- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-203-40/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liudvika Tupienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė
- Ieškovas
- R. O. Z.
- Atsakovas
- T. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonę Registrų centras Šiaulių filialas, Šiaulių apskrities viršininko administracija
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Zigmas Burba
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas A. Martinavičius Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.
NUTARTIS
2007 m. rugsėjo 27 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. B. ir ieškovės R. O. Z. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr .2-257-362/2007 pagal ieškovės R. O. Z. ieškinį atsakovei T. B. ir atsakovės T. B. priešieškinį ieškovei R. O. Z. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys byloje Valstybės įmonę Registrų centras Šiaulių filialas, Šiaulių apskrities viršininko administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. O. Z. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė atidalyti jos turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktus projektus, priteisiant ieškovei 0,084 ha žemės sklypo plotą, ½ gyvenamojo namo dalį, kurio gyvenamais plotas 35,97 kv.m., gyvenamojo namo pagalbinį plotą – 3,31 kv.m., tambūrą, 6,30 kv. m., holą su 0,78 kv. m. sandėliu, kitus statinius – šulinį, rūkyklą, tvorą, juosiančią ieškovės žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant atsakovei už ½ dalį 3,31 kv.m. tambūro ir ½ dalį 6,30 kv. m. koridoriaus kompensaciją ieškovei tenkančiu turtu: pagalbinio ūkinio pastato – garažo ½ dalimi, pažymėta plane 2G1p, ūkinio pastato ½ dalimi, pažymėta plane 3I1p, kitų statinių – kiemo statynių (tvora, vieno šulinio, vieno tualeto) ½ dalimi. Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovei po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, kurio plotas 0,1680 kv. m., gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Tarp bendraturčių kilus nesutarimams valdant bendrosios dalinės nuosavybės objektus, ieškovė kreipėsi į teismą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktus projektus.
Atsiliepimas
Atsakovė T. B. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti: atidalinti T. B. turtą paliekant jai naudotis asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės valdos paskirstymo plane pažymėta žalia spalva ir indeksu 2; ieškovei R. O. Z. paskirti naudotis asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės paskirstymo plane pažymėtą raudona spalva ir indeksu 1; atsakovei T. B. leisti pertvarkyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal pateiktą planą, įrengiant sieną tarp patalpų a-2 ir a-3, a-1 ir a-2; atsakovei T. B. paskirti naudoti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 3-1, a-3; ieškovei R. O. Z. paskirti naudoti gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, a-2/3, 1-4, a-1; Rūsį, plane pažymėtą indeksu Nr. R-1 paskirti ieškovei, priteisiant iš jos atsakovei 1648,70 Lt kompensaciją.; atsakovei T. B. paskirti naudotis asmeninės nuosavybės teise pastatą – garažą, plane pažymėtą indeksu 2G1p, pastatą –ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 3l1p, pastatą – ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 7l1p; ieškovei R. O. Z. paskirti naudotis asmeninės nuosavybės teise pastatą, plane pažymėtą indeksu 4l1ž, pastatą –ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 6l1ž; už ūkinius pastatus atsakovė iškovei sumoka 5285,50 Lt kompensaciją; kiti statiniai - šulinys, indeksas K2, nuosavybės teise paliekamas atsakovei T. B.; kiti statiniai – šulinys K1, rūkykla, indeksas, tualetas, indeksas V nuosavybės teise paliekamas R. O. Z.. Atsakovė nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą žemės padalijimo planą nėra numatytas 1 m. pločio bendras apėjimas aplink namą ir tai prieštarauja priešgaisrinių reikalavimų taisyklėms, taip pat po namu žemės sklypas neapskaičiuotas ir nepadalintas. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad ieškovės pateiktas gyvenamojo namo padalijimo projektas pažeidžia jos interesus, nes ieškovė reikalauja daugiau negu ½ dalį patalpų, o kreiva siena gadina patalpų vaizdą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Atidalino ieškovės R. O. Z. ir atsakovės T. B. turtą iš bendros dalinės nuosavybės. Ieškovei R. O. Z. paskyrė naudotis asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, paskiriant patalpas Nr. 1, plotas 13,08 m², Nr. 2, plotas 6,92 m², Nr. 3, plotas 15,97 m², Nr. 4, plotas 4,90 m², Nr, 5, plotas 0,76 m², Nr. 6, plotas 2,68 m². Atsakovei T. B. paskyrė naudotis asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pagal projektą, paskiriant patalpas Nr. 1, plotas 13,15 m², Nr. 2, plotas 8,78 m², Nr. 3, plotas 15,94 m², Nr. 4, plotas 4,48 m², Nr 5, plotas 3,82 m². Už tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį iš ieškovės R. O. Z. priteisė atsakovei T. B. kompensaciją 430,08 Lt. Ieškovei R. O. Z. paskyrė naudotis asmeninės nuosavybės teise rūsį Nr. 7, plotas 10,12 m². Už tenkančią didesnę rūsio dalį iš ieškovės R. O. Z. priteisė atsakovei T. B. kompensaciją 1648,70 Lt. Ieškovei R. O. Z. paskyrė naudotis asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo dalį, pažymėtą raudona spalva, viso 790 m², atsakovei T. B. paskyrė naudotis asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo dalį, pažymėtą raudona spalva, viso 890 m². Už tenkančią didesnę žemės sklypo dalį iš atsakovės T. B. priteisė ieškovei R. O. Z. kompensaciją 1216,07 Lt. Ieškovei R. O. Z. paskyrė naudotis asmeninės nuosavybės teise ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei T. B. paskyrė naudotis asmeninės nuosavybės teise garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Už tenkančią didesnę ūkinių pastatų dalį iš atsakovės T. B. priteisė ieškovei R. O. Z. kompensaciją 5285,20 Lt. Ieškovei R. O. Z. paskyrė naudotis asmeninės nuosavybės teise pagalbinius statinius: šulinį Kl, rūkyklą R, tualetą V, atsakovei T. B. paskyrė naudotis asmeninės nuosavybės teise pagalbinius statinius šulinį K2. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl ūkinių pastatų, pagalbinių statinių, rūsio padalijimo, ieškovė sutiko su atsakovės priešieškinyje pateiktais pasiūlymais, kurie dalinai sutampa su pačios ieškovės ieškinio pareiškime pateiktais pasiūlymais. Spręsdamas gyvenamojo namo atidalijimo klausimą, teismas atkreipė dėmesį į susiklosčiusią namo naudojimo tvarką ir nurodė, jog ateityje kiekviena iš šalių turi turėti galimybę atlikti kapitalinį remontą, rekonstruoti ar perstatyti jai priklausančią gyvenamojo namo dalį. Staigių kampų ar laužtinių linijų buvimas gali apsunkinti tokių darbų atlikimą. Ieškovės pateiktame projekte įstrižos pertvaros, dalijančios bendro naudojimo koridorių, išorinė riba, iš atsakovės pusės, sutampa su kapitalinės sienos, skiriančios šalių gyvenamąsias patalpas, išorine riba, o pateiktame atsakovės projekte kapitalinės sienos ir naujai rengiamos pertvaros ribos nesutampa. Dalijant gyvenamąjį namą pagal atsakovės projektą, reikės pertvarkyti trejas duris, o dalijant pagal ieškovės projektą, gali reikėti esamas duris pertvarkyti, jog jos atsidarytų į kitą pusę, nei dabar atsidaro. Todėl teismas pripažino, kad ieškovės R. O. Z. pateiktas projektas labiau atitinka bendraturčių interesus. Taip pat teismas pažymėjo, kad minėti argumentai taikytini, ir sprendžiant, kuris iš teismui pateiktų projektų - ar ieškovės R. O. Z. (b.l. 85, II t.), ar atsakovės T. B. (b.l. 73, II t.) - labiau atitinka šalių interesus. Teismas nustatė, jog tarp šalių yra jau susiklosčiusi žemės sklypo naudojimo tvarka, šie sklypai yra atskirti tvoromis, tai matyti iš pateiktų fotonuotraukų, vietos apžiūros. Spręsdamas žemės sklypo atidalinimo klausimą, teismas pažymėjo, jog daiktas šiuo atveju yra ne tik žemės sklypas, bet visa bendraturčių nuosavybė, kurioje nustatinėjamos dalys. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo projektas visiškai užkerta kelią gyvenamojo namo perstatymui ar rekonstrukcijai, ypač jei fasadinės namo pusės perstatymas ar rekonstrukcija bus derinami su ieškovei priklausančios namo dalies perstatymu ar rekonstrukcija. Žemės sklypo padalinimas pagal ieškovės R.O. Z. projektą padarys neproporcingai didelę žalą daiktui - namų valdai, konkrečiai gyvenamajam namui, jo tolesniam naudojimui, todėl žemės sklypą padalijo pagal atsakovės T. B. pateiktą projektą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės 2007 m. kovo 6 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą - gyvenamąjį namą atidalinti pagal atsakovės pateiktą projektą (2007 m. vasario 15 d.), ieškovei R. O. Z. paskirti naudotis asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, paskiriant patalpas 1-1, plotas 15,97 kv. m., 1-2, plotas 13,08 kv. m., 1-3, plotas 6,92 kv. m., 1 4, plotas 0,76 kv. m., a-2, plotas 4,21 kv. m., a-1, plotas 2,26 kv. m., atsakovei paskirti naudotis asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, paskiriant patalpas 2-3, plotas 13,15 kv. m., 3-1, plotas 8,78 kv. m., 2-2, plotas 15,94 kv. m., 2-1, plotas 4,25 kv. m., a-3, plotas 5,23 kv. m. Už tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį (0,485 kv. m.) iš s atsakovės priteisti ieškovei 175,68 Lt kompensaciją. Perskaičiuoti kompensacijas už žemės sklypą, unikalus Nr. 2901-0016-0018, iš atsakovės priteisiant ieškovei R. O. Z. 608,05 Lt kompensaciją bei kompensacijas už ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės priteisiant ieškovei R. O. Z. 3205 Lt. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais
Atsakovės pateiktas gyvenamojo namo padalijimo projektas (parengtas 2007 m. vasario 15 d.) atitiko abiejų bendraturčių interesus, buvo daugiau pritaikytas gyvenimui. Šis projektas buvo suderintas su ieškove išvažiuojamojo posėdžio metu. Ieškovės pateiktas projektas pažeidžia atsakovės teises ir interesus, daro neproporcingą žalą daiktui bei jo paskirčiai. Pagal teismo patvirtintą projektą įrengus pertvarą nepilnai atsidarys durys iš atsakovei paskirtos patalpos Nr. 2 į patalpą Nr. 4. Taip pat ieškovei nepagrįstai tenka didesnė gyvenamojo namo ploto dalis, o tai pažeidžia atsakovės interesus. Žemės sklypas padalintas pagal atsakovės pateiktą padalijimo projektą. Todėl teismui atmetus atsakovės gyvenamojo namo padalijimo projektą, o priėmus už pagrindą ieškovės 2006 m. spalio mėn. gyvenamojo namo padalijimo projektą, žemės sklypo padalijimo ribos nebesutampa su gyvenamojo namo padalijimo ribomis. Ieškovei priteistos patalpos Nr. 6 (koridoriaus) siena 25 cm perkeliama į atsakovei priteistą žemės sklypą. Šis neatitikimas sudaro prielaidas kilti nesutarimams tarp atsakovės. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas už tenkančią didesnę žemės sklypo dalį iš atsakovės priteisė ieškovei 1216,07 Lt dydžio kompensaciją. Kompensacija teismo paskaičiuota neteisingai ir pažeidžia atsakovės interesus. Atsakovei ir ieškovei priklauso po 1/2 dalį sklypo, t. y. po 840 kv. m. Pagal teismo sprendimą atsakovei atiteko 50 kv. m. didesnė sklypo dalis. Tuo tarpu atsakovė turi kompensuoti atsakovės ir ieškovės žemės sklypo dalių skirtumą, t. y., mokėti kompensaciją už 100 kv. m.Teismas neteisingai ir nenuosekliai skaičiuoja kompensaciją už atsakovei priteistus ūkinius pastatus. Pagal teismo sprendimą atsakovei skiriami naudotis asmeninės nuosavybės teise garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini). Pagal 2006-01-13 VĮ Registrų Centro pažymėjimą pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei, ir tik garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2990 Lt bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3420 Lt yra įregistruoti kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai, nuosavybės teise priklausantys po ½ dalį atsakovei bei ieškovei. Iš atsakovės turėjo būti priteista kompensacija 3205 Lt (2990 Lt: 2) + (3420 Lt: 2) = 3205 Lt. Vykdydamas teisingumą, teismas netinkamai taikė ir aiškino LR CK 4.80 str. normas, nepilnai laikėsi interesų derinimo, proporcingumo bei savitarpio supratimo principų, skaičiuodamas kompensacijas teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminės praktikos formuojamos analogiškose bylose, t. y., kompensacijas už didesnę žemės sklypo dalį bei ūkinius pastatus skaičiavo netinkamai, neatsižvelgdamas į turėtą bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. O. Z. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą dalyje dėl žemės sklypo padalinimo ir tenkinti ieškovė ieškinį ieškinį dalyje dėl žemės sklypo padalinimo pagal UAB „Kordimatas“ žemės valdos padalinimo planą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes teigdamas, kad „Iš esančios tvoros“ spręstina dėl žemės sklypo naudojimo susiklosčiusios tvarkos. Tokia situacija susiklostė atsakovei savavališkai užsitvėrus tvorą, todėl ieškovė, norėdama iš esmės išspręsti klausimą ir kreipėsi į teismą, kad būtų apginta nuosavybė ir atidalinta priklausanti žemės sklypo dalis.Teismas neteisingai taikė CK 4.80 straipsnį ir nesant pagrindo atėmė iš ieškovės nuosavybę. Žemės sklypą, skirtingai nei namą, įmanoma dalinti įvairiais būdais išlaikant vienodas dalis nuosavybėje. Argumentai, kad ieškovės siūlomas planas apriboja galimybę rekonstruoti namą, atmestini, kadangi atsakovė įsikurdama šioje namų valdoje žinojo apie sklypo nelygiakraštę formą ir kitus bendrasavininkius bei jų valdomą dalį ir, atitinkamai, iš to išplaukiančius ribotas galimybes keisti namą be bendrasavininkio sutikimo. Motyvas, kad šulinys trukdo plėsti namą į šoną atmestinas, kadangi šulinio perkėlimo išlaidos, vertinamos šimtais litų lyginant su namo rekonstravimo investicijomis yra nežymios. Neargumentuodamas, kodėl žemės sklypą dalina pagal T. B. planą, teismas priėmė šioje ieškinio dalyje nemotyvuotą sprendimą, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės T. B. skundą ieškovė R. O. Z. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Nurodo, kad atsakovės apeliacinio skundo analizė patvirtina, kad skundas yra nepagrįstas.
Atsiliepimu į ieškovės R. O. Z. apeliacinį skundą atsakovė T. B. prašo palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimo dalį dėl žemės sklypo atidalijimo.
Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės realizuojama bendraturčių susitarimu ar kreipiantis į teismą. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kitais atvejais atsidalijantis bendraturtis gauna kompensaciją pinigais. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kodėl jo pasiūlytas atidalijimo variantas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. CK 1.5 straipsnio 1 dalis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises ir atliekančius pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, o šio straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą vadovautis šiais principais, aiškinant ir taikant įstatymus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei po ½ dalį priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis 0,1680 kv. m. žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Išnaudojus visas galimybes bendraturtėms susitarti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo nustatymo, šalys kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus.
Dėl gyvenamojo namo atidalijimo.
CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai.
Atsiliepimas
Atsakovė T. B. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos sprendimo dalimi, kuria atidalintas gyvenamasis namas pagal ieškovės pateiktą projektą. Teigia, kad jos pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo projektas atitiko abiejų bendraturčių interesus. Su šiais apeliantės argumentais negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgdamas į gyvenamojo namo būklę, įvertino, ar šalys turės galimybę atlikti kapitalinį remontą. Taip pat teismas įvertino ir tai, jog ieškovės pateiktame projekte įstrižos pertvaros, dalijančios bendro naudojimo koridorių, išorinė riba, iš atsakovės pusės, sutampa su kapitalinės sienos, skiriančios šalių gyvenamąsias patalpas, išorine riba, o atsakovės pateiktame projekte kapitalinės sienos ir naujai rengiamos pertvaros ribos nesutampa. Atsakovė teigia, kad pagal ieškovės pateiktą projektą įrengus pertvarą nepilnai atsidarys durys iš atsakovei paskirtos Nr. 2 į patalpą Nr. 4. Tačiau atsakovė pateikdama šiuos argumentus, neįvertino, jog pagal jos pateiktą gyvenamojo namo padalijimo projektą ieškovei reikėtų pertvarkyti trejas duris. Atsakovė teigdama, kad pagal ieškovės pateiktą projektą, ieškovės priteistos patalpos Nr. 6 siena net 25 cm. perkeliama į atsakovei priteisiamą žemę, nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog žemės sklypo padalijimo ribos nesutampa gyvenamojo namo padalijimo ribomis. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad teismas sprendime įvertino visus įrodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, detaliai išanalizavo šalių pateiktus gyvenamojo namo padalijimo projektus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės pateiktas projektas labiausiai atitinka bendraturčių interesus.
Motyvuojamoji dalis
Dėl kompensacijos už ūkinius pastatus
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsakovei T. B. paskyrė naudotis asmeninės nuosavybės teise garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Už tenkančią didesnę ūkinių pastatų dalį iš atsakovės priteisė ieškovei 5285,20 Lt kompensaciją. Atsakovė teigia, kad teismas neteisingai priskaičiavo kompensaciją, nes pagal 2006-01-13 VĮ Registrų Centro pažymėjimą, pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininke yra atsakovė, o garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2990 Lt bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3420 Lt yra įregistruoti kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai, nuosavybės teise priklausantys po ½ dalį atsakovei bei ieškovei. Iš byloje esančio VĮ Registrų centras 2006 m. sausio 3 d. pažymėjimo matosi, kad pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 5560 Lt, nuosavybės teisė priklauso atsakovei T. B.. Pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2990 Lt bei pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3420 Lt, šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį. Todėl už tenkančią didesnę ūkinių pastatų dalį iš atsakovės priteitina ieškovei kompensacija turėtų būti 3205 (2990 Lt + 3420 Lt / 2 = 3205 Lt). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskaičiavo didesnę kompensacijos dydį, todėl priteistina kompensacija už didesnę pastatų dalį iš atsakovės ieškovei mažintina nuo 5285,20 Lt iki 3205 Lt.
Dėl žemės sklypo atidalijimo.
Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atidalintas žemės sklypas pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą (2t., b.l. 73). Teigia, kad žemės sklypą, skirtingai nei namą, įmanoma dalinti įvairiais būdais išlaikant vienodas dalis nuosavybėje.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Pripažintina, kad klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-485/2005).
Bylos duomenys patvirtina, kad šalims priklauso po ½ 1680 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ant šio žemės sklypo stovi šalims priklausantis gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, kurių naudojimas pagal paskirtį neatsiejamai susijęs su žemės sklypu. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog sprendžiant žemės sklypo padalijimo klausimą, šiuo atveju daiktas yra ne tik žemės sklypas, bet ir visa bendraturčių nuosavybė, kurioje nustatinėjamos dalys. Teismas pagrįstai šiame konkrečiame ginče šalių pateiktus žemės sklypo padalijimo projektus vertino pagal tarp šalių susiklosčiusią žemės sklypo naudojimo tvarką, gyvenamojo namo naudojimo pagal paskirtį galimybes. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės siūlomas žemės sklypo padalijimas numato, jog jai priklausančios žemės sklypo ribos iš dviejų namo pusių per 1 m atstumą prieina prie atsakovei tenkančio gyvenamojo namo, toks priėjimas iš priekinės dalies labai apsunkina ir visiškai užkerta kelią gyvenamojo namo perstatymui ar rekonstrukcijai, ypač jei fasadinės namo pusės perstatymas ar rekonstrukcija bus derinami su ieškovei priklausančios namo dalies perstatymu ar rekonstrukcija. Visa tai leidžia teigti, kad teismas taip pat vertino aplinkybės, kurios leistų maksimaliai sumažinti priežastis konfliktinei situacijai tarp šalių kilti. Kaip jau buvo minėta šalims priklausantis žemės sklypas iš esmės yra namų valda, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos visiškai pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad žemės sklypo padalinimas pagal ieškovės projektą padarys neproporcingai didelę žalą daiktui - namų valdai, konkrečiai gyvenamajam namui, jo tolesniam naudojimu.
Minėtų aplinkybių visuma suteikia pagrindo teigti, kad šiuo atveju daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, nes ieškovės interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe, paskyrus atsakovei didesnę žemės sklypo dalį, nenukentės, kadangi neapriboja naudotis daiktą pagal paskirtį, nepadarys neproporcingos žalos daikto (gyvenamojo namo) paskirčiai.
Dėl kompensacijos už žemės sklypą
Tiek ieškovė, tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose ginčija ieškovei iš atsakovės priteistą kompensaciją už didesnę žemės sklypo dalį. Pirmosios instancijos teismas pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo padalijimo planą priteisė - atsakovei 890 kv. m., ieškovei 790 kv. m. Šalims žemės sklypo iki atidalijimo priklausė po 840 kv. m., Todėl atsakovei paskyrus 890 kv. m. žemės sklypo, ieškovės žemės sklypo dalis sumažėjo iki 790 kv. m., t.y. 50 kv. m. (840 kv. m. – 790 kv. m. = 50 kv. m.). Todėl pagrįstai atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad jei atiteko tik 50 kv. m. didesnė sklypo dalis.
Ieškovė nesutinka su VĮ Registrų centras pateiktu žemės sklypo vertės nustatymu ir apeliacinės instancijos teismui pateikė turto vertintojo išvadą, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 100 kv. m. preliminari rinkos vertė yra 10000 Lt. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme ginčijo tik atsakovės pateiktą žemės sklypo projektą, todėl nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui teikti įrodymų dėl tikrosios žemės sklypo vertės. Šių įrodymų teikimo būtinybė iškilo tik pirmosios instancijos teismui atsakovei paskyrus 890 kv. m. žemės sklypo dalį. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes bei tai, jog proceso koncentracija ir ekomoniškumas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką, ieškovės įrodymus dėl žemės sklypo vertės nustatymo priima.
Ieškovės pateikto turto vertės nustatymo pažyma patvirtina, kad minėto žemės sklypo 100 kv. m. rinkos vertė yra 10000 Lt. Jau minėta, kad atsakovei atiteko 50 kv. m. didesnė sklypo dalis. Akivaizdu, kad atsakovės siūloma ieškovei 608, 05 Lt kompensacija už 50 kv. m. žemės sklypą neatitinka šių dienų nekilnojamo turto rinkos realijų, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog VĮ Registrų centras pažymėjime nurodytos žemės sklypo rinkos vertės nustatymo data - 2005-05-12, o ieškovės pateikta žemės sklypo dalies rinkos kaina nustatyta 2007-04-12, todėl teigtina, kad atitinka realią ginčo nagrinėjimo dieną esančią rinkos kainą. Tokiu būdu, už tenkančią didesnę žemės sklypo dalį iš atsakovės priteista ieškovei 1216,07 Lt kompensacija nuo 1216,07 Lt didintina iki 5000 Lt.
Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas kompensacijos už ūkinius pastatus ir žemės sklypą dalyse. Sumažintina už tenkančią didesnę ūkinių pastatų dalį iš atsakovės T. B. priteista ieškovei R. O. Z. kompensacija nuo 5285,20 Lt iki 3205 Lt. Padidintina už tenkančią didesnę žemės sklypo dalį iš atsakovės priteista ieškovei kompensacija nuo 1216,07 Lt iki 5000 Lt. Kitose dalyse sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,
nutaria:
Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą kompensacijos už ūkinius pastatus ir žemės sklypo priteisimo dalyse. Sumažinti už ūkinių pastatų dalį iš atsakovės T. B. priteistą ieškovei R. O. Z. kompensaciją iki 3205 Lt. Padidinti už tenkančią didesnę žemės sklypo dalį iš atsakovės T. B. priteistą ieškovei R. O. Z. kompensaciją iki 5000 Lt.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.