Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-05-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1085-163/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-17
Bylos Nr.
2S-1085-163/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Atsakovas
M. V., UAB „V2 Prekyba“
Ieškovas
UAB „Klaipėdos mėsinė“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-1085-163/2012Teisėjas M. Dobrovolskis Procesinio sprendimo kategorijos:110.1; 122.3. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-23 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ ieškinį atsakovams UAB „V2 Prekyba“, M. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 23 545,44 Lt skolą, 8476,36 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-23 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovams priklausančius nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, neperžengiant pareikšto reikalavimo – 32 021,80 Lt – ribų. Nurodė, kad atsakovų turtinė padėtis yra nežinoma, skolos suma yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas M. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-23 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo M. V. panaikinti. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino byloje esančių faktinių aplinkybių. Teigia, kad teismas nesivadovavo ekonomiškumo principu ir neįvertino, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nebegalės tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų ne tik ieškovei, bet ir kitoms kredito įstaigoms. Teigia, kad tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas nesilaikė Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Teigia, kad teismas turėjo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes atsakovas neneigia skolos fakto, siekia prisiimtus įsipareigojimus vykdyti tinkamai ir laiku. Mano, kad teismas privalėjo taikyti CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatą, nes teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nevertina ieškinio pagrįstumo. Mano, kad teismas apsaugodamas ieškovės turtinius interesus turėtų apsaugoti ir atsakovo turtinius interesus, kurie gali būti pažeisti nepagrįsto ieškinio atveju.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Klaipėdos mėsinė“ prašo atsakovo M. V. skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas prie skundo nepridėjo jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo turtinę padėtį ir galimybes įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė ekonomiškumo principą, nes laikinąsias apsaugos priemones taikė tik neperžengdamas pareikšto reikalavimo ribų.

Atsakovė UAB „V2 Prekyba“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgoje nurodyta, kad pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikšmės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str. 1, 2 d.). Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių laikinas pobūdis, svarba (užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą), taikymo aplinkybės (dažniai pačioje bylos proceso pradžioje klausimui išspręsti skirtos tik 3 dienos, neturima duomenų apie atsakovo turtinę padėtį) nulemia tai, kad jų taikymui pagrįsti teismų praktikoje keliami mažesni įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl esant dabartinei ekonominei situacijai ir nesant duomenų apie skolininkės finansines galimybes, teismas vadovaujasi pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir paprastai laikinąsias apsaugos priemones taiko. Teismų praktikoje vien didelė reikalavimo suma laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

Taip pat pažymėtina, kad vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, teisingumo, lygiateisiškumo ar ekonomiškumo principų pažeidimo. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jo interesams. Be to, savo teises ir teisėtus interesus apeliantas gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydamas teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdamas reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdamas laidavimą, garantiją), nurodydamas konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jam neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 148 str.).

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alona Romanovienė