to, ką padarė. Ji iš karto nesuprato, kuo jai R. S. trenkė į nugarą. Tik į namus atvykus greitosios ir policijos pareigūnams bei pamačius, kaip R. S. pareigūnams padavė virtuvinį peilį medine rankena (medžio imitacijos), suprato, kad jis jai dūrė peiliu į kairį petį. Atvykę medikai, ją apžiūrėję, nusprendė vežti į Kaišiadorių ligoninę, o vėliau ji buvo nuvežta į Kauno klinikas, kur žaizdą sutvarstė ir per naktį buvo palikta stebėjimui. Dėl sužalojimo pretenzijų R. S. neturi, civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereiškia. Abu buvo tą dieną neblaivūs, dėl ko įvyko konfliktas negali pasakyti, nes neprisimena, tuo metu namuose buvo tik dviese (b. l. 15-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G789/2019(02) nurodyta, kad L. F. padaryta akla, durtinė-pjautinė kairio peties-nugaros žaizda, duriančiu pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 24-25).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rastas ir paimtas peilis, taip pat L. F. rūbai: languoti marškiniai, marškinėliai šviesiai mėlynos spalvos, marškiniai trumpomis rankovėmis raudonos spalvos bei medžiaginė pilkos spalvos skiautė, su raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują (b. l. 6-10).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. kovo 25 d. apie 16.25 val. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), virtuvėje neblaivus R. S., kuriam alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKC-0015 nustatytas 1,66 promilių girtumas, smurtavo prieš neblaivią savo sugyventinę L. F., kuriai alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARCK-0015 nustatytas 1,64 promilių girtumas, peiliu įdurdamas į kairį petį iš nugaros pusės (b. l. 1).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrė L. F., nurodyti smurtą galintys įrodyti požymiai - kraujuojanti žaizda kairiame petyje (b. l. 11-13).

L. F. 2019 m. kovo 26 d. pareiškime nurodyta, kad dėl jos sužalojimo R. S. neturi pretenzijų ir civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 20).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2019 m. kovo 25 d. 16.22 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija (b. l. 41-44).

Daiktų apžiūros protokoluose nurodyta, kad apžiūrėta peilis ir languoti ilgomis rankovėmis marškiniai, rožinės spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, šviesiai žydros spalvos be rankovių marškinėliai, pilkos spalvos medžiaginė skiautė (b. l. 50-52, 53-59).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės L. F. atžvilgiu, t. y. dūrė peiliu į kairį petį iš nugaros pusės, tokiu būdu nukentėjusiajai L. F. padarė aklą, durtinę-pjautinę kairio peties-nugaros žaizdą ir taip nežymiai sutrikdė savo šeimos nario nukentėjusiosios L. F. sveikatą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad R. S. smurtiniai veiksmai pasireiškė duriant peiliu nukentėjusiajai į kairį petį iš nugaros pusės, tokiu būdu nukentėjusiajai L. F. padarant aklą, durtinę-pjautinę kairio peties-nugaros žaizdą, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusiteikęs prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. F. ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčias kilti pasekmes, norėjo taip veikti ir numatomų pasekmių aktyviais veiksmais siekė. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį R. S. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

R. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas (b. l. 68-71), tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 111-113), bedarbis (b. l. 115), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Pravieniškių seniūnijos charakterizuojamas kaip mėgstantis vartoti alkoholinius gėrimus, o apsvaigęs nuo alkoholio linkęs konfliktuoti, kabinėtis bei užgaulioti aplinkinius bei pažeidinėti viešąją tvarką (b. l. 117). Dėl to teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vieną iš griežtesnių bausmės rūšių, kuri susijusi su laisvės atėmimu – arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas tokios rūšies bausmės dydžio vidurkiui.

R. S. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. S. faktinio sulaikymo vykdant arešto bausmę dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. kovo 27 d., kai R. S. buvo sulaikytas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį ir nukentėjusiosios L. F. rūbus: languotus ilgomis rankovėmis marškinius, rožinės spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, šviesiai žydros spalvos be rankovių marškinėlius, pilkos spalvos medžiaginę skiautę, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka, kompaktinį diską su pagalbos skambučio garso įrašu, laikomą byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.