Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-17353-868/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
e2YT-17353-868/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11790-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Pareiškėjas
O. T.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“, D. T., Vilniaus miesto 29-asis notarų biuras
Civilinė byla Nr. e2YT-17353-868/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11790-2019-9
Procesinio dokumento kategorija 3.2.3.2; 3.4.5.2.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - VĮ „Turto bankas“, D. T., Vilniaus miesto 29-asis notarų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis D. T., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje sutuoktiniai įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad po sutuoktinio mirties patyrė depresiją. Dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė manydama, kad po vyro mirties jo turtas ir taip tenka pareiškėjai, kaip įstatyminei įpėdinei, pradėjo faktiškai valdyti turtą, ir toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi butu, mokėjo mokesčius. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. T. po sutuoktinio D. T. mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdydama.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo D. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo D. T. turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo D. T. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad jo mama (pareiškėja) paveldėtų jo mirusio tėvo palikimą.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 29 – ojo notarų biuro notarė Svajonė Šaltauskienė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto 29 – ajame notarų biure nėra užvestos ir vedamos D. T., mirusio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo bylos.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 str. 5 d. str.). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis D. T.. Duomenų, kad palikėjas būtų sudaręs testamentą, nėra, todėl paveldėjimas vyksta pagal įstatymą. Po D. T. mirties pas notarą paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Iš santuokos liudijimo matyti, kad D. T. ir O. T. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką, todėl O. T. yra įpėdinė, paveldinti kartu su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinių paveldėjimo teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 5.13 straipsnis). Iš byloje pateikto gimimo liudijimo matyti, kad suinteresuotas asmuo D. T. yra pareiškėjos O. T. ir mirusiojo D. T. sūnus, todėl jis yra pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjos O. T. vardu, įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėja, vadovaudamasi CK 5.51 straipsniu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė D. T. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Sutinkamai su CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, t.y., rūpinosi juo kaip savo turtu (valdė, naudojo ir juo disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Veiksmai palikimui priimti turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po D. T. mirties pareiškėja pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo, toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), mokėjo buto išlaikymo mokesčius, laikė, kad butas yra jos nuosavybė. Suinteresuoti asmenys dėl pareiškimo tenkinimo neprieštarauja, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų minėtas teismo nustatytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus konstatuoja, kad pareiškėja O. T. po sutuoktinio D. T. mirties priėmė palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos O. T. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisiniams santykiams įforminti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, pranešti apie palikimo priėmimą Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska