Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Armileda“ ir trečiojo asmens E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bendros Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos UAB ,,Litbana“ ieškinį atsakovams UAB ,,Armileda“, B. R. IĮ, J. K., tretysis asmuo E. R., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Spręsdamas dėl priešieškinio teismas padarė išvadą, kad atsakovo UAB „Armileda“ siūlomas atidalijimo būdas – paskirti UAB „Armileda“ dalį patalpų pastate 5F1p, esant konfliktinei situacijai tarp bendraturčių, neužtikrintų racionalaus bendraturčių valdomo turto naudojimo, taip pažeidžiant visų bendraturčių turtinius interesus, todėl šį atsakovo UAB „Armileda“ priešieškinio reikalavimą atmetė.

Ieškovas atsisakė reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, todėl šioje dalyje teismas bylą nutraukė.

Priešieškinio dalykas – nustatyti naudojimosi objektu tvarką, o ne du reikalavimai kaip teigia teismas. Vienintelė atidalijimo galimybė UAB ,,Armileda“ - naudojimosi tvarkos nustatymas, išsprendžiant atsiskyrimo pertvaromis atskirų įvažiavimų – įėjimų klausimus. Atsakovo pasiūlytas naudojimosi tvarkos nustatymo (atidalijimo) variantas nepareikalautų jokių kompensacijų ir atskirtų UAB ,,Armileda“ nuo kitų bendraturčių, nepažeidus jų interesų.

Atkreipia dėmesį, kad teiginiai, jog ieškovas siekia tik žemės sklypo yra klaidinantys, kadangi dėl specialiai apelianto vilkinamo proceso žemės sklypas yra nesuformuotas, nėra detaliojo plano.

Nurodo, kad pastate 4F1p yra keli atskiri įėjimai, atskiros patalpos, todėl didelių išlaidų atskirti dalims nereikėtų. Be to, ieškovas atsisakė kompensacijos už turto dalį, kurią perduoda kitiems bendrasavininkiams jų naudai, kad tik būtų pasiektas tarpusavio kompromisas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies panaikinamas (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Litbana“ įregistruota 1992 metais. Pagrindinė veikla didmeninė ir mažmeninė vaisių daržovių prekyba. Ieškovas perka vaisius ir daržoves Lietuvoje, importuoja egzotinius vaisius iš užsienio, perka vaisius ir daržoves iš ES. Papildoma įmonės veikla – sandėlių nuoma, krovinių ekspedijavimas, gabenamų srautų konsolidavimas, prekių pristatymas į parduotuves, restoranus, kavines. Įmonė nuolat dirba pelningai (1 t., b.l. 191, 4 t., b.l. 83). Įmonės veikla 2004 metais išsiplėtė tarptautinėje prekyboje. Įmonė turi galimybę kartu su užsienio investuotojais pastatyti sandėlius su bananų nokinimo kameromis (1 t., b.l. 83). Įmonė „BANACOM (EBEC) D.V. raštu pasiūlė UAB „Litbana“ statyti sandėlį su bananų nokinimo kameromis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į rinkos situaciją Baltijos regione ir ilgametę prekybos bananais patirtį, tolimesniam įmonės vystymui reikia pastatyti naujas sandėlio patalpas su bananų nokinimo kameromis. Norint patenkinti vis didėjančią nokintų bananų paklausą vietinėje rinkoje yra būtina pastatyti bent 7 nokinimo kameras, kurių bendras plotas būtų 448, 35 kv.m. Įrengus Europos Sąjungos standartus atitinkantį modernų sandėlį, būtų taupomos įmonės lėšos, skirtos utilizavimui, nes reguliuojamos temperatūros sandėlyje vaisių sugedimo tikimybė ženkliai sumažėja (1 t., b.l. 35, 36).

Iš VĮ Registrų centras pažymėjimo Apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (2 t., b.l. 122-127) nustatyta, kad UAB „Litbana“ nuosavybės teise valdo 70/100 dalis pastato 5F1p ir 70/100 dalis pastato 4F1p, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. J. K. nuosavybės teise valdo po 6/100 dalis minėtų pastatų, B. R. IĮ nuosavybės teise valdo po 12/100 dalių minėtų pastatų, o UAB „Armileda“ po 12/100 dalis šių pastatų. Be to, UAB „Litbana“ tuo pačiu adresu nuosavybės teise dar valdo pastatą 3F1p (1 t, b.l. 84) Visų minėtų pastatų paskirtis – sandėliavimas. Žemės sklypas po minėtais pastatais nuosavybės teise priklauso valstybei.

Pagal UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2006 metais surašytą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą 2006 m. balandžio 28 d. 595, 76 kv.m. bendro ploto sandėliavimo pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4F1p vertė buvo 360 000 Lt, o 1068,363 kv.m. bendro ploto sandėliavimo pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 5F1p – 767 000 Lt ( Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita prijungta prie civilinės bylos medžiagos).

Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės teisės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 straipsnis). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių.

Šiuolaikinės teisės sampratos turinį atskleidžia subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Kiekviena subjektinė teisė turi socialinę vertę tiek, kiek ją galima įgyvendinti, kiek galima tenkinti teisės subjekto materialinius ir dvasinius poreikius. Civilinių teisių įgyvendinimo ir gynimo institutas civilinėje teisėje nustato būdus ir priemones, kaip įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas. Šiuo institutu civilinėje teisėje įtvirtintos materialiosios teisės normos veikia, juo yra ginamos. Nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visišką savininko viešpatavimą turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo būdą ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtą. Nuosavybės teisės koncepcija yra plačiai išplėsta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą, bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendru susitarimu arba per teismą pagal vieno iš bendraturčio ieškinį, jeigu bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo; antra, prioritetas teikiamas atidalijimui natūra; trečia, tik negalint bendraturčio nuosavybės teisės objekto atidalyti natūra be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Minėta, kad atidalijimo natūra būdas vertintinas kaip prioritetinis, tačiau pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį jis parenkamas visais atvejais, jeigu galima daryti išvadą, kad tokia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka užtikrins tolesnį racionalų tokio turto naudojimą ir nepadarys neproporcingos žalos daikto paskirčiai.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad tiek prašomas atidalinti pastatas 5F1p, tiek prašomas palikti kitų bendrasavininkų nuosavybėje pastatas 4F1p yra apleisti ir faktiškai nenaudojami nei vieno iš bendrasavininkių. Iš turto vertinimo ataskaitoje esančio pastato 4F1p plano matyti, kad šis pastatas turi tris atskirus įėjimus, todėl jį priskyrus atsakovams, jų interesai iš esmės nebūtų pažeisti, nes toks atidalinimas nekliudytų trims bendrasavininkiams atsakovams įsikurti pastate 4F1p. Pagal ieškovo siūlomą atidalinimo būdą, atsižvelgiant į atidalinamo turto vertes, nustatyta, kad ieškovui atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų pastatų pastatą 5F1p ir BĮ UAB „Litbana“ atsisakius reikalavimo priteisti kompensacijas kiekvieno bendrasavininkio, UAB ,,Armileda“, B. R. IĮ, J. K. dalys likusioje bendroje dalinėje nuosavybėje iš esmės padidėtų ieškovo sąskaita. Šios aplinkybės lemia, kad ieškovo siūlomas turto atidalinimo būdas užtikrina racionalų naudojimąsi atidalinto turto objektais.

Iš turto vertinimo ataskaitoje esančių fotonuotraukų bei apeliacinės instancijos teismui pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad kapitalinio patalpų remonto reikia abiems pastatams. Pareiga prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas tenka visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar ketinama atsidalinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovams po atidalinimo faktiškai tenka didesnioji turto dalis nei buvusi iki atidalinimo ir į tai, kad apeliantai neįrodė būsimų atsiskyrimo išlaidų, ieškovo siūlomas atidalinimo būdas iš esmės nepažeis kitų bendrasavininkių interesų.

Apeliantų nurodoma suvestinė sąmata (1 t. b.l. 167-175) kurioje nurodyti pastato 4F1p rekonstrukcijos kaštai, negali būti pripažįstami apeliantų nuostoliais, patirtais dėl atidalinimo, nes atlikus sąmatoje paskaičiuotą pastato 4F1p visišką rekonstrukciją, šio pastato vertė iš esmės padidėtų, nors ieškovui atidalinto pastato 5F1p būklė ir vertė liktų tokia pati. Todėl tokių išlaidų rekonstrukcijai paskaičiavimas neatitiktų bendraturčių interesų pusiausvyros. Gi nagrinėjamu atveju, tarp bendraturčių atidalinamų patalpų būklė iš esmės yra tokia pati, atsakovai faktiškai nei vienu iš atidalinamų pastatų nesinaudoja ir apeliantai nepateikė aiškiai suformuluotų reikalavimų įsikurti konkrečioje pastato 4F1p dalyje, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas BĮ UAB „Litbana“ privalo padengti apeliantų patirtus nuostolius dėl įsikūrimo atidalintoje patalpoje.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) bei materialines teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios nuosavybės, todėl išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra iš esmės nepagrįstas ir nesudaro pagrindo teismo sprendimui dalyje dėl atidalinimo panaikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas patenkinęs ieškovo ieškinį dėl atidalinimo, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kaip pasiskirstys likusių bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje pastate 4F1p, todėl teismo sprendimas šioje dalyje patikslinamas, nurodant, kad po atidalinimo atsakovams nuosavybės teise paliekamas pastatas 4F1p tokiomis dalimis: J. K. nuosavybės teise atitenka 20/100 dalių minėto pastato, B. R. IĮ - 40/100 dalių ir UAB „Armileda“ 40/100 dalių.

Taigi, pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje teismas patenkino ieškovo ieškinį dalyje dėl patalpų pastatų, esančių bendrojoje dalinėje nuosavybes teise atidalinimo ir atmetė priešieškinio reikalavimo dalį dėl atsakovo UAB „Armileda“ pasiūlyto patalpų atidalinimo, paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl reikalavimo nustatyti naudojimosi pastatu 4F1p tvarką, palikimo nenagrinėtu.

Atsakovas UAB „Armileda“ priešieškinyje suformulavo alternatyvų reikalavimą, kuriame nurodė, kad jeigu priešieškinyje atsakovo pasiūlytas atidalijimo būdas nebus priimtas ir UAB „Armileda“ bus perkelta į pastatą plane pažymėtą indeksu 4F1, atsakovas UAB „Armileda“ prašė nustatyti naudojimosi šia patalpa su kitais bendrasavininkiais tvarką bei išspręsti pertvarų bei atskiro įėjimo į patalpas įrengimo finansavimo klausimą išmokant materialinę kompensaciją pagal pateiktą sąmatą.

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 str.). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas tik vykdo išaiškinimo pareigą, bet neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą, keisti ieškinio dalyką. Teismo pareiga – vykdyti iš byloje pareikštų reikalavimų atsiradusių, pasikeitusių ar pasibaigusių santykių teisinį kvalifikavimą. Kvalifikuodamas teisinius santykius tarp dalyvaujančių byloje asmenų, teismas negali savo iniciatyva eliminuoti vieno ar kito įstatymų nustatyta tvarka pareikšto reikalavimo.

Taigi, minėtu priešieškinio reikalavimu, atsakovas UAB „Armileda“ pareikalavimo nustatyti naudojimosi pastatu 4F1p tvarką tuo atveju, jei būtų patenkintas ieškinys dėl atidalinimo, pirmos instancijos teismas tokį priešieškinio reikalavimą priėmė todėl privalėjo išnagrinėti kartu su pradiniu ieškiniu, arba priimti dalinį sprendimą tik dėl ieškinio ir priešieškinio dėl atidalinimo (CPK 261 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 11 p. priešieškinio reikalavimas galėjo būti paliktas nenagrinėtu tik tokiu atveju, jei šalis per teismo nustatytą terminą priešieškinio trūkumų nepašalina (CPK 296 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad pirmos instancijos teismas, būtų taikęs CPK 138 str. įtvirtintą trūkumų šalinimo institutą, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje panaikinimas ir civilinė byla pagal atsakovo UAB „Armileda“ priešieškinį dėl naudojimosi pastatu 4F1p tvarkos nustatymo perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą dalyje dėl UAB „Armileda“ priešieškinio dėl naudojimosi pastatu 4F1p tvarkos nustatymo panaikinti ir civilinę bylą šioje dalyje perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistu, tačiau patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, Bendros Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos įmonei UAB „Litbana“ priteisiant pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 5F1p, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise paliekant pastatą kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 4F1p tokiomis dalimis: J. K. nuosavybės teise atitenka 20/100 dalių pastato, B. R. IĮ - 40/100 dalių ir UAB „Armileda“ 40/100 dalių pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 4F1p, esančio adresu (duomenys neskelbtini) 8, Vilniuje.