Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.8.1.1.; 1.2.8.2.1.; 2.1.3.1;

2.1.4.4.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.7.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.3.3.3; 2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.4.; 2.9;

2011 m. birželio 23 d.

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, pensininkė, našlė, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių ., Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbe, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. U. atiduota teismui kaltinant ją tuo, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent,

kad ji, 2010 m. spalio 11 d. pateikė Vilniaus rajono Policijos komisariato Rudaminos policijos nuovadai pareiškimą, kuriame apšmeižė R. S., teigdama, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. R. S. grasino kerštu bei išvadino įvairiausiais keiksmažodžiais, gąsdino ją, kad gali nušauti, padegti ar kitaip apgadinti turtą, galu ir šunimis užpjudyti, bei tą patį patvirtino savo 2010-12-01 skunde prieš R. S., pateiktame privataus kaltinimo tvarka Vilniaus rajono apylinkės teismui.

R. S. atiduota teismui kaltinant ją tuo, kad viešai veiksmu bei žodžiu tyčia užgauliai pažemino žmogų, o būtent,

kad ji, 2010 m. rugsėjo 27 d., (duomenys neskelbtini)., visiems girdint pavadino D. U. ,,sena kurva, prostitutė, sena durne“, išvadino necenzūriniais žodžiais.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamoji R. S. kalta neprisipažino ir parodė, kad nieko panašaus nebuvo. Buvo tik konfliktas su J. S.. Konfliktą pradėjo E. T.. 2010-09-27 E. T. iš ryto ją pakvietė ir pasakė, kad susipyko su D. U. ir pasakė, kas praneš darbo inspekcijai dėl nelegalių darbuotojų ir paprašė apie tai pranešti J. S.. Ji nuėjo pas J. S. ir pasakė, kad jis neitų dirbti pas D. U., nes turės nemalonumų. J. S. ir jo žmona ją užsipuolė. Ji išsigando ir nuėjo pas E. T.. Visą dieną prabuvo pas ją, o vakare su vyru nuvyko namo. Su D. U. jokio konflikto nebuvo, jos tą dieną nematė, su ja nebendravo. Su D. U. nebebendrauja apie 6 metus. Tik 2010 m. ji parašė ant jos skundą aplinkos apsaugos departamentui dėl to, kad ji teršia aplinką. Mano, kad D. U. jai keršija. Su skunde nurodytais liudytojai ji tą dieną nebendravo, viskas yra melas, su ieškiniu nesutinka.

Dėl savo skundo paaiškino, kad yra labai apšmeižta. D. U. parašė policijos komisariatui skundą, kuriame nurodė informaciją, kuria neatitinka tikrovei. Mano, kad ji taip padarė dėl to, kad žino, kad ji turi ginklą savigynai, ir jos skundas turės įtakos licenzijos pratęsimui. Pareiškime nurodyta informacija diskredituoja ją policijos, kaimynų akyse. D. U. nuteikė kaimynus prieš ją ir pasirašė skundą. J. S. pasirašė skundą prieš ją nes buvo ant jos piktas. A. L. yra D. U. draugė. Prašo D. U. nuteisti ir priteisti 5000 Lt neturtinės žalos, nes dėl jos skundo patyrė moralinę žalą, pašlijo jos ir jos mamos sveikata, taip pat prašo priteisti ir advokato išlaidos.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamoji D. U. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010-09-27 buvo dukros Donatos sklype (duomenys neskelbtini) k. Apie 14 val. išgirdo kaip R. S. sako J. S., kad jis neitų pas ją dirbti. Prijus arčiau ji pasakė R. S. ,,Roma tu raminkis, kiek tu gali pyktis su visais kaimynais“. Tada R. S. pradėjo ją vadinti visais tais žodžiais, kaip nurodyta skunde. Tai girdėjo A. L., kaimynai Kapinosovai, J. S. ir jo žmona. Iki to nebebendravo su R. S.. Dėl to kas įvyko 2010-09-27 ji parašė skundą policijai, nes bijo R. S., nes žino, kad ji turi ginklą. R. S. rašo skundus ant visų. Pareiškimas policijai buvo paduotas su visų liudytojų parašais. Prašo nubausti R. S. ir priteisti iš jos 5000 Lt moralinės žalos.

Nukentėjusioji R. S. davė parodymus, iš esmės analogiškus, kaip ir apklausiant ją kaltinamąja.

Nukentėjusioji D. U. davė parodymus, iš esmės analogiškus, kaip ir apklausiant ją kaltinamąja.

Liudytoja E. T. parodė, kad turi sklypą s. b. ,,Odininkai“. 2010-09-27 jo buvo su vyru kieme, išgirdo triukšmą ir pamatė R. S. stovinčią ant kelio ir J. S. prie savo sklypo. Prieš tai ji buvo paprašiusi R. S. pakalbėti su J. S., kad neitų dirbti pas D. U., nes ji parašė skundą dėl nelegalaus darbo. J. S. buvo nepatenkintas ir dėl to įvyko konfliktas. Tada ji priėjo arčiau jai teko girdėti, kad J. S. sakė, kad eis ten dirbti ir pabaigs darbą. Girdėjo keiksmažodžius. Ji net norėjo skambinti policijai. D. U. nebuvo priėjusi. Po to pas ją atėjo R. S. ir prabuvo iki po pietų. Konflikto tarp R. S. ir D. U. negirdėjo. N. K., nei Levočkinos nei T. S. nematė.

Liudytoja A. L. parodė, kad turi sklypą (duomenys neskelbtini) Su D. U. santykiai geri, su R. S. jau metai laiko konfliktuoja. 2010-09-27 ji buvo savo sklype, per pietus buvo pas tetą N. K.. Jie išgirdo triukšmą tarp R. S. ir J. S. namų, girdėjosi R. S., T. S. balsus, koliojimus. Jos barėsi dėl statybos. Roma šaukė ,,tu ten nedirbsi, aš tai senai kalei atkeršysiu“ . Ji tai suprato, kad tuos žodžius buvo skirti D. U.. Ar tame konflikte dalyvavo D. U. nematė. Taip pat girdėjo, kad R. S. sakė ,,aš jai atkeršysiu“.

Liudytojas I. S. parodė, kad santykiai tarp jo žmonos R. S. ir D. U. ne kokie. 2010-09-27 jam į darbą paskambino žmoną ir pasakė, kad įvyko konfliktas tarp jos ir J. S., jis jai grasino. Ji pati nuėjo pas J. S. paprašyti, kad jis nedirbtų pas D. U. statybos darbų neteisėtai. Tą dalyką įtakojo E. T.. Apie konfliktą su D. U. nieko nežino.

Liudytojas J. S. (J. S.) parodė, kad turi sklypą s. b. ,,Odininkai“. Su R. S. buvo konfliktas. D. U. paprašė jo paskaičiuoti kiek reikės namo remontui medžiagų, o po to gal ir atlikti darbus. R. S. atėjo pas jį 2010-09-27 apie 14-15 val. ir sako ,,pas D. U. nedirbsi, nes aš keršysiu“. Jie pradėjo pyktis. Jam nepatiko tokie jos žodžiai, nes jis norėjo ten dirbti. Jis su R. S. smarkiai susibarė, po to R. S. parašė ant jo pareiškimą. Tuo metu kieme buvo jo žmona, jis ir R. S.. Gatvėje buvo D. U.. Ji stovėjo ir žiūrėjo kas ten vyksta, po to ji išėjo. Jis pasirašė po D. U. pareiškimu, nes norėjo atkeršyti R. S., bet kas tame pareiškime buvo parašyta neskaitė. Jokio konflikto tą dieną tarp R. S. ir D. U. nebuvo.

L. V. Lomovskis (V. L.) parodė, kad turi sklypą s. b. ,,Odininkai“. Su R. S. jie yra kaimynai, konfliktų nebuvo, su D. U. nebendrauja. 2010-09-27 matė, kad R. S. barėsi su kaimynu J. S.. Dėl ko jie barėsi nežino. Konflikto tarp R. S. ir D. U. nematė.

L. T. Sankovskaja parodė, kad 2010-09-27 pas juos į kiemą atėjo R. S.. D. U. buvi prašiusi jos vyro pagalbos dėl remonto. R. S. atėjo ir pasakė, kad ,,tu ten nedirbsi, nes aš kviesiu darbo inspekcija“. Dėl to jie su R. S. labai susibarė. Tai vyko jų kieme. Po konflikto R. S. išėjo pas E. T.. Po to jie pamatė, kad pas juos eina D. U., jie stovėjo, kalbėjo, priėjo R. S. ir jie pradėjo bartis lietuviškai, ji nieko nesuprato. . Ji pasirašė po D. U. pareiškimu, nes norėjo atkeršyti R. S., bet kas tame pareiškime buvo parašyta neskaitė.

L. M. Babinceva parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2010-09-27 ji girdėjo, kad įvyko konfliktas tarp R. S. ir J. S.. D. U. nepažįsta.

L. N. Kapinosovas (N. K.) parodė, kad 2010 m. vasara girdėjo, kad R. S. ir D. U. barėsi. Jos stovėjo ant kelio, prie Romos namų. Jos barėsi iš pradžių rusiškai, po to lietuviškai. Jos viena ant kitos vadinosi įvairiais žodžiais. R. S. sakė ,,sena kurva, prostitutė“, o D. U. atsakė panašiai. Vėliau atėjo D. U. ir paprašė pasirašyti pareiškimą. Jis pasirašė, tačiau negalvojo, kad taip toli nueis. Prieš pasirašant pareiškimą jam A. L. išvertė, tačiau ne viską.

Liudytoja J. R. parodė, kad R. S. jai pasakojo, kad D. U. parašė ant jos policijai pareiškimą, kaip ant kokios teroristės. R. S. dėl to labai pergyveno, verkė.

Tiek abiejų kaltinamųjų, tiek visų byloje apklaustų liudytojų parodymai yra prieštaringi. Teismas, vertindamas visų teisme apklaustų liudytojų parodymus, be to, kiek šie parodymai yra patvirtinti kitų duomenų ir kiek papildo ar prieštarauja vieni kitiems, atsižvelgia į šių liudytojų bendravimo ypatumus ir santykius su kaltinamosiomis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-10-11 D. U., Vilniaus rajono Policijos komisariato Rudaminos policijos nuovadai pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2010-09-27 R. S. jai grasino kerštu bei išvadino įvairiausiais keiksmažodžiais, gąsdino ją, kad kenks, grasino galinti nušauti, padegti ar kitaip apgadinti turtą. Vėliau, 2010-10-19 D. U. Rudaminos policijos nuovados viršininkui pateikė prašymą prašydama pareiškimo nenagrinėti, nurodė R. S. jokių pretenzijų neturinti. 2010-10-15 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. S. pareiškimą. Nutarime išdėstytos konflikto tarp D. U. ir J. S. iš vienos pusės bei R. S. ir kaimynės E. T. iš kitos pusės priežastys. Tai J. S. grasinimai susidoroti bei jo nelegalus darbas pas D. U., kuri keršydama, R. S. apšmeižė parašydama pareiškimą policijai. Pažymėtina, kad D. U. pateikė teismui priešpriešinį skundą po to kai į teismą kreipėsi R. S., nors prieš tai policijos nuovadai pateikė prašymą jos skundą nenagrinėti, nes neturi R. S. jokių pretenzijų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio pirmoji dalis numato, kad už šmeižimą atsako tas, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Informacijos paskleidimu pagal šį straipsnį yra laikoma įstatyme nurodytų žinių perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui žodžiu privačiame pokalbyje ar viešame pasisakyme, raštu – laiške, tarnybiniame rašte, anonimiškoje proklamacijoje arba kita materialai forma.

Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7-1 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas (Skelbta: Teismų praktika, 1998.06.11, Nr.: 9), dėl ko D. U. veiksmai negali būti laikomi šmeižimu, nes jos veiksmuose nėra kaltės.

Be to pažymėtina, kad jeigu prasimanymai padarius nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą skleidžiami turint tikslą, kad būtų pradėtas žmogaus baudžiamasis ar administracinis persekiojimas, veika traktuojama ne kaip nusikaltimas žmogaus garbei ir orumui, o kaip nusikaltimas teisingumui – melagingas asmens įskundimas, o šmeižimas gali būti tik šio nusikaltimo požymis.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus D. U. išteisintina, nesant veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio pirmojoje dalyje sudėties (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio penktos dalies pirmas punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-01-04 D. U. taip pat pateikė teismui skundą privataus kaltinimo tvarka, kuriame nurodė, jog 2010-09-27 ketindama paremontuoti jai priklausantį sodo namelį kreipėsi į kaimyniniame sklype gyvenantį J. S., kad jis pažiūrėtų ir paskaičiuotų, kiek remontui reiks statybinių medžiagų. Jų pokalbį girdėjo šalia gyvenanti R. S.. 2010-09-27, R. S. priėjusi prie J. S. sklypo, pradėjo gąsdinti ir grasinti J. S., kad šis pas D. U. nedirbtų. R. S. sakė, kad J. S. neitų dirbti pas tą „seną kurvą, seną prostitutę". Kadangi D. U. buvo šalia J. S., visus šiuos, ją žeminančius ir įžeidžiančius žodžius, labai gerai girdėjo. Šie R. S. žodžiai D. U. giliai įžeidė ir pažemino kitų žmonių akyse. D. U. prašo R. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 155 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešą įžeidimą, tai yra užgaulų žmogaus pažeminimą viešai veiksmu, žodžiu ar raštu, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus neviešą įžeidimą. Šiomis nusikalstamomis veikomis taip pat, kaip ir šmeižimu kėsinamasi į kito asmens orumą ir garbę, jeigu asmuo šiuos veiksmus suvokia kaip savo paties pažeminimą. Įžeidimas padaromas viešai – kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Įžeidimas padaromas aktyviais veiksmais, kaltininkui suvokiant užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir siekiant tą asmenį pažeminti. Tokiu būdu įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išteisina R. S., nes neįrodyta, kad ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.. Teismų praktika sako, kad įžeidimas žodžiu, veiksmu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ir kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes (baudžiamoji byla 2K-269/2005). D. U. kaltino R. S. tuo, kad ji viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, tiesiogine tyčia, necenzūriniais žodžiais, vadindama ,,sena kurva, prostitutė“ ir kitais nešvankiais ir įžeidžiančiais žodžiais, ją įžeidinėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog iš teisme apklaustų liudytojų parodymų, teismas negali daryti besąlyginės išvados, jog nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, nukentėjusioji buvo įžeidinėjama kaltinamosios. Liudytojai I. S., J. S., V. L., A. L. ir kiti liudytojai, apklausti teismo posėdžio metu, nurodė kitas aplinkybes nei nurodytos D. U. skunde. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad D. U. buvo priėjusi prie J. S. ir R. S. ir dalyvavo jų pokalbyje. Taip pat nei vienas liudytojas nepatvirtino aplinkybės, jog įžeidžiant D. U., pradėjo rinktis aplinkiniuose sklypuose gyvenantys žmonės. Net gi, D. U. liudytojai, t. y A. L., Anatolijus ir N. K., T. S. bei jos vyras, nepatvirtino aplinkybės, kad pati D. U. buvo priėjusi prie J. S. sklypo ir visiems girdint R. S. išvadino D. U. „seną kurvą ir prostitutę, sena durne". Visi minėti liudytojai nurodė visiškai kitas aplinkybes. Liudytojas J. S. paaiškino, kad 2010-09-27, apie 14-15 val. buvo su žmona savo kieme. Atėjo R. S., su kuria J. S. barėsi. Konfliktas tęsėsi apie 10 min., po to R. S. nuėjo pas E. T.. Barnio metu, iš kažkur atsirado D. U., ji stovėjo 30 metrų nuo jų. Pastebėjusi, kad jie konfliktuoja, D. U. išėjo. L. S., Kapinosovai teisme nurodė, kad D. U. pareiškimą policijai pasirašė jo neskaitę. Jokių kitų kaltinamosios R. S. kaltę pagrindžiančių įrodymų, nukentėjusioji – privati kaltintoja D. U. teismui nepateikė.

Teismas R. S. kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo negali grįsti prielaidomis, o visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamosios naudai.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad R. S. nepadarė veikos turinčios Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. požymių ir ji yra išteisintina (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., R. S. civilinis ieškinys D. U. dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Privataus kaltinimo procesas buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios skundą, todėl už proceso eigą, jo rezultatus ir už proceso išlaidas tam tikra atsakomybė tenka skundą padavusiam asmeniui, todėl R. S. prašymas atlyginti jai proceso išlaidas, netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., D. U. civilinis ieškinys R. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Privataus kaltinimo procesas buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios skundą, todėl už proceso eigą, jo rezultatus ir už proceso išlaidas tam tikra atsakomybė tenka skundą padavusiam asmeniui, todėl D. U. prašymas atlyginti jai proceso išlaidas, netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-305,307-308 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. U. pagal jai pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. padarymo išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. požymių (Lietuvos Respublikos BK 303 str. 5 d. 1 p.).

R. S. pagal jai pareikštą kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. padarymo išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. požymių (Lietuvos Respublikos BK 303 str. 5 d. 1 p.).

D. U. civilinį ieškinį R. S. palikti nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

R. S. civilinį ieškinį D. U. palikti nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Netenkinti R. S. prašymą atlyginti jai proceso išlaidas (apmokėti advokato paslaugas).(BPK 104 str. 2 d.)

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.