- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- 1-196-517/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12800-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Nukentėjusysis
- B. P.
- Kaltinamasis
- V. P.
nukentėjusiajai B. P. ir jos atstovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatei V. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, neįgalus asmuo, turintis (duomenys neskelbtini) darbingumą, dirb. (duomenys neskelbtini) vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. P. buvo pareikštas kaltinimas, kaltinant jį tuo, kad jis, mušdamas, nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2017m. kovo 16d., tarpe 18³⁰ val., vakare, kaltinamasis V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini) kilusio tarpusavio konflikto su sutuoktine-pil. B. P. metu, pastarąją užsipuolęs, tyčia lovoje gulinčiai nukentėjusiajai B. P. su rankos delnu sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, o pastarajai bandant pabėgti iš namų, jis(kaltinamasis V. P.), sugriebęs nukentėjusiajai už plaukų, su kumščiais ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė į įvairias kūno vietas-galvą, krūtinę, nugarą, o po to, nukentėjusiajai B. P. ištrūkus ir bandant bėgti link buto durų, jis(kaltinamasis V. P.) iš už nugaros užspaudė pastarajai burną ir su koja ne mažiau kaip du kartus spyrė į kairį šoną, ir, sugriebęs ją už plaukų, nustūmė nukentėjusiąją B. P. nuo durų, sakydamas, kad „ niekur nepabėgsi“, bei su kumščiu dar sudavė ne mažiau kaip tris kartus į kaklo ir nugaros sritis, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios B. P. asmenį pasekoje pastarajai buvo padaryti galvos sumušimus, krūtinės kairės pusės sumušimass ir kairės pusės V-o šonkaulio lūžis, kas nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata nukentėjusiajai B. P. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis V. P., patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2016m. kovo 16d. jis girtavo ir išgėręs grįžo į namus. Sutuoktinės namuose nerado, nes ši dar nebuvo grįžusi iš darbo. Atsigulė miegoti. Kai prabudo, namuose jau buvo sutuoktinė, kuri šėrė triušius. Sutuoktinės paprašė dar duoti išgerti, kuri jam įpylė du stikliukus degtinės ir daugiau gerti nebedavė. Kada jie abu atsigulė miegoti, į sutuoktinės mobilaus ryšio telefoną atėjo SMS žinutė. Pagalvojęs, kad sutuoktinei rašo svetimas vyras, pastarąją užsipuolęs, pradėjo muši. Buvo suduoti smūgiai ir rankomis, ir kojomis. Kiek buvo suduota smūgių, jie negali pasakyti, nes dėl buvusio girtumo neatsimena, tačiau, jo manymu, jis negalėjo suduoti tiek smūgių, kiek yra nurodyta kaltinime. Atsimena, kad sutuoktinei buvo užspaudęs burną, kad ši nekviestų policijos. Galimai sutuoktinė skambino į policiją, tačiau dėl buvusio girtumo ir konflikto metu kilusios sumaišties jis to neatsimena, negalėdamas patvirtinti ir tos aplinkybės, kad, iš sutuoktinės rankų ištraukęs mobilaus ryšio telefoną, telefoną numetė ant grindų. Tai buvo jau nebe pirmas jo smurtavimo prieš savo sutuoktinę atvejis, tačiau jie susitaikydavo ir sutuoktinė policijos į namus nekviesdavo.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtu nukentėjusiosios B. P. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 14-16), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 5) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 6-8), pranešimais apie smurtą artimoje aplinkoje(b.l. 10-11), (duomenys neskelbtini) priėmimo-skubios pagalbos skyriaus išduotu suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapu(b.l. 39), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 40), tarnybiniu pranešimu dėl sulaikyto asmens(b.l. 44) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi kaltinamajam V. P. inkriminuojamo nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis V. P. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.
Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios B. P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2017m. kovo 16d., apie 17³⁰ val., iš darbo grįžo į namus adresu: (duomenys neskelbtini) kur gyvena kartu su sutuoktiniu V. P.. Sutuoktinį rado namuose miegantį. Persirengusi, išėjo pašerti gyvulių. Kai parėjo į butą, prabudo sutuoktinis, kuris jos paprašė padaryti valgyti. Sutuoktinis V. jos klausė, kodėl ji ant jo pyksta, tačiau ji atsakiusi, kad ji nepyksta, tik paprašydama, kad jis pavalgytu ir eitų miegoti. Sutuoktinis dar prieš miegą paprašė įpilti 50 gramų degtinės. Įpylusi degtinės, ji tikėjosi, kad sutuoktinis nueis miegoti ir namuose bus ramu. Savo sutuoktiniui ji niekada neprieštarauja dėl šio ūmaus būdo, nes jeigu ji prieštaraus, sutuoktinis pradės prie jos kabinėtis ir namuose kils konfliktas. Išgėręs stikliuką, sutuoktinis nuėjo parūkyti, o grįžęs, dar paprašė įpilti degtinės. Ji tą ir padarė, tikėdamasi, kad sutuoktinis užmigs. Atsigulus į lovą, sutuoktinis pradėjo jai priekaištauti, kodėl ji miega su naktiniais drabužiais. Jai atsakius, kad šalta, sutuoktinis nurimo ir pradėjo snausti. Į jos mobilaus ryšio telefoną iš sutuoktinio sesers Astos atėjo SMS žinutė. Ji atrašė. Tuo metu jos sutuoktinis staiga pašoko iš lovos ir, sakydamas, kokiems ten kavalieriams ji naktimis rašo žinutes, su rankos delnu ne mažiau kaip du kartus jai sudavė į galvos sritį. Ji labai išsigando ir, iššokusi, iš lovos, pasakė, jog žinutės yra nuo jo(kaltinamojo V. P.) sesers A.. Supratusi, kad bus blogai, pradėjo bėgti link koridoriaus. Sutuoktinis, ją pasivijęs, rankomis pastvėrė už plaukų ir koridoriuje rankos kumščiais ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė jai į galvos, krūtinės ir nugaros sritis. Nuo suduotų smūgių ji patyrė fizinį skausmą, jai visur skaudėjo, tačiau pusiausvyros neprarado. Ištrūkusi ir pribėgusi prie buto durų, bandė jas atidaryti, tačiau durys buvo užrakintos. Šaukėsi pagalbos, tačiau sutuoktinis, būdamas už nugaros, su rankos delnu užspaudė jai burną, o su keliu ne mažiau kaip du kartus smūgiavo įai į kairį šoną. Ji vėl išsivadavo ir bandė pabėgti, tačiau bėgdama pargriuvo koridoriuje, ant grindų. Greitai atsikėlusi, spėjo nubėgti į virtuvę ir, rankoje laikydama mobilaus ryšio telefoną, bandė paskambinti sutuoktinio seseriai A., tačiau sutuoktinis mobilaus ryšio telefoną išmušė iš jos rankų, po ko telefonas krito ant grindų ir pabyrėjo į dalis. Tuo metu ji, ištrūkusi, pribėgo prie buto durų, spėdama raktą duryse pasukti du kartus, tačiau to padaryti trečią kartą jau nebesuspėjo. Pribėgęs sutuoktinis,ją vėl sugriebė už plaukų ir nustūmė nuo durų, sakydamas, jog ji niekur nepabėgs. Ji vėl ištrūko ir įbėgo į vaikų kambarį, o sutuoktinis tuo metu šaukė, jog vis tiek ją nužudys ir pakas po grindimis. Sutuoktinis dar šaukė, sakydamas, kad ji dingtų jam iš akių, vis priekaištavo dėl SMS žinučių, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Jai pasakius, jog jis(kaltinamasis V. P.) eitų miegoti, šis vėl jai sugriebė už plaukų ir su rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus dar sudavė į kaklo ir nugaros sritį. Nuo suduotų smūgių ji susirietė, jai pradėjo trūkti oro, sunku buvo kvėpuoti, visur skaudėjo. Ji pradėjo šauktis kaimyno, kurio vardas D., pagalbos, po ko sutuoktinis ją paleido ir, užlipęs ant vaikų lovos, rankos kumščiais pradėjo daužyti sieną ir kažką šaukti. Tuo metu ji pribėgo prie buto durų ir, dar vieną kartą pasukusi raktą duryse, basomis, vilkėdama naktiniais drabužiais, nubėgo pas tame pačiame kaime gyvenančią sutuoktinio seserį A., kuri ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Sutuoktinis prieš ją smurtavo ir ankščiau, tačiau visada ji jam atleisdavo(b.l. 14-16).
Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra daugiabučio gyvenamojo namo antrame aukšte, dešinėje pusėje esantis butas adresu: (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus butą, kuriame galimai buvo smurtaujama artimoje aplinkoje, jokių nusikaltimo pėdsakų rasta nebuvo(b.l. 5-8).
Iš teisme paskelbtų byloje esančių 2017m. kovo 16d. įvairioms institucijoms rašytų pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad juose pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios B. P., gyv. (duomenys neskelbtini) asmenį aplinkybes(b.l. 10-11).
Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresn. tyrėjo 2017m. kovo 17d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl sulaikyto asmens matyti, kad pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12800-17 minėtą dieną, 01³⁷ val., namuose adresu: (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas kaltinamasis V. P., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, todėl pristatymo metu prieš pastarąjį buvo panaudota rankų surišimo priemonė. Pristačius į Ukmergės raj. PK OVP patalpas, aplinkoje nesiorientavęs kaltinamasis V. P., kurio judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, o nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą(b.l. 44).
Iš teisme paskelbto byloje esančio (duomenys neskelbtini) priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus išduoto suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo matyti, kad 2016m. kovo 16d., 22⁰⁵ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių buvo atvykusi pil. B. P., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini)., kuri skundėsi veido, kairės pusės viršutinio žandikaulio ir nugaros skausmais, nurodydama, kad ją sumušė sutuoktinis. Pacientės apžiūros metu pastarajai buvo konstatuoti hematoma po kaire akimi, nubrozdinimai nugaroje, ties mentimi, paraudimas ties stuburo juosmens sritimi, kuriai suteikus būtinąją medicininę pagalbą, moteris buvo išleista į namus(b.l. 23, 39).
Iš teisme paskelbtos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2017m. birželio 28d. susipažinus su įvykio aplinkybių aprašymu ir atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios B. P. asmens apžiūros tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, t.y. galvos sumušimus, krūtinės kairės pusės sumušimas ir kairės pusės V-o šonkaulio lūžis, galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai dviejų trauminių poveikių rezultate galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2017m. gegužės 28d., ir nurodytu būdu. Nukentėjusiajai B. P. dėl šonkaulio lūžio buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 40).
Pagal LR BK 138 str. 2d. 3p. baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už savo artimo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą(LR 2008m. birželio 12d. įstatymo Nr. X-1597, įsigaliojusio 2008m. birželio 27d., redakcija). Kadangi prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami sutuoktiniai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), tokiu būdu, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir įvertinus byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiajai-pil. B. P. prieš jos asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 40), laikytina, kad kaltinamojo V. P. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto metu nesunkiai sužalojant savo sutuoktinę-nukentėjusiąją B. P., yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2d. 3p., požymius, t.y. nesunkus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant(kvalifikuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas).
Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 112,69 Eur.(vienas šimtas dvylika eurų ir 69 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiosios B. P. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 43, 96-98).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Turtinius reikalavimus baudžiamojoje byloje pareiškusiam juridiniam asmeniui, kaip civiliniam ieškovui, po baudžiamosios bylos perdavimo teismui buvo atlygintos valstybės turėtos nukentėjusiosios B. P. gydymo išlaidos, ką patvirtina bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo V. P. teismui pateiktas 2017m. rugsėjo 21d. AB bankas „ Swedbank “ mokėjimo nurodymas apie grynųjų pinigų 112,69 Eur.(vieno šimto dvylikos eurų ir 69 eur/ct.) sumoje pervedimą į Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą(b.l. 95). Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, laikytina, kad nebėra įstatyminio pagrindo nagrinėti byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl valstybės turėtų nukentėjusiosios B. P. gydymo išlaidų atlyginimo yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).
Be to, baudžiamojoje byloje buvo pareikštas ir pačios nukentėjusiosios B. P. civilinis ieškinys 1.500,- Eur.(vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti(b.l. 19-22).
Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys(kaltinamasis V. P. ir nukentėjusioji B. P.) pateikė teismui bendrai pasirašytą susitarimą, kuriame nurodoma, jog nukentėjusioji B. P. atsisako savo byloje buvusio pareikšto civilinio ieškinio ir jai nusikaltimu padarytos neturtinės žalos nebereikalauja, nes visus žalos atlyginimo klausimus išsprendė geranoriškai ir jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi ir ateityje neturės(b.l. 92). Kadangi nukentėjusioji B. P., atsisakydama ieškininių reikalavimų, pilnai ir laisvanoriškai iš reiškė savo tikrąją valią, o toks atsisakymas nuo byloje buvusio pareikšto civilinio ieškinio nepažeidžia ne bylos proceso šalių, nei kitų asmenų interesų, baudžiamoji byla nukentėjusiosios B. P. civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str, 4p.).\
Atliekant įrodymų tyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusioji B. P. pareiškė, kad ji savo sutuoktiniui-kaltinamajam V. P. dovanoja ir su juo susitaikė, todėl neprieštarauja, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo V. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant. Savo ruožtu pats kaltinamasis V. P., kuris anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, teismo posėdyje viešai atsiprašė savo sutuoktinės-nukentėjusiosios už padarytus nusikalstamus veiksmus ir nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, kas lengvina jo atsakomybę. Nors kaltinamasis V. P. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), nusikaltimu padaryta netiesioginė turtinė žala, t.y. valstybės patirtos nukentėjusiosios gydymo išlaidos, yra atlygintos, o pati nukentėjusioji, atsisakydama savo byloje buvusio pareikšto civilinio ieškinio dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, daugiau jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam nebeturi, teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos kilusio šeimyninio konflikto metu aplinkybes ir į paties kaltinamojo V. P., kaip pirmą kartą nusikalstančio ir teisiamo asmens, asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamasis V. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, kaltinamasis V. P. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamją bylą nutraukiant(LR BK 38 str. 1-2d.d.).
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 67 str. 2d. 9p., 72² str.). Įstatymo leidėjas, baudžiamajame kodekse įvesdamas baudžiamojo poveikio priemonių institutą asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, numatė, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį(LR BK 41 str.), nes priešingu atveju susidariusi situacija nusikaltusiam asmeniui leistų jaustis nebaudžiamam už savo padarytą nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei atsižvelgdamas ne tik į kaltinamojo V. P. padaryto nusikaltimo žmogaus sveikatai pobūdį ir jo sukeltas pasekmes, bet ir į paties kaltinamojo, kaip neįgalaus, bet dirbančio, asmens, asmenybę, laiko, kad kaltinamajam V. P., kaip smurtavusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinam asmeniui, yra tikslinga paskirti įstatymo numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai B. P. byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017m. gegužės 12d. sprendimą, nukentėjusiosios interesus byloje atstovaujant advokatei V. Budrevičienei(b.l. 26-27). 2017m. spalio 19d. teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017m. spalio 19d. išrašyta pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, atstovaujant nukentėjusiosios-pil. B. P. interesus baudžiamojoje byloje, sudaro 236,57 Eur.(du šimtai trisdešimt šeši eurai ir 57 eur/ct.)(b.l. 104).
LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.). Kartu įstatymas numato, kad, kai procesas nutraukiamas nukentėjusiajam susitaikius su įtariamuoju ar kaltinamuoju, teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų(LR BPK 105 str. 7d.). Kadangi pati nukentėjusioji B. P. tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleista nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, o kaltinamasis V. P., būdamas neįgalus asmuo, t.y. turintis tik 55% darbingumą(b.l. 93-94), pagal esamą sveikatos būklę dar dirba, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidas pripažinus proceso išlaidomis, iš kaltinamojo V. P. yra priteistina 1/3 dalis baudžiamojo byloje turėtų nukentėjusiajai B. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų(LR BPK 103 str. 6p., 104 str. 2d., 105 str. 7d.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4d. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kaltinamąjį V. P. LR BK 38 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2d. 3p., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl valstybės turėtų nukentėjusiosios B. P. gydymo išlaidų atlyginimo atmesti.
Baudžiamąją bylą nukentėjusiosios B. P. civilinio ieškinio dalyje nutraukti.
Priteisti iš kaltinamojo V. P. 78,86 Eur.(septyniasdešimt aštuonis eurus ir 86 eur/ct.) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų, gynėjai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017m. gegužės 12d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-1982-9677 suteiktą antrinę teisinę pagalbą atstovaujant nukentėjusiosios B. P. interesus baudžiamojoje byloje, šias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swedbank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.