Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties V. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. V. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje ir jam paskirta 25 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. gegužės 8 d. nuo 10.00 val. iki 15.00 val., savavališkai, vykdydamas įsivaizduojamą tariamą teisę, nesuderinęs su namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais, išėmė lauko duris į bendro naudojimo koridorių, jo teigimu remontuoti, tokiais veiksmais, vykdydamas savo įsivaizduojamą teisę remontuoti duris, paliko laisvai prieinamas bendro naudojimo patalpas – koridorių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. V. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su V. V. veiksmų, kaip atitinkančių ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, vertinimu tvirtinant, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai, todėl nesutarimai spręstini civilinio proceso tvarka. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į ANK 652 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

7. V. V. pripažintas kaltu ir nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, padarymo. Administracinę atsakomybę pagal komentuojamą straipsnį užtraukia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal teismų praktiką už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia. Savavaldžiavimo objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai ir jų priežastinis ryšys. Veika pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės vykdymas. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visada yra tikro ar tariamo teisinio santykio subjektas.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. V. išėmė bendro naudojimo koridoriaus duris neturėdamas bendraturčių sutikimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo faktinių aplinkybių, kad durys yra bendro naudojimo objektas, pro jas patenkama į bendro naudojimo patalpas, ir, kad jis šias duris išėmė neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, neginčija, tačiau šią situaciją vertina kaip iš civilinių teisinių santykių kilusį ginčą, spręstiną civilinio proceso tvarka. Išanalizavus administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutartį, apeliacinio skundo argumentus, tokiam apelianto vertinimui nepritartina. Tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, konstatuodami, kad V. V. veiksmai atitinka ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo, numatančio atsakomybę už savavaldžiavimą, sudėtį, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė ir įstatymą V. V. atžvilgiu pritaikė teisingai.

9. Visiškai pagrįstai skundžiamoje nutartyje, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo, naudojimo, disponavimo juo klausimai yra civilinės teisės reguliuojamų santykių sritis. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai kyla nesutarimai, valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendro naudojimo objektu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Vertinamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad V. V. duris į bendro naudojimo koridorių, kaip jis teigia – turint tikslą suremontuoti, išėmė turėdamas bendraturčių leidimą (sutikimą). Taip pat nėra jokių duomenų, kad V. V., manydamas, jog duris yra būtina remontuoti, tačiau kiti bendraturčiai jokių veiksmų nesiima, bendro naudojimo objektu nesirūpina, jo neremontuoja, netvarko, t. y. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatytas pareigas vykdo netinkamai, į teismą dėl valdymo, naudojimo, disponavimu bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nesikreipė, teismo leidimo negavo, nors iš skunde dėstomų argumentų akivaizdu, kad apeliantui nesutarimų tarp bendraturčių sprendimo tvarka buvo žinoma ir aiškiai suprantama. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nebejotinai patvirtinančias, kad V. V. duris į bendro naudojimo patalpas išėmė neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo (leidimo) ar teismo sprendimo, pagrįstai konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo veikė neteisėtai, t. y. savavališkai vykdė su bendro naudojimo objekto valdymu, naudojimu, disponavimu susijusią teisę nesilaikydamas įstatyme nustatytos tvarkos ir tai suvokdamas. Tokie veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

10. Skunde V. V. minimos aplinkybės, kad duris buvo būtina remontuoti, nes jos nuolatos užsitrenkdavo, buvo kviečiama durų spynų atrakinimo tarnyba, tai patvirtino ir liudytojai, jo veiksmų nepateisina ir atsakomybės dėl savavaldžiavimo nešalina. Kaip minėta, bendro objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka yra aiškiai reglamentuota CK ir ši tvarka V. V. buvo žinoma, kaip ir buvo žinoma nesutarimų dėl bendro naudojimo objekto sprendimų tarp bendraturčių tvarka. Būdamas įsitikinęs, kad bendraturčiai netinkamai įgyvendino su bendro naudojimo objektu susijusias pareigas, V. V. galėjo kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė, įstatyme nustatytos tvarkos nesilaikė, duris išėmė nesant nei bendraturčių susitarimo, sutikimo išimti duris, nei teismo leidimo – veikė savavališkai.

11. Skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiosios statuso suteikimu V. B., tačiau pažymėtina, kad 2019 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato nutarimo V. B. pripažinti nukentėjusiąja teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ta aplinkybė, kad V. B., kuri yra vieno iš namo (duomenys neskelbtini) esančių butų savininkė, turinti teisę patekti į bendro naudojimo patalpas, buvo pripažinta nukentėjusiąja, teisinės reikšmės V. V. veiksmų vertinimui neturi. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis pažeidimo sudėties požymis, arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai. Šioje byloje nekyla abejonių dėl to, kad V. V., savavališkai išimdamas duris į bendro naudojimo patalpas, pažeidė V. B., kaip bendraturtės, teises ir interesus, pati V. B. nurodė, kad išėmus duris jautė nerimą dėl galimo pašalinių asmenų patekimo į bendro naudojimo patalpas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad V. B. iš esmės nelaikytina nuketėjusiąja ANK 578 straipsnio prasme.

12. V. V. apeliaciniame skunde kelia ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą teigdamas, kad apylinkės teismas, nustatydamas terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, diskriminavo jo elektroninio parašo galią, kurią apeliantui laidavo Europos Sąjunga. Atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, yra neskundžiama, t. y. įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Galimybės skųsti šią nutartį nebuvimas išaiškintas ir pačioje nutartyje. Apygardos teismas apeliacine tvarka pagal paduotus apeliacinius skundus tikrina tik neįsiteisėjusių nutarimų (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, pats apeliantas klaidingai interpretuoja nutarties motyvus, kuriais teismas pagrindė savo sprendimą nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Minėta 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti buvo nustatytas dėl to, kad apeliacinis skundas buvo paduotas nesilaikant apeliacinių skundų padavimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos (naudojantis e-pristatymo sistema, o ne LITEKO VEP posistemiu), o ne dėl to, kad apeliantas jį pasirašė elektroniniu parašu.

13. Konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis ir atitinkamai Institucijos nutarimas yra pagrįsti ir teisėti, priimti tinkamai įvertinus faktinius bylos duomenis bei teisingai išsprendus V. V. kaltės ir administracinės atsakomybės klausimą. Todėl tenkinti V. V. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.