Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., a.k. (duomenys neskelbtini)gim. (duomenys neskelbtini), RF pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2007-10-16 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 2 d. 182 str. 1 d. – 12 MGL (1560 Lt) bauda, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis: V. D. 2010-12-06, apie 16.40 val., Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 5-ojo policijos komisariato Karoliniškių policijos nuovadoje, Jankausko g. 5, Vilniuje, pareigūno G. A. P. atžvilgiu vartojo nepagarbius ir įžeidžiančius žodžius. Tuo metu kai G. A. P. lydėjo kaltinamąjį link laukujų durų, šis smogė nukentėjusiajam į veidą tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. D., dėl jam įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo teismo nustatytomis aplinkybėmis, kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad nurodytu metu tikrai buvo Karoliniškių policijos nuovadoje, kurioje konfliktavo su šios nuovados viršininku P.. Konfliktas kilo dėl to, kad jam savanoriškai atėjus pas nepilnamečių inspektorę Š. jis, be jokios priežasties, buvo uždarytas už grotų. Vos atėjus į nuovadą, P. jį apkaltino nelegaliu buvimu Lietuvoje ir liepė darbuotojoms dėl to surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kaltinamojo manymu, trys administracinio teisės pažeidimo protokolai jam buvo rašomi nepagrįstai, dėl to jis ir išsakė savo nepasitenkinimą. Pripažįsta, kad dėl to, kad buvo uždarytas už grotų, jautėsi įžeistas, todėl nesusivaldė ir, P. atžvilgiu pavartojo jį įžeidžiančius žodžius. Kritikavo šio pareigūno kompetenciją, nevengdamas jį, kaip asmenį ir kaip pareigūną, menkinančių frazių. Pripažįsta, kad P. atžvilgiu vartojo žodžius: „ryžas“ „suka“, „sučionok“ „ryžyj padla“. Kai buvo paleistas iš už grotų ir ėjo link išėjimo, išgirdo kaip P. jį vejasi. Pajuto kažkokius smūgius. Nesuprato, ar jį mušė, ar tik bandė sulaikyti, todėl stengėsi ištrūkti. Skubėdamas išeiti per duris, paslydo ant metalinio slenksčio, todėl pargriuvo, o atsikėlęs pamatė, kad P. irgi sėdi ant grindų. Kadangi tuo metu atbėgo L. ir Š., pabėgo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis nurodė, kad pareigūno žodžiu „musor“ nevadino, tačiau vartojo žodį „rab“. Necenzūrinių žodžių nevartojo, P. į veidą kumščiu nesudavė. Nepamena, kad P. būtų atsitrenkęs galva į kokią nors spintą. Kai P. nugriuvo prie durų, koridoriuje nuovados darbuotojų nebuvo. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis patvirtino savo parodymus ( b.t. 1, b.l.82-85).

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, be paties kaltinamojo parodymų patvirtintos nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais bylos dokumentais.

Nukentėjusysis G. A. P. teismui paaiškino, kad 2010-12-06, į jo kabinetą netikėtai atėjo V. D., kurį žinojo kaip labai įžūlų žmogų. Tuo metu nuovadoj buvo gauti du nutarimai dėl administracinio arešto paskyrimo V. D., tačiau nebuvo žinoma jo gyvenamoji vieta. Žinojo tik tai, kad Lietuvoje šis asmuo gyvena nelegaliai. Kokiu tikslu tą kartą į nuovadą atėjo kaltinamasis, nežino, todėl jo paklausė ar pastarasis žino, jog neturi teisės gyventi Lietuvoje. Vietoj atsakymo pasipylė nukentėjusį įžeidžiantys žodžiai – „ryžyj“, „musor“. V. D. aiškino, kad gyvena legaliai, kad nukentėjusysis nekompetentingas. Nukentėjusysis kabinete buvo ne vienas, todėl pasakė, kad reikia surašyti protokolą dėl pareigūno įžeidimo. Tuo metu V. D. nukentėjusįjį vadino „vergu“, pirštu prieš pat nosį vedžiojo. Dėl to jį apžiūrėjo ir uždarė už grotų, kad galėtų surašyti protokolus. Jis buvo agresyvus, todėl laikė už grotų, o surašius protokolus, išleido. Netrukus kaltinamasis grįžo į nukentėjusiojo kabinetą, pasilenkė virš stalo, mosavo prieš nosį, sakė „sučionok“, vadino nekompetentingu, grasino susidoroti, todėl buvo paprašytas išeiti iš nuovadod. Tuo metu kai kaltinamasis ėjo link durų, nukentėjusysis ėjo jam iš paskos. Kaltinamasis būdamas prie durų pavadino nukentėjusįjį „musor“ ir, netikėtai sudavė į veidą. Nuo smūgio nukentėjusysis atsitrenkė į šalia durų stovėjusią spintą, o D. išbėgo pro duris. Bandė vytis iš paskos, tačiau paslydo ir nugriuvo ant užpakalio. Kaltinamąjį nusivijo pareigūnė L., vėliau ir nukentėjusysis. Nepavykus pastarojo sulaikyti, grįžo į nuovadą. Skaudėjo galvą, merginos pasakė, kad yra mėlynė, spaudimas per aukštas buvo, todėl iškvietė greitąją. Pats automobiliu nuvažiavo į ligoninę, kur buvo apžiūrėtas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis paaiškino, kad L. galėjo matyti, kaip kaltinamasis jam sudavė. Kaltinamasis smūgį sudavė, kairės rankos kumščiu. Atsakydamas į kaltinamojo klausimą, nukentėjusysis patikslino, kad prieš smūgį stovėjo dešine petimi pasisukęs į duris. Po smūgio pradėjo D. gaudyti tarpduryje, buvo jį pagriebęs, bet šis išsisuko. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis savo parodymus ir nusikalstamos veikos padarytos jos atžvilgiu aplinkybes, patvirtino įvykio vietoje ( b.t. 1, b.l. 42-46).

Liudytoja K. Š. teismui paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį, nes jo sūnus buvo policijos sąrašuose, todėl teko bendrauti. Kaip viskas vyko 2010-12-06, tiksliai neprisimena. Policijos nuovada, kurioje dirba liudytoja yra dvejuose pastatuose. Liudytoja dirba pastate, esančiame Jankausko g. 3, o tąkart atėjusi į kabinetą, esantį Jankausko g. 5, pamatė, kad D. yra sulaikytas. Kadangi buvo gavusi raštą iš mokyklos dėl kaltinamojo sūnaus, surašė protokolą pagal ATPK 181 str. D., kuris buvo laikiname sulaikyme, buvo tuo pasipiktinęs ir nepatenkintas, tačiau liudytojos adresu grasinimų nebuvo. Po protokolo surašymo ji nuėjo į 3 kabinetą, kur sėdėjo P. ir L., kuri taip pat formino medžiagą. Kai D. buvo paleistas, jis grįžo pas P. į kabinetą ir ėmė jam grasinti. Tiksliai P. pasakytų žodžių neprisimena bet girdėjo kaip V. D. sakė, kad susidoros su P., kad tai atsilieps jo tarnybai, kad jis namo nepareis. Po to jis ėmė riaumoti kaip žvėris, todėl G. (p.) mandagiai jam pasakė m išeiti. D. išėjo, o P. nuėjo iš paskos, palydėti jį. Kas buvo po to, nematė. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad ji nematė momento, kaip D. sudavė P.. Kai išėjo iš kabineto, nieko nebuvo, visi buvo lauke. Ji asmeniškai į lauką išėjusi nebuvo, kas ten vyko, nežino. Kai iš lauko grįžo P., ant jo veido buvo kraujosruva ir P. paaiškino, kad susigrūmė su D. ir šis jam sudavė.

Liudytoja I. L. teismui paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį, nes buvo apylinkės, kurioje jis gyvena, inspektore. Pagal darbų pasiskirstymą nuovadoje 2010-12-06, ji buvo atsakinga už pareiškimų priėmimą ir dirbą su pristatytais asmenimis. Nepamena dėl ko atėjo D., atrodė, kad jis tiesiog sumaišė pastatus, todėl jam pasakė, kad jo tyrėja kitame name. P. tuo metu atliko viršininko pareigas ir jai pasakė, kad reikia patikrinti kaltinamojo dokumentą, nes jis galimai gyvena su negaliojančiu dokumentu. D. atsisakė parodyti dokumentą, todėl P. liepė surašyti jam protokolą, už gyvenimą be leidimo. V. D. buvo paprašytas parodyti leidimą, iš karto jis ėmė elgtis agresyviai, rodė visišką nepagarbą P.. Šaipėsi iš jo, sakė „ryžyj padla“, sakė, kad P. nekompetentingas, kad ne savo pareigas užima. Kaltinamasis P. vadino „ryžyj padla“, „urod“, „sučionok“, sakė, kad jis sėdi „ne savo rogėse“, ir žymiai stipriau. Ar vartojo rusiškus keiksmažodžius, liudytoja neprisimena. Kaltinamasis blaivus, bet šlaistėsi po nuovadą, todėl atrodė, kad jis gali išeiti, todėl abu su G. patalpino D. į kamerą t.y. į „narvą“ esantį budinčioje dalyje. Uždarytas kaltinamasis ėmė elgtis keistai, šūkavo, kalbėjo nesuvokiama kalba. Su liudytoja ir K. Š., kuri taip pat rašė protokolą D., jis normaliai šnekėjo, jų neįžeidinėjo. Surašius ATP protokolus, kaltinamasis buvo išleistas, tačiau greitai grįžo. Nepamena, kiek tuo metu kabinete, turinčiame tris darbo vietass, buvo pareigūnų, bet mano, kad Š. ten galėjo būti. P. kabinete sėdėjo savo darbo vietoje, o D. jį provokavo, sakė „nu aš tau padarysiu „ryžyj padla“, tau geruoju nesibaigs, tu nekompetentingas“. V. D. savo veidą artino prie P., rodė visiška nepagarba uniformai. Buvo ir rusiškų kažkokių keiksmažodžių, todėl D. buvo liepta išeiti iš nuovados, tačiau jis nepakluso. Tada P. atsistojo, šiek tiek suėmė kaltinamąjį už rankos ir jie išėjo. Jiems išėjus, girdėjo, kad kažkas vyksta koridoriuje, todėl ėjo pažiūrėti ir, tuo metu pamatė, kaip D., kairės rankos kumščiu, sudavė P. į veidą. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad smūgio metu D. stovėjo nugara į lauko duris, į ją buvo pasisukęs veidu, o P. - atsisukęs nugarą. Sekančią dieną po incidento iš P. sužinojo, kad reikia naikinti protokolą, nes paaiškėjo, kad V. D. turi Lietuvos vizą. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja savo parodymus ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, patvirtino įvykio vietoje ( b.t. 1, b.l. 51-56).

Liudytoja V. V. teismui paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį. Liudytoja yra tyrėja, dirba Karoliniškių nuovadoje, o D. turėjo problemų dėl sūnaus. 2010-12-06, jis atėjo į nuovadą pas nepilnamečių inspektorę. Nuovadoje buvo žinoma, kad jis gyvena Lietuvoje su pasibaigusiu leidimu. Tą dieną budėjo L., kuri už tai surašė D. protokolą. Kai G. (P.) paklausė, kodėl D. gyvena be leidimo, šis ėmė keiktis, išvadino G. nekompetentingu, sakė „ryžyj durak“, „sučionok“. Dėl to G. supyko, ir pasakė už įžeidinėjimą taip pat surašyti D. protokolą. ATP protokolus dėl leidimo gyventi ir dėl pareigūno įžeidinėjimo, rašė L.. D., dėl to, kad buvo uždarytas į kamerą, buvo nepatenkintas, rėkė, vos ne daužėsi, pyko, keikėsi, vadino G. „ryžyj durak“ ir kitais žodžiais, šaipėsi iš ten buvusiųjų, sakė „pamatysit, kad protokolas bus nieko vertas“. Vėliau nuovadoje paaiškėjo, kad vizą jis turėjo. Kai D. paleido, jis atsisveikino ir išėjo, o po kelių minučių grįžo. Kai jis grįžo į kabinetą, be liudytojos ten sėdėjo L., Š., S., P... G. D. pasakė P. „durak ,tu mane dar sužinosi“ ir mosikavo jam prieš nosį. Kai G. atsistojo ir ėjo paskui D. link durų, išgirdo trenksmą, lyg kažkas atsitrenktų į spintą. Koridoriuje matė nuo grindų besikeliantį D., kuris buvo pargriuvęs kartu su G.. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad ji nematė, kaip D. sudavė P., o matė tik tai, kad D. ant G. buvo pargriuvęs. Kai pamatė, jis jau kėlėsi, o G. gulėjo ir laikėsi už veido ir, kad „pas G. buvo raudona po akimi“.

Liudytoja V. S. teismui paaiškino, kad D. pažįsta tik iš matymo, asmeniškai su juo nedirbo, jokių konfliktų neturėjo. 2010-12-06, darbo pabaigoje, užėjusi į 3 kabinetą pamatė P. ir D., kuris kalbėjo pakeltu tonu, įžeidinėjo P., sakė „ty ryžyj“, rusiškai keikėsi, tačiau tiksliai tų žodžių neprisimena. Asmeniškai muštynių nematė, tik vakare iš kolegės sužinojo, kad buvo grumtynės, kad greitoji buvo iškviesta.

Teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos O. T. parodymai. Apklausos metu liudytoja nurodė, kad 2010-12-06 , būdama savo darbo vietoje, girdėjo, kaip G. A. P. sakė, kad reikia nepaleisti atėjusio D., nes pastarajam reikia surašyti protokolą, dėl ko pastarasis ir buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą. Girdėjo kaip V. D. nuovadoje kalbėjo pakeltu tonu, girdėjo kaip pastarasis P. pavadino „suka“. Būdama savo kabinete išgirdo griovimo garsą, matė G. A. P. gulintį ant grindų prie išėjimo durų, o tyrėja I. L. to metu vijosi V. D. (b.t.1, b.l. 60-61).

Teismo posėdžio metu apklaustas valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas E. B. patvirtino 2010-12-08 specialisto išvadą Nr. G4643/10(01) (b.t.1, b.l. 16-17). Šioje išvadoje konstatuota, kad A.G. P. padaryta poodinė kraujosruva veido dešinėje, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, galimai 2010-12-06. Nustatytas kūno sužalojimas yra nepavojingas gyvybei. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, ekspertas patikslino, kad nukentėjusiajam nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tiek rankos smūgiu, tiek ir nukentėjusiam krentant, jeigu krentant veidu būtų atsitrenkta į kietą paviršių.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. D. veiksmai pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai. Teismas pripažįsta, jog kaltinamojo elgesys buvo įžūlus, kadangi jis, būdamas policijos nuovadoje, vartojo nepagarbius ir paniekinamą prasmę turinčius žodžius policijos pareigūno, vykdančio tarnybines funkcijas atžvilgiu bei jam sudavė smūgį į veidą. Kaltinamasis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Kaltinamojo teiginius apie tai, kad jis nukentėjusiajam į veidą nesmūgiavo, paneigia ne tik nukentėjusiojo bet ir liudytojos I. L. parodymai. Netikėti liudytojos, kuri nėra suinteresuota bylos baigtimi, parodymais, teismas neturi pagrindo. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog jos atžvilgiu kaltinamasis elgėsi tinkamai. Tai, kad kaltinamasis nuovadoje elgėsi įžūliai, sutrikdė rimtį, patvirtino įvykį mačiusios liudytojos, kurios tuo pačiu akcentavo, kad kaltinamasis paniekinamus bei užgaulius žodžius vartojo tik nukentėjusiojo G. A. P. atžvilgiu.

Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino aplinkybės, kad kaltinamasis, pažeisdamas viešąją tvarką vartojo necenzūrinius žodžius bei grasino susidoroti su pareigas einančiu G. A. P., todėl jos iš kaltinimo pašalintinos.

Nukentėjusysis G. A. P., patirtą neturtinę žalą įvertino 5000 Lt ir nurodė, kad dėl nusikalstamos kaltinamojo veikos patytė psichologinius išgyvenimus, skriaudą, pasipiktinimą ir visos šios neigiamos psichinės reakcijos atsirado dėl tarnybos metu sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nukentėjusiojo pareikštas civilinis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. LR CK 6.25 str. 2 d. nustatyta, kad pagrindiniai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra pasekmės ir neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam, atliekančiam tvirto psichologinio bei fizinio pasirengimo reikalaujančias pareigas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas laiko, kad 500 Lt yra pakankama suma, nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir parenkant bausmės rūšį būtinas maksimalus teisingumo principo įgyvendinimas kartu neiškreipiant bausmės paskirties. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. padarymą yra numatytos įvairios bausmių rūšys. Įstatymų leidėjas, nustatydamas skirtinų bausmių rūšis tuo pačiu nurodė, kad chuliganizmo išraiškos gali būti labai įvairios. Individualizuojant bausmę, skiriamą kaltinamajam V. D., atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiojo elgesys iki incidento pradžios nebuvo pakankamai profesionalus ir tai, teismo vertinimu, buvo viena iš priežasčių sąlygojusių konflikto kilimą bei šio konflikto pasekmes. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių arba jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje teistas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro, psichikos sveikatos centro įskaitas neįrašyta, psichiatrinėje ligoninėje negydytas ( b.t.1, b.l. 103-104118-120).

Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad V. D. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo LR BK 49 str. 2, 3 d. d. numatyto šios bausmės vidurkio. Vadovaujanti BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d., 15.00 val.

Kardomoji priemonė-suėmimas, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307, 426-432 str. str., teismas,-

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį 65 (šešiasdešimt penki) parų arešto bausme.

Į paskirtos arešto bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d., 15.00 val. (65 paros) ir laikyti V. D. pilnai atlikusiu arešto bausmę.

V. D. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, panaikinti ir nuosprendį paskelbus kaltinamąjį iš suėmimo paleisti. Grąžinti V. D. baudžiamojoje byloje saugomą, leidimo gyventi Lietuvoje, pažymėjimą

Nukentėjusiąjam G. A. P., patirtos neturtinės žalos atlyginimui iš V. D. priteisti 500 Lt (penki šimtai litų).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.