- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-952-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01415-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Bronius Valius, Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- BUAB „Alfva“
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-952-538/2013
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. birželio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Alfva“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo A. S. ieškovei bankrutavusiai UAB „Alfva“ 100740,59 Lt. Nurodė, kad 2011 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-305-460/2011 UAB „Alfva“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB Klaipėdos administratorių biuras. Iš UAB „Alfva“ dokumentų buvo nustatyta, kad 2009 kovo 10 d. UAB „Alfva“, atstovaujama direktoriaus A. S., pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ALF Nr.1951, už 52000 Lt pardavė I. S. GKĮ „Perkūnas“ lengvąjį automobilį Audi Q7 TDI Quatro Tiptronic, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) likutinė vertė 2009 M. vasario 19 d. buvo 95788,99 Lt. Įsigytas automobilis buvo už 153262 Lt, o parduotas už 52000 Lt. 2009 m. kovo 31 d. UAB „Alfva“, atstovaujama direktoriaus A. S., pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija ALF Nr.1963 už 35466, 02 Lt pardavė I. S. GKĮ „Perkūnas“ 7 mobiliuosius namelius-persirengimo ir poilsio patalpas, kurių likutinė vertė 92417,62 Lt (įsigijimo vertė 127883,64 Lt). UAB „Alfva“ turtas parduotas už ženkliai mažesnę, nei tikroji turto vertė, kainą. Atsakovas, būdamas UAB „Alfva“ direktoriumi, 2009 m. kovo 10 d. ir 2009 m. kovo 31 d. sudarė pirkimo-pardavimo sandorius, kurie buvo įforminti PVM sąskaitomis faktūromis, pagal kurias už ženkliai mažesnę kainą, nei likutinė turto vertė, perleido UAB „Alfva“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę-lengvąjį automobilį Audi Q7 TDI Quatro Tiptronic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 7 mobiliuosius namelius-persirengimo ir poilsio patalpas. Pardavimo sandoriais parduoto turto bendra likutinė vertė buvo 188206,61 Lt, o bendra pardavimo kaina 87466,02 Lt. Pardavimo sandoriais UAB „Alfva“ bei jos kreditoriams padarytas 100740,59 Lt nuostolis. Remiantis bendrovės finansinės atskaitomybės duomenimis UAB „Alfva“ 2009 m. buvo sunkioje finansinėje situacijoje ir turėjo pradelstų skolų kreditoriams. 2009 m. balanso duomenimis UAB „Alfva“ valdomas turtas sudarė 18111904 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 13838918 Lt. Atsakovui, būnant direktoriumi ir žinant apie blogą bendrovės finansinę situaciją, didelės vertės ilgalaikis turtas už mažesnę, nei likutinė vertė, kainą buvo perleistas I. S. GKĮ „Perkūnas“. A. S. nesilaikė jam, kaip įmonės vadovui, numatytų pareigų-pareigos juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, lojalumo juridiniam asmeniui reikalavimą, pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai- dėl nurodytų sutarčių UAB „Alfva“ patyrė 100740,59 Lt nuostolių.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2013-02-06 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo A. S. ieškovei bankrutavusiai UAB „Alfva“ 100740,59 Lt. Priteisė iš atsakovo A. S. 3015 Lt žyminio mokesčio ir 6, 54 Lt pašto išlaidų, iš viso 3021,54 Lt valstybei. Nurodė, kad, atsakovo manymu, parduoto turto vertė atitiko 2009 m. kovo mėnesį buvusią automobilio realią kainą, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Atsakovo pateikta automobilio Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo pažyma Nr.TV2012/06/25-1, nepatvirtina atsakovo teiginio. Remiantis šios pažymos išvada, I. S. GKĮ “Perkūnas“ nuosavybės teise priklausančio lengvojo automobilio Audi Q7, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) pagaminto 2006 metais, rinkos vertė 2012-06-25, nustatyta lyginamuoju metodu, yra 51000 Lt. Taigi šio automobilio rinkos vertė praėjus trims metams nuo jo pardavimo 2009-03-10 yra tik 1000 Lt mažesnė, nei jo pardavimo metu. Pateikta turto vertinimo pažyma tik patvirtina, jog automobilio Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė jo pardavimo metu buvo žymiai didesnė nei nurodyta pardavimo kaina pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ALF Nr.1951. Atsakovas nepateikė duomenų patvirtinančių, jog automobilio pardavimo kaina atitiko rinkos kainą. Apie tai, kuo remiantis buvo nustatyta 52000 Lt automobilio pardavimo kaina 2009-03-10, atsakovas nepateikė. 2009-03-10 PVM sąskaitoje faktūroje tokių duomenų nėra. Byloje nepateikti jokie įrodymai, jog automobilis Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-03-10 buvo 52000 Lt vertės. Šio automobilio pardavimo metu I. S. GKĮ „Perkūnas“ jo vertė nebuvo nustatinėjama. Nesant kitų duomenų apie automobilio Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nei nurodyta ieškovo 95788,99 Lt (l. 22), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nurodytas automobilis parduotas už 43788,99 Lt mažesnę kaina. Remiantis byloje pateiktais UAB „Alfva“ 2009-02-19 ilgalaikio turto nusidėvėjimo suvestinės duomenimis, persirengimo ir poilsio patalpų įsigijimo kaina 127883,64 Lt, likutinė vertė 92417,62 Lt. Ieškovo nuomone, persirengimo ir poilsio patalpos parduotos už ženkliai žemesnę kainą nei likutinė jų vertė, t.y. 56951,6 Lt žemesne kaina. Atsakovas su šiuo teiginiu taip pat nesutinka ir, jo manymu, parduoto turto vertė atitiko 2009 m. kovo mėnesį buvusią jų realią kainą, o ieškovė neįrodė jų rinkos vertės. Atsakovo pateikta kilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitos santrauka Nr.NTV2012/11/30-1 mobiliųjų namelių (persirengimo ir poilsio patalpų) rinkos vertė nustatyta vertinimo dieną, t. y. 2012-11-30. Nustatyta mobiliųjų namelių vertė neatspindi jų vertės pardavimo metu 2009-03-31. Atsakovas nepateikė duomenų patvirtinančių, jog mobiliųjų namelių pardavimo kaina atitiko rinkos kainą. Apie tai, kuo remiantis buvo nustatyta mobiliųjų namelių pardavimo kaina 2009-03-31, atsakovas nepateikė ir šių duomenų byloje nėra. Duomenų, kad šie sandoriai buvo naudingi įmonei UAB „Alfva“ byloje nėra. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Alfva“ turtas 2009-03-10 ir 2009-03-31 buvo parduotas už mažesnę, nei reali turto vertė, kainą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-02-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis neginčija ieškinyje išdėstytų faktinių aplinkybių. Iš tikrųjų po pasaulinės krizės pradžios 2008 m. pabaigoje krito statybų kainos, dalis užsakovų nustojo atsiskaitinėti už atliktus darbus, sumažėjo užsakymų, todėl UAB „Alfva“ atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje. Įmonėje stigo lėšų tam, kad atsiskaityti su darbuotojais, mokėti teikėjams. Įmonė, tam, kad galėtų tęsti veiklą, turėjo parduoti dalį turto dėl to ir buvo sudaryti ginčo sandoriai. Pardavus ieškinyje nurodytą turtą buvo iš dalies padengtos įmonės skolos. Tačiau atsakovas visiškai nesutinka su ieškovo pateikta teisine faktų interpretacija. Nustatant ar įmonės administracijos vadovas atliko neteisėtus veiksmus, reikia nustatyti, ar konkrečioje situacijoje įmonės administracijos vadovas veikė ekonomiškai pagrįstai ir įmonės interesais, ar jo sudaryti sandoriai prieštarauja įmonės interesams, tai yra ar jie yra visiškai nereikalingi ar nenaudingi. Atsakovo nuomone, ieškinyje nurodytų sandorių sudarymas buvo geriausias bendrovei sprendimas buvusioje sudėtingoje situacijoje. Neįrodžius, kad atsakovas ieškinyje nurodytais sandoriais pardavė įmonės turtą už kainą žemesnę, negu rinkos vertė, negalima laikyti, kad atsakovas sudarydamas ieškinyje nurodytus sandorius atliko neteisėtus veiksmus. Taip pat negalima konstatuoti, kad ieškovei buvo padaryta žala. Neįrodžius visų civilinės atsakomybės pagrindų, negali būti tenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo. 2009 m. kovo 10 d. sandoris buvo naudingas ieškovei, kadangi be tiesioginių lėšų, gautų už parduotą turtą, kurios buvo panaudotos įmonės skolų apmokėjimui, įmonė įgijo teisę neatlygintinai nuomos teisėmis naudotis parduotu lengvuoju automobiliu. Tarp ieškovės ir I. S. GKĮ „Perkūnas“ nuo 2006 m. lapkričio 01 d. galiojo transporto priemonės, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Alfva“ iš I. S. GKĮ „Perkūnas" nuomodavo eilę transporto priemonių. 2009 m. kovo 10 d. susitarimu Nr. 3, automobilis Audi Q7 TDI Quatro Tiptronic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas į nuomojamų transporto priemonių sąrašą. Sutartis numatė, kad už visas nuomojamas transporto priemones ieškovė mokės I. S. GKĮ „Perkūnas“ 24 000 Lt su PVM nuomos mokesčio, tačiau realiai I. S. GKĮ „Perkūnas“ nuo 2009 m. kovo mėnesio sąskaitas išrašydavo ženkliai mažesnei sumai. Tokiu būdu galima konstatuoti, kad net pardavus nurodytą lengvąjį automobilį, įmonė toliau dvejus metus neatlygintinai naudojosi nurodytu lengvuoju automobiliu, kas neabejotinai buvo naudinga įmonei. Analogiška situacija buvo ir su septyniais mobiliais nameliais, parduotais pagal 2009 m. kovo 31 d. sandorį. Be tiesioginių lėšų, gautų už parduotą turtą, kurios buvo panaudotos įmonės skolų apmokėjimui, įmonė įgijo teisę neatlygintinai nuomos teisėmis naudotis parduotais nameliais, kas neabejotinai buvo naudinga įmonei. Pateikia teismui UAB „Verslavita“ retrospektyvinę turto vertinimo ataskaitą, kurioje matyti, kad parduoto turto rinkos vertė 2009-03 mėn. sudarė 106200 Lt, tačiau įvertintina aplinkybė, kad tuo metu turtą buvo būtina realizuoti priverstinai, dėl to parduodamo turto kaina pagal turto vertinimo standartus galėjo būti mažinama 50 proc., tai atitinka 53100 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Alfva“ prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2013-02-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai pateikė turto vertinimo ataskaitą, tačiau ataskaitoje nurodoma, kad vertinamo visureigio Audi Q7 rinkos vertė 2009 m. kovo mėn. yra 97.834 Lt, tačiau vertintojas nepagrįstai automobilio rinkos vertę sumažina 29 089 Lt suma, kadangi tiek kainavo 2009 m. vasario 5 d. atliktas automobilio remontas, už kurį sumokėjo UAB „Alfva“. Teismui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateiktais duomenimis UAB „Alfva" nuosavybės teise priklaususio automobilio Audi Q7 likutinė vertė 2009 m. vasario 19 d., t.y. jau po 2009 m. vasario 5 d. atlikto remonto, buvo nurodyta 95 788,99 Lt. Taigi visiškai, neaišku, kodėl turto vertintojas automobilio Audi Q7 vertę sumažino atlikto remonto patirtų išlaidų suma (29 089 Lt). Nepagrįstas apelianto skunde nurodytas argumentas, kad parduota transporto priemonė buvo BUAB „Alfva“ perduota neatlygintinai naudotis ir dėl to sandoris buvo naudingas ieškovei. Taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nepateikė parduotų mobiliųjų namelių nuomos sutarčių ar kitų įrodymų dėl neatlygintino naudojimosi parduotais nameliais, tarp bankroto administratorės perimtų UAB „Alfva“ dokumentų taip pat šių įrodymų nėra, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad UAB „Alfva“ įgijo teisę neatlygintinai nuomos teisėmis naudotis ir parduotais nameliais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apelianto skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-25 nutartimi nutraukta UAB „Alfva“ restruktūrizavimo byla ir UAB „Alfva“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (t. 1., b. l. 8-12). Remiantis juridinių asmenų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2004-02-19 iki 2011-03-14 UAB „Alfva“ direktoriumi išrinktas A. S. (t.1, b. l. 13-19). Remiantis UAB „Alfva“ bendrovės balanso duomenimis už 2009 metus, UAB „Alfva“ turtas buvo 18111904 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 13838918 Lt. Šalys pripažįsta, kad jau 2009 metais UAB „Alfva“ buvo sunkioje finansinėje padėtyje ir turėjo pradelstų skolų kreditoriams. UAB „Alfva“, atstovaujama atsakovo A. S., 2009-03-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ALF Nr. 1951, už 52000 Lt pardavė I. S. GKĮ „Perkūnas“ automobilį Audi Q7 TDI Quatro Tipronic valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20). Remiantis byloje pateiktais UAB „Alfva“ 2009-02-19 ilgalaikio turto nusidėvėjimo suvestinės duomenimis, automobilio įsigijimo kaina nurodyta 153262 Lt (eksploatacijos pradžia 2006-10-31), likutinė vertė 95788,99 Lt. Ieškovės teigimu automobilis parduotas už ženkliai žemesnę kainą nei likutinė jo vertė, t.y. 43788,99 Lt mažesne kaina. Atsakovas su šiuo teiginiu nesutinka ir nurodo, jog ieškovė neįrodė realios automobilio pardavimo metu vertės. Atsakovo manymu, parduoto turto vertė atitiko 2009 m. kovo mėnesį buvusią automobilio realią kainą. UAB „Alfva“, atstovaujama atsakovo A. S., 2009-03-31 pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija ALF Nr. 1963, už 35466.02 Lt pardavė I. S. GKĮ „Perkūnas“ 7 mobiliuosius namelius (persirengimo ir poilsio patalpas). Remiantis byloje pateiktais UAB „Alfva“ 2009-02-19 ilgalaikio turto nusidėvėjimo suvestinės duomenimis, jų įsigijimo kaina 127883,64 Lt, likutinė vertė 92417,62 Lt. Ieškovės nuomone, persirengimo ir poilsio patalpos parduotos už ženkliai žemesnę kainą nei likutinė jų vertė, t.y. 56951,6 Lt žemesne kaina. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovas nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista 100740,59 Lt ieškovei, dėl šios teismo sprendimo dalies panaikinimo teikia apeliacinį skundą.
Akcinės (uždarosios akcinės) bendrovės administracijos vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1 d., 37 str. 1 d.), jis vadovauja administracijai, kuri organizuoja ir vykdo bendrovės ūkinę veiklą, atstovauja bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, vykdo kitus nustatytus įgaliojimus. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai, taigi ir administracijos vadovas, privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Taigi bendrovės valdymo organai, tarp jų ir jos vadovas, neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę–ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (bendrovės turto švaistymas ir kt.) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.
Pažymėtina, kad juridinio asmens valdymo organų pareigos bei esminiai jų veiklos principai yra įtvirtinti CK 2.87 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus juridiniam asmeniui ir pan. Administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, teisinis statusas, imperatyvus įstatymo reikalavimas veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai lemia tai, kad įstatyme nustatyti specialūs administracijos vadovo turtinės atsakomybės pagrindai. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. negalima naudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę – juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d., 6.248 str. 3 d.).
Atsakovas teigia, kad sandoriai nebuvo nuostolingi bendrovei ir kainos atitiko realias tikro pardavimo kainas.
CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo pateikta automobilio Audi Q7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo pažyma Nr.TV2012/06/25-1, nepatvirtina atsakovo teiginio. Iš pažymos matyti, kad vertės nustatymo data yra 2012-06-25 bei padaryta išvada, kad I. S. GKĮ „Perkūnas“ nuosavybės teise priklausančio lengvojo automobilio Audi Q7, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) pagaminto 2006 metais, rinkos vertė 2012-06-25, nustatyta lyginamuoju metodu, yra 51000 Lt (t. 1, b. l. 120). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šia išvada, kadangi rinkos vertė turėjo būti nustatyta sandorio sudarymo metu, t. y. 2009-03-10 (CPK 178 str., 185 str.). Taip pat atsakovo pateikta kilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitos santrauka Nr.NTV2012/11/30-1 mobiliųjų namelių (persirengimo ir poilsio patalpų) rinkos vertė nustatyta vertinimo dieną 2012-11-30, t. y. nustatyta mobiliųjų namelių vertė neatspindi jų vertės pardavimo metu 2009-03-31 (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė kilnojamojo turto (persirengimo ir poilsio patalpų bei automobilio AUDI Q7) vertinimo ataskaitą Nr. N-13-032, kurioje nurodyta, kad kilnojamojo turto retrospektyvinė rinkos vertė vertės nustatymo dieną (2009 m. kovo mėn.) yra 106 200 Lt, o šio turto priverstinio pardavimo vertė yra 53 100 Lt. Turto vertinimo išvadoje nurodoma, kad vertinamo visureigio Audi Q7 rinkos vertė 2009 m. kovo mėn. yra 97 834 Lt, tačiau vertintojas automobilio rinkos vertę sumažina 29 089 Lt suma, kadangi tiek kainavo 2009 m. vasario 5 d. atliktas automobilio remontas, už kurį sumokėjo UAB „Alfva“. Tačiau byloje nustatyta, kad vadovaujantis UAB „Alfva“ ilgalaikio turto nusidėvėjimo suvestine, UAB „Alfva“ nuosavybės teise priklaususio automobilio Audi Q7 likutinė vertė 2009 m. vasario 19 d., t. y. jau po 2009 m. vasario 5 d. atlikto remonto, buvo nurodyta 95 788,99 Lt, todėl nepagrįsta turto vertinimo išvada dėl automobilio Audi Q7 vertės sumažinimo atlikto remonto patirtų išlaidų suma. Nors turto vertinimo išvadoje nurodyta, kad vertinamo kilnojamojo turto retrospektyvinė priverstinio pardavimo vertė, vertės nustatymo dieną (2009 m. kovo mėn.), yra 53100 Lt, tačiau remtis šia išvada nėra pagrindo, nes byloje nėra įrodymų, kad tuo metu įmonė buvo priversta parduoti jai priklausantį turtą už dvigubai mažesnę kainą, o pagal ieškovės pateiktą ilgalaikio turto nusidėvėjimo suvestinę – už daugiau negu tris kartus mažesnę kainą, t. y. byloje nėra duomenų, kad turtas buvo pardavinėjamas ilgą laiką, potencialūs pirkėjai atsisakė pirkti šį turtą dėl per didelės kainos, buvo kitų pasiūlymų dėl parduodamo turto kainos ir pan. Tuo labiau negalima pripažinti, kad įmonei priklausančio turto pardavimas už akivaizdžiai mažesnę kainą, negu reali šio turto vertė, buvo naudingas įmonei. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, kad parduotas turtas buvo realia tuo metu buvusia rinkos kaina ir šie sandoriai buvo naudingi įmonei (CPK 178 str., 185 str.).
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2009 m. kovo 10 d. sandoris buvo naudingas ieškovei, kadangi įmonė įgijo teisę neatlygintinai nuomos teisėmis naudotis parduotu automobiliu, tarp ieškovės ir I. S. GKĮ „Perkūnas“ nuo 2006 m. lapkričio 1 d. galiojo transporto priemonės, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Alfva“ iš I. S. GKĮ „Perkūnas" nuomodavo eilę transporto priemonių, o 2009 m. kovo 10 d. susitarimu Nr. 3, automobilis Audi Q7 buvo įrašytas į nuomojamų transporto priemonių sąrašą. Tačiau pagal 2006 m. lapkričio 1 d. transporto priemonės, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų nuomos sutartį su pakeitimais ir papildymais, be Audi Q7 I. S. GKĮ „Perkūnas“ nuomojo UAB „Alfva“ dar 6 transporto priemones, o 2009 m. lapkričio 3 d. pakeitus 2006 m. lapkričio 1 d. sutartį buvo nuomojama iš viso 13 transporto priemonių. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurias I. S. GKĮ „Perkūnas“ išrašydavo UAB „Alfva“ už transporto priemonių nuomą, kuriose nebuvo aiškiai nurodyta ir identifikuota, už kurias transporto priemones, koks nuomos mokestis buvo mokamas. PVM sąskaitos - faktūros būdavo išrašomos įvairioms sumoms: 2009 m. kovo 31 d. ir 2009 m. balandžio 30 d. sąskaitos išrašytos 22 000 Lt sumai, 2009 m. liepos 31 d. sąskaita išrašyta 6 000 Lt sumai, 2009 m. kovo 31 d. – 5 000 Lt sumai, o 2009 m. rugsėjo 30 d. sąskaita 10 000 Lt sumai, tačiau nė vienoje iš sąskaitų nenurodoma, kad nėra imamas nuomos mokestis. Todėl nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad parduota transporto priemonė buvo UAB „Alfva“ perduota neatlygintinai naudotis ir dėl šios priežasties 2009 m. kovo 10 d. sandoris buvo naudingas iškovei UAB „Alfva“ (CPK 178 str., 185 str.). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Alfva“ įgijo teisę neatlygintinai nuomos teisėmis naudotis ir parduotais nameliais, tačiau atsakovas nepateikė parduotų mobiliųjų namelių nuomos sutarčių ar kitų įrodymų dėl neatlygintino naudojimosi parduotais nameliais. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl sudarytų pirkimo - pardavimo sandorių naudingumo ieškovei yra nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str.).
Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės pagrindų ir negali būti tenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje akcinė bendrovė „Šiaulių lyra“ v. akcinės bendrovės „Liumenas“ darbuotojų profesinė sąjunga, bylos Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB “Raimondas ir draugai” v. UAB “H.P.L. Alytus”, bylos Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009). Neteisėtumas civilinėje teisėje yra daugeliu atvejų reliatyvi sąvoka, priklausanti nuo konkrečių aplinkybių. Kartais, nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia pasiremti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitais kriterijais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje B. V. įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti klausimą apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje S. R. v. uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo veiksmai pripažintini neteisėtais, kadangi minėtus sandorius jis su darė su sutuoktinės įmone bei atsakovo elgesys atitiko CK 6.263 straipsnio 3 dalyje nustatytus neteisėtumo kriterijus (CPK 178 str., 185 str.). CK 6.248 str. 3 d. nurodyta, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kaip jau buvo nurodyta, sandorius sudarė atsakovas, dėl jų atsirado žala ieškovei – bankrutavusi UAB „Alfva“ ir įmonė bei jos kreditoriai patyrė 100740,59 Lt nuostolių, tarp sudarytų sandorių ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra visos būtinos sąlygos deliktinei atsakovo atsakomybei kilti (CPK 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.