- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-17-579-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00292-2007-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nukentėjusysis
- B. B.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Edvinas Sergaitis
Teisėjas Giedrius Endriukaitis Baudž. byla Nr. 1A-17-579/2012
2012 m. gegužės 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Vaidai Pupšytei, Laimai Grėbliūnienei, Jurgitai Barauskaitei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Lazauskui, nukentėjusiajam B. B., jo atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, išteisintajam A. K., jo gynėjai advokatei Karinai Račkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo B. B. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. išteisintas pagal BK 281 str. 4 d., neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo B. B. civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. pagal BK 281 str. 4 d. buvo kaltinamas tuo, kad 2007-03-12, apie 19.25 val., A. Baranausko g., Kaune, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas nuo Taikos prospekto Studentų gatvės kryptimi, ties namu Nr. 25 pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 ir galiojusių iki 2008 m. pakeitimų) 53, 59, 68, 172 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, vairavo neturėdamas teisės vairuoti, apsvaigęs nuo alkoholio bei psichiką veikiančių medžiagų, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko automobilio nesuvaldė, užvažiavo ant dešinės pusės šaligatvio, parbloškė juo ėjusį pėsčiąjį B. B. ir padarė jam kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, atsitrenkė į A. Baranausko g. namo Nr. 25 tvorą ir nuo smūgio atšokęs vėl įvažiavo į gatvės važiuojamąją dalį, kur dar atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio automobilio „Opel Sintra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo R. L., užpakalinę dalį ir vairuotojui R. L., sugadinus jo transporto priemonę, padarė 1074,34 Lt turtinės žalos, o I. Z., sugadinus jai priklausančio namo tvorą -1675,60 Lt turtinės žalos.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-05-21 priėmė išteisinamąjį nuosprendį ir A. K. pagal BK 281 str. 4 d. išteisino, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. K. nuteisti pagal BK 281 str. 4 d. ketveriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 m., įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. - automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti. Nukentėjusiojo B. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš kaltinamojo A. K. 20 000 lt. Pripažinti nukentėjusiajam B. B. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Skunde prokuroras teigia, kad A. K. parodymus, jog įvykio metu jis automobilio nevairavo, teismas turėjo vertinti kritiškai, nes jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Iš karto po įvykio ir viso ikiteisminio tyrimo metu A. K. pripažino savo kaltę nurodydamas, kad įvykio metu vairavo prieš tris dienas įsigytą nuosavą automobilį, tačiau vairuotojo pažymėjimo nėra turėjęs, mokėsi vairuoti, bet buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nesuvaldė automobilio. Skundo autorius nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino nukentėjusiojo B. B. parodymus kaip nenuoseklius ir prieštaringus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu pastarasis parodė, jog įvykio metu sąmonės nebuvo praradęs. 2008-01-30 teisme nukentėjusysis nurodė, kad atpažįsta jį partrenkusio automobilio vairuotoją, tai A. K., jį atpažino iš kalbos ir elgesio manierų. 2009-05-14 teisme papildomai apklaustas B. B. nurodė, kad jį sužalojęs automobilis stovėjo gatvėje, galima sakyti tiesiai prieš jį, per šaligatvio plotį. Aiškiai matė iš už vairo išlipantį jauną vyrą, trumpai apsikirpusį, kuris jau lipdamas iš mašinos keikėsi, o vykstant teismo posėdžiams jis įsiklausė į A. K. balsą, sutampa ir jo bruožai, laikysena ir patvirtino, kad tai tikrai automobilį vairavęs asmuo. Prokuroras teigia, kad savo parodymus B. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur užfiksuota vieta ir atstumas, iš kur įvykio metu jis matė iš vairuotojo vietos išlipantį A. K..
Skundo autorius nurodo, kad tai, jog automobilį vairavo A. K., patvirtino ir T. K.. Pastarasis įvykio metu sėdėjo ant užpakalinės sėdynės, gėrė alų ir vartojo kažkokių tablečių, nuo kurių jam ėmė labai suktis galva, todėl jis pasiprašė parvežamas namo. Vairavo A. K., šalia jo sėdėjo E., o T. K. su broliu ir E. sėdėjo ant užpakalinės sėdynės. A. K. vairavo labai prastai, kelis kartus vos nesusidūrė su kitais automobiliais. A. K. prisiimti kaltę dėl eismo įvykio neprašė. Buvo apsvaigęs ir kalbėjo nesąmones.
Prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų M. K., E. D. ir E. Ž. parodymais, kadangi jų parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi. M. K. parodė, kad įvykio metu automobilį vairavo jo draugas vardu Aleksandras, o pats liudytojas sėdėjo galinėje sėdynėje iš dešinės. Šalia sėdėjo brolis T. K. ir draugas E. Ž.. Šalia vairuotojo sėdėjo draugas E.. A., būdamas neblaivus, greitai važiavo ir nesuvaldęs mašinos trenkėsi į kitą mašiną. M. K. parodymai apie asmenų sėdėjimą automobilyje, atitinka liudytojo T. K. parodymus. Nors teisminio nagrinėjimo metu T. K. parodė, kad A. K. nevairavo, o kas vairavo automobilį, jis jau neprisimena, tačiau šiuos parodymus, prokuroro nuomone, reikia vertinti kritiškai, kadangi jis nesugebėjo paaiškinti kodėl pakeitė parodymus. Jis tik paaiškino, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu gal buvo girtas, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes tuo metu, kai T. K. davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.
Prokuroras nurodo, kad liudytojas E. D. 2008-03-07 teisme parodė, kad yra A. K. pusbrolis, įvykio dieną visi važiavo pasivažinėti, visi gėrė alkoholinius gėrimus. Papildomai apklaustas nurodė, kad kiek tiksliai žmonių buvo automobilyje įvykio metu neatsimena, buvo girtas, mažai ką prisimena. Tačiau 2010-12-13 teisme jis jau nurodė, kad automobilį vairavo T. K., kas rodo, kad jo parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, be to, jis buvo apklaustas kaltinamojo iniciatyva ir praėjus vieneriems metams po eismo įvykio.
Skundo autorius teigia, kad liudytojas E. Ž. 2009-07-30 apklausos metu parodė, kad įvykio metu sėdėjo ant galinės sėdynės, kairėje pusėje už vairuotojo. Kaip viskas įvyko smulkiai neprisimena. Teisminio nagrinėjimo metu E. Ž. parodė, kad automobilį vairavo T. K.. Šio liudytojo parodymai taip pat vertintini kritiškai, kadangi iki 2009-07-30 apklausos, nei vienas eismo įvykio dalyvis ar liudytojos, jo kaip važiavusio automobilyje nenurodė. Priešingai, pats A. K. duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad automobilyje važiavo keturiese, jis, E., T. ir M.. Nukentėjusysis B. B., taip pat parodė, kad iš automobilio iššoko keturi asmenys.
Skunde teigiama, kad teismas nevertino liudytojo tyrėjo E. D. parodymų, kuris teisme parodė, kad įvykio dieną A. K. buvo daugiau orientuotas nei T. K. ir pripažino, kad vairavo automobilį. T. K. buvo kaip tuščia vieta, su viskuo sutiko, linksėjo galva. Tuo tarpu būdamas blaivus nė karto neprisipažino ir neigė vairavęs automobilį, o A. K. blaivus viso tyrimo metu prisipažino, kad vairavo.
Prokuroras teigia, kad teisme apklaustas liudytoju pareigūnas S. S. parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą ir paklausus, kas vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“, prie jo priėjo stipriai neblaivus jaunuolis, pasivadinęs A. K. ir pasakė, kad vairavo jis, pateikė automobilio registracijos liudijimą. Po to pamatė automobilyje sėdintį kitą jaunuolį, kuris paaiškino, kad jis vairavo automobilį ir prisistatė T. K..
Skundo autorius teigia, kad tai, jog automobilį vairavo A. K. rodo ir tai, jog automobilį jis nusipirko 2007-03-10 (t. y. likus dviem dienom iki įvykio) bei automobilis buvo registruotas jo vardu. Be to, A. K. labai nuodugniai nurodė automobilio maršrutą ir eismo įvykio aplinkybes. Prokuroras teigia, kad A. K. įvardinta priežastis, dėl kurios jis pakeitė parodymus, t. y., kad „T. prašė, kad jis pasakytų, jog jis vairavo, nes jis (T. K.) turi baudų, todėl norėjo padėti T. K., nes jis neturėjo jokių baudų, nusikalstamų veikų“ akivaizdžiai neatitinka faktinių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. metų bėgyje iki įvykio buvo ne vieną kartą baustas už padarytus pažeidimus. Prokuroras nurodo, kad pakeisdamas parodymus, A. K. apkalba T. K., o byloje surinkti kiti įrodymai patvirtina, kad būtent A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 4 d.
Prokuroras nurodo, kad skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad A. K. anksčiau neteistas, nėra jo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, anksčiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka, yra kaltinamas padaręs neatsargų nusikaltimą, tačiau sukėlusį sunkias pasekmes, kad nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimus, apsvaigęs nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų. Todėl prokuroro manymu, A. K. turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis B. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir A. K. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį bei patenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį.
Savo skunde nukentėjusysis pateikia analogiškus kaip ir prokuroro apeliaciniame skunde motyvus dėl A. K. kaltės, tai yra, kad būtent A. K. įvykio metu vairavo automobilį. Taip pat jis nurodo, kad pareigūnui iš karto po įvykio nepasakė kas vairavo automobilį, nes tada buvo sužeistas, jam statė lašelines, buvo šoko būsenoje ir teigia, kad akistata su A. K. nebuvo daryta, o posėdžio metu jis A. K. atpažino iš laikysenos, balso ir elgesio manierų ir tada pasakė, kas vairavo automobilį įvykio metu. Tačiau nukentėjusiojo parodymais teismas nesivadovavo, todėl jis mano, jog skundžiamas nuosprendis priimtas neištyrus visų įrodymų, o pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, iš nepagrįstų prielaidų darydamas neteisingas išvadas, teismas iš esmės pažeidė BPK reikalavimus ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo B. B. apeliaciniai skundai atmestini.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Tačiau tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Šioje byloje, siekdamas patikrinti pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir siekdamas išnaudoti visas galimybes pašalinti esančioms abejonėms (kas eismo įvykio metu vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“), apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro ir nukentėjusiojo B. B. apeliacinius skundus, atliko įrodymų tyrimą.
Kaltinimas A. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 4 d., kaip matyti iš bylos medžiagos, iš esmės buvo grindžiamas nukentėjusiojo B. B. ir liudytojų T. K., E. D., S. S. parodymais, taip pat kitais įrodymais: nukentėjusiųjų I. Z., R. L., liudytojų M. K., E. D., E. Ž. parodymais, teismo medicinos specialisto išvados, akistatų, eismo įvykio vietos apžiūros, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros, daiktų apžiūros, nukentėjusiojo B. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolais, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, neįrodytas ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, tokį savo sprendimą atitinkamai motyvuodamas. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, jog abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių ir sukeltų padarinių nekyla, nes juos patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: eismo įvykio vietos apžiūros, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo protokolai, pažyma apie autotransporto įvykį, teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiųjų I. Z., B. B. parodymai, pastarojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Tačiau išvadai, kad eismo įvykio metu automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent A. K., nepakanka neginčijamų įrodymų. Tokią pačią išvadą, atlikęs įrodymų tyrimą, daro ir apeliacinės instancijos teismas.
Tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme A. K. savo kaltę dėl padaryto eismo įvykio kategoriškai neigė. Jis parodė, kad automobilį vairavo T. K., būtent pastarasis nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir parbloškė pėsčiąjį B. B.. Po eismo įvykio T. K. paprašė jo prisiimti kaltę, nes jis (A. K.) nėra padaręs pažeidimų, todėl niekas jo nebaus, o su nukentėjusiuoju susitars pats T. K.. Šiam paprašius, jis priėjo prie policijos pareigūnų ir padavė automobilio registracijos dokumentus bei savo pasą, buvo nuvežtas į policijos komisariatą.
Apeliantai savo skunduose nurodė, kad viso ikiteisminio tyrimo metu A. K. savo kaltę pripažino ir nuodugniai nurodė visą automobilio judėjimo maršrutą bei eismo įvykio aplinkybes, todėl jo parodymų pakeitimas turi būti vertinimas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad A. K. nuodugniai nurodė visą automobilio judėjimo maršrutą bei eismo įvykio aplinkybes, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog būtent jis vairavo minėtą transporto priemonę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jis ir neneigia važiavęs automobilyje „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nurodo važiavęs kaip keleivis ir sėdėjęs šalia vairuotojo. Sėdėdamas tokioje vietoje asmuo turi galimybę matyti automobilio judėjimo maršrutą ir įvykusio eismo įvykio aplinkybes.
Paklaustas dėl parodymų pakeitimo A. K. apylinkės teisme nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino paprašytas automobilį vairavusio T. K., kuris yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Išskyrus T. K. parodymus, ši A. K. versija liko nepaneigta, nes kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iš pažymos apie asmens nubaudimą administracine tvarka nustatė, jog T. K. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, iki eismo įvykio tris kartus baustas už vairavimą be teisių, vieną kartą už sukeltą eismo įvykį vairuojant be teisių. Kad jis linkęs nepaisyti KET matyti ir iš to, kad tos pačios kategorijos du pažeidimus T. K. padarė ir po 2007-03-12 eismo įvykio (1 t., b.l. 36-37). Kelių eismo taisykles T. K. pažeidinėja sistemingai: Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-22 nutarimu baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nepateikė policijos pareigūnui transporto priemonės registracijos liudijimo, valstybinės privalomosios techninės apžiūros liudijimo, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (3 t., b.l. 60-62), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jis baustas Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-02 nutarimu už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai jam Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-22 nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą, padarytą 2010-06-07 (byla Nr. A-1189-246/2011). Atkreiptinas dėmesys ir į byloje esančią pažymą apie T. K. paiešką (3 t., b.l. 63), kuri inicijuota dėl to, kad pastarasis vengia administracinės atsakomybės. Nors paieška paskelbta po 2007-03-12, tačiau tai charakterizuoja asmenį kaip vengiantį atsakomybės. Tuo tarpu A. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas tik dėl pažeidimų, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, bet nei karto dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, jog iš visų penkių automobiliu „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusių asmenų tik vienas T. K. parodė, kad automobilį vairavo A. K.. Apeliantai skunduose nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi automobilyje važiavusių liudytojų E. D., E. Ž. ir M. K. parodymais, nes jie yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys jų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu bei kitai bylos medžiagai.
Nustatyta, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. D. parodė, jog A. K. sėdėjo šalia vairuotojo, kiek jis prisimena, automobilį vairavo T. (2 t., b.l. 91). Apklaustas 2008-03-07 teisiamajame posėdyje liudytojas E. D. parodė, kad vairavo Tadas (1 t., b.l. 154). 2010-10-20 teisiamajame posėdyje šis liudytojas taip pat nurodė, kad automobilį vairavo T. K., o A. K. sėdėjo šalia vairuotojo (3 t., b.l. 9). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. D. savo parodymų nekeitė ir patvirtino, kad automobilį vairavo T., o A. sėdėjo šalia vairuotojo.
Liudytojas E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog automobilį vairavo T., o A. K. sėdėjo šalia vairuotojo (2 t., b.l. 46-47). Apklaustas 2011-04-04 pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje E. Ž. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog automobilį vairavo T. K., o A. K. sėdėjo šalia vairuotojo (3 t., b.l. 82). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje šis liudytojas nebuvo apklaustas, kadangi jo surasti nepavyko (išvykęs į užsienį).
Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį vairavo jo draugas A., šalia vairuotojo sėdėjo E. (2 t., b.l. 30-31, 83-84). Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas parodymus pakeitė ir nurodė, jog A. K. automobilio nevairavo, kas vairavo automobilį, neprisimena. A. K. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje (3 t., b.l. 9). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudijęs M. K. parodė, kad neatsimena, kas vairavo automobilį. Kai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog vairavo A. K., sakė neteisybę.
Aiškinantis, kas eismo įvykio metu vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vertinant šių trijų liudytojų parodymus, matyti, kad parodymus dėl automobilio vairavimo pakeitė tik liudytojas M. K., kuris yra liudytojo T. K. brolis. Esant artimam giminystės ryšiui, M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, vertinti kritiškai, nes byloje nenustatyta objektyvių įrodymų, paneigiančių A. K. versiją, jog buvo paprašytas T. K. prisiimti kaltę dėl eismo įvykio. Be to, pažymėtina, kad teismo nuosprendis yra grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teismo posėdyje (BPK 301 str. 1 d.).
Vertinant liudytojo T. K. parodymus, kuris vienintelis iš automobilyje „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusių asmenų nurodė, jog vairavo A. K., būtina pažymėti, kad šio liudytojo parodymai iš esmės prieštarauja liudytojų E. Ž., E. D. ir M. K. parodymams. Be to, į eismo įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas S. S. apylinkės teisme (du kartus) apklausiamas nurodė, jog automobilyje prie vairo sėdėjo jaunuolis, kurio paklausus, ką čia veiki, šis atsakė, kad jis vairavo automobilį ir prisistatė T. K.. S. S. eismo įvykio vietoje užfiksavo du asmenis, galimai vairavusius automobilį „Mitsubishi Colt“, tuo pagrindu tiek A. K., tiek ir T. K. buvo pristatyti į policijos komisariatą. Analogiškas aplinkybes S. S. nurodė ir 2007-03-12 tarnybiniame pranešime, surašytame dėl eismo įvykio (1 t., b.l. 2). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas S. S. patvirtino, kad eismo įvykio vietoje prisistatė du vairuotojai, tačiau nustatyti, kuris iš jų vairavo, nebuvo galimybės. Be to, liudytojas nurodė, kad pagal savo būseną (apsvaigimą) jie abu galėjo vairuoti automobilį. Iš šio liudytojo parodymų galima daryti išvadą, jog jam nepavyko nustatyti, kas (A. K. ar T. K.) vairavo „Mitsubishi Colt“.
Liudytojas E. D., kuris šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, apklaustas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad po eismo įvykio į policijos komisariatą buvo pristatyti neblaivūs ir A. K., ir T. K.. Policininkas tarnybiniame pranešime nurodė, kad ir tas ir tas prisipažino vairavę automobilį, tačiau tą vakarą buvo apklaustas tik A. K., nes jis atrodė blaivesnis. T. K. buvo kaip tuščia vieta, nors tyrimo metu daugiau alkoholio promilių buvo nustatyta A. K. kraujyje. T. K. apklausinėjo, kai šis jau buvo blaivus. Tada jis neigė vairavęs automobilį ir nurodė, kad vairavo A. K.. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme šis liudytojas paaiškino, kad sprendžiant iš bendros judesių koordinacijos ir orientavimosi aplinkoje, jis nemano, jog T. K. būtų galėjęs važiuoti nuo Šiaurės prospekto iki Baranausko gatvės, t. y. iki eismo įvykio vietos.
Nors apeliantai nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo B. B. parodymus vertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad B. B. iš karto po eismo įvykio nematė ir neįsidėmėjo, kas vairavo jį partrenkusį automobilį „Mitsubishi Colt“. Apklaustas 2007-09-21 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad sąmonės praradęs nebuvo, pats telefonu išsikvietė medicininę pagalbą, matė, kaip iš jį partrenkusio automobilio iššoko keturi jaunuoliai, ėmė keiktis, gėrė alų, tačiau kuris iš jų sėdėjo už vairo, jis nesuspėjo įsidėmėti. Pastebėjo, kad vėliau du iš šių jaunuolių dingo, o kitus du išsivežė policija (1 t., b.l. 49-50). Apklausiamas pirmą kartą bylos teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamąjį (A. K.) mato pirmą kartą, avarijos metu jo nematė, nes buvo šoke, kas vairavo automobilį neįsidėmėjo (1 t., b.l. 103). Tik 2008-01-30 teisiamajame posėdyje, po to, kai A. K. paneigė vairavęs automobilį, nukentėjusysis B. B. jau parodė, kad iš vairuotojo vietos tikrai iššoko A. K. su buteliu rankoje. Po to vėl įšoko į automobilį ir bandė jį užvesti. Nurodė, kad kai A. K. pradėjo kalbėti, jį atpažino iš kalbos ir elgesio manierų (1 t., b.l. 130). Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, jog 2007-12-17 teismo posėdžio metu buvo nustatinėjama kaltinamojo tapatybė – kaltinamasis stovėjo ir kalbėjo, tačiau po to nukentėjusysis, duodamas parodymus, nenurodė, kad atpažino kaltinamąjį, priešingai – parodė, kad jį mato pirmą kartą. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas S. S. patvirtino po eismo įvykio kalbėjęsis su nukentėjusiuoju B. B. ir pastarasis jam pasakė nematęs, kas vairavo automobilį. Esant tokioms aplinkybėms, kyla pagrįstų abejonių dėl B. B. parodymų objektyvumo ir patikimumo.
Vertindama išteisintojo A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos duodamas jis prisipažino vairavęs transporto priemonę eismo įvykio metu, kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo parodymai. Tačiau remiantis šia nuostata, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis. Tokiu atveju, norint jais pagrįsti asmens kaltę, minėti parodymai turi atitikti kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų turi pakakti išvadai apie asmens (šiuo atveju A. K.) kaltumą. Šiuo atveju minėti išteisintojo parodymai sutampa (atitinka) tik su vėlesniais nukentėjusiojo B. B. bei liudytojo T. K. parodymais. Tačiau ir tokiu atveju jų nepakanka A. K. kaltei pagrįsti. Kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, B. B. parodymų objektyvumas ir patikimumas kelia abejonių, kas verčia abejoti jų tikrumu, o liudytojas T. K. yra suinteresuotas sakyti, kad vairavo išteisintasis A. K., nes kitu atveju jis pats galėtų būti apkaltintas vairavęs automobilį „Mitsubishi Colt“. Be to, kaip jau minėta, po eismo įvykio T. K. policijos pareigūnams nurodė, kad vairavo būtent jis.
Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog liudytojo E. D. nuomonei, kad T. K. pagal jo būklę nelabai galėjo vairuoti automobilį nuo Šiaurės prospekto iki eismo įvykio vietos, prieštarauja specialistas R. Leonavičius, 2007-03-12 surašęs medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 400 T. K. (1 t., b.l. 34) ir liudytojas, pirmasis į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas S. S., kurie nurodė, kad ir tokios būklės T. K. pilnai galėjo vairuoti automobilį, jis nebuvo tiek intoksikuotas, kad negalėtų vairuoti.
Nukentėjusieji I. Z. ir R. L. nurodė nematę, kas vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai, kaip jau minėta, patvirtina eismo įvykio faktą ir jo pasekmes, tačiau nėra informatyvūs nustatant automobilį vairavusio asmens tapatybę.
Taigi ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepavyko pašalinti abejonių dėl to, kas eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę. O joms esant eismo įvykio kaltininku pripažinti A. K. negalima. Prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas, o abejonės, jei nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl A. K. atžvilgiu pagrįstai priimtas išteisinamasis nuosprendis. Pirmosios instancijos teismui priėmus teisingą procesinį sprendimą, numatytą BPK 303 str. 5 d. 2 p., – išteisinamąjį nuosprendį, jis paliekamas galioti. Nukentėjusiojo B. B. prašymas patenkinti jo civilinį ieškinį pagrįstai atmestas, nes jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo B. B. apeliacinius skundus atmesti.