Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. V., B. U. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels ieškovui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).

Iš (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad P. B. turtėjo nekilnojamojo turto – žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą su ūkio paskirties pastatais (duomenys neskelbtini), todėl jam mirus atsirado palikimas.

Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėjo siekis yra įrodyti, kad mirusysis P. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), yra jo pusbrolis (t. y. mirusiojo tėvas ir pareiškėjo motina yra brolis ir sesuo), tam tikslui, kad paveldėti turtą po P. B. mirties. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktą palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) yra šeštos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi norint paveldėti mirusiojo P. B. turtą, pareiškėjas metrikų dokumentais ar teismo sprendimu notarui turi įrodyti, kad jis yra P. B. pusbrolis, t. y. šeštos eilės giminaitis (CK 3.134 straipsnis).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

(duomenys neskelbtini) Kelmės rajono civilinės metrikacijos atkurtame gimimo įraše Nr. 3 nurodyta, kad P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra P. B., motina – Z. B.. Įrašai santuokos liudijimas patvirtina, kad mirusiojo P. B. tėvo P. B., S. sūnus, ir Z. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) išduoto mirties liudijimo matyti, kad P. B., S. sūnus, mirė (duomenys neskelbtini), būdamas 67 metų amžiaus. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. balandžio 29 d. pažymoje Nr. P2-4562 nurodyta, kad Kelmės ir Liolių Romos katalikų bažnyčių 1904-1908 metų metrikų knygose P. B. gimimo duomenų nerasta. Įvertinus P. B. amžių mirties dieną, galima spręsti, kad jis buvo gimęs (duomenys neskelbtini) m.

Pareiškėjo A. B. gimimo liudijime nurodyta, kad jo motina yra Z. K., tėvas – K. K.. (duomenys neskelbtini) Liolių RKB gimimo įrašas patvirtina, kad Z. B. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai J. A. ir S. B.. Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. 45 matyti, kad Z. B. susituokė su K. K. ir po santuokos pasirinko K. pavardę. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, kad archyviniame fonde Liolių Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje yra įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo pakrikštyta S. ir J. (iki santuokos A.) B. duktė Z., gimusi (duomenys neskelbtini).

Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. B. nuosavybės teisės atkurtos į S. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus išduotoje pažymoje, adresuotoje P. B., kuri teismui pateikta iš nuosavybės teisų atkūrimo bylos, nurodyta, kad 1924 m. (duomenys neskelbtini) žemės suskaldymo į vienkiemius planuose ir 1931 metų žemės rūšiavimo sąrašuose 9,1 ha žemės savininku nurodytas S. B., kuris turėjo tris vaikus, t. y. P. (P. B. tėvas), Z. (A. K., I. K., B. U., S. V. motina) ir I., kuris paveldėtojų neturėjo. 1930 m. gegužės 16 d. notariškai patvirtintoje nuomos sutartyje nurodyta, kad S. B. išnuomojo savo sūnui P. B. žemę su trobesiais. Iš (duomenys neskelbtini) mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. B. mirė (duomenys neskelbtini).

Teisme apklaustas liudytojas A. A. patvirtino, kad pareiškėjas A. K. ir P. B., kuris gyveno (duomenys neskelbtini), buvo pusbroliai. Jis parodė, kad apie 50 metų išdirbo (duomenys neskelbtini), jam teko kartu dirbti su P. B., kuris pieninėje dirbo kūriku, ir jo sūnumi, taip pat P. B., kuris pieninėje dirbo meistru, kaip ir jis. Kurį laiką P. B. su savo tėvais gyveno Kelmės miesto centre, vėliau pasistatė namą (duomenys neskelbtini). Nuo jaunystės laikų bendravo su P. B., pasikalbėdavo apie įvairius reikalus, įvykius. Bendraudamas su P. B. susipažino ir su A. K., kuris buvo P. B. pusbrolis. Jam žinoma, kad A. K. mama ir P. B. tėvas buvo brolis ir sesuo, žino ir prisimena, kad P. B. mamos mergautinė pavardė buvo M., o A. K. mama – B.. P. B. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir jo tėvas, nebuvo vedęs ir vaikų neturėjo. Jis gyvena gretimoje (duomenys neskelbtini), dažnai susitikdavo P. B., pasikalbėdavo.

Išsamiais, nuosekliais ir logiškais liudytojo parodymais abejoti teismas neturi pagrindo.

Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pareiškėjo motina Z. K. ir P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas P. B. buvo S. B. vaikai, t. y. brolis ir sesuo, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl juridinio fakto giminystės santykiui nustatyti tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje iki teismo sprendimo priėmimo yra 6,21 Eur, priteistinos iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsnio1 dalimi, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas P. B., miręs (duomenys neskelbtini), ir A. K. motina Z. K., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo S. B., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai, t. y. P. B. ir Z. K. yra brolis ir sesuo.

Priteisti iš A. K. valstybei 6,21 Eur (šešis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.