Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Gelvora“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Vaiva Šimkienė, V. Č., D. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0071/18/01047 ir Nr. 0071/18/01048, užvestos pagal Kauno miesto 6-ojo notarų biuro 2018-03-06 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 2-2056 ir Nr. 2-2055 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. Č. pareiškėjos naudai. CPK 667 str. 1 dalyje nustatyta tvarka skolininkei pasiūlius pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, skolininkė tokio sutikimo nepateikė. Pareiškėja gavo antstolės pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 str., kuriame numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 str. įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK 3.116 str., CPK 667 str.). CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje bei pateiktose vykdomosiose bylose Nr. 0071/18/01047 ir Nr. 0071/18/01048 esančių duomenų matyti, kad antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš V. Č. pagal Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro vykdomuosius įrašus Nr. 2-2055 ir 2-2056 pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekiu bendrai 1090,89 Eur sumai. Suinteresuoti asmenys V. Č. ir D. Č. susituokė (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registro išrašo duomenimis, sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra duomenų apie suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimą, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Byloje nėra ginčo, jog skolininkės prievolė išieškotojui yra jos asmeninė. Todėl skola išieškotojai turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkei priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jai tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.

Bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 str., nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Antstolė 2021-02-07 turto arešto aktu areštavo skolininkės sutuoktinio D. Č. gaunamą darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vadovaujantis CPK 667 str. 1 d. nustatyta tvarka pasiūlė skolininkei per 20 dienų pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, tačiau skolininkė tokio sutikimo nepateikė. Antstolė 2021-03-03 pasiūlymu Nr. S21-10952 pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti, jog skolininkės V. Č. sutuoktinio D. Č. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir skolininkei V. Č. bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinio gaunamų pajamų.

Atkreiptinas dėmesys, kad toks pareiškėjos reikalavimas yra labai abstraktus. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Nagrinėjamu atveju matyti, kad antstolė nustatė ir areštavo konkretų skolininkės sutuoktinio turtą, t. y. jo gaunamą darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkintinas iš dalies, t. y. apibrėžiant turtą, kuriame nustatytina skolininkės turto dalis, ją nustatant skolininkės sutuoktinio gaunamame darbo užmokestyje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. Č. gaunamos piniginės lėšos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. Č. ir D. Č. nuosavybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies (CPK 667 str.).

Skolininkei išaiškintina, kad pradėjus dirbti ir gauti pastovias pajamas, teismo nutartis neužkerta kelio pačiai skolininkei apie tai informuoti antstolį ir geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 667 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkei V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybėje priklauso ½ dalis sutuoktinio D. Č. gaunamo darbo užmokesčio iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.