- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- 1S-367-185/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pareiškėjas
- E. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo E. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-24 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-10-13 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo E. M. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojos R. T. 2016-10-04 nutarimą atsisakyti tenkinti jo skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyresn. tyrėjos M. S. 2016-09-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-24 nutartimi pareiškėjo skundas atmestas.
Šalies argumentai
Skundu E. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-24 nutartį ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojos R. T. 2016-10-04 nutarimą atsisakyti tenkinti jo skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyresn. tyrėjos M. S. 2016-09-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, nagrinėjant jo skundą apklausti jį patį, išreikalauti medžiagą apie pranešimą dėl jo persekiojimo automobiliu ir gauti duomenis apie asmenį, kuris vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigoti policijos pareigūnus šį asmenį apklausti apie jo automobilio blokavimo aplinkybes. Nurodo, kad 2010 m. susipažino su I. I. ir jai paskolino 50 000 Lt, kuriuos sunkiu darbu buvo uždirbęs Dubline, nes su I. I. kūrė gražius ateities planus, tikėjosi visą likusį gyvenimą praleisti kartu. Už jo paskolintus pinigus I. I. pradėjo verslą, remontavo jai priklausantį namą, pirko naują buitinę techniką, baldus, televizorių. Tačiau pasibaigus jo santaupoms, I. I. elgesys pasikeitė, ji pradėjo jam priekaištauti, sakyti, kad jis turi vėl važiuoti dirbti į užsienį, kad ji jo pas save nelaikys ir t. t. Toks jos elgesys jį šokiravo ir jis paprašė I. I., kad ji parašytų jam skolos raštelį, vekselį arba kaip nors kitaip garantuotų, jog grąžins jam skolą. Tačiau jam užsiminus, jog kreipsis dėl skolos išieškojimo į teisininkus, I. I. pradėjo jam grasinti susidorojimu, išvarė jį iš jų abiejų įrengto jos namo bei pradėjo dar reikalauti, jog jai užrašytų jo sūnui A. M. priklausantį automobilį „N. M.“. Tada jis kreipėsi į advokatų kontorą ir sudarė sutartį dėl skolos iš I. I. išieškojimo, apie ką užsiminė jai pačiai. Nuo to momento pajuto, kad I. I. savo pažadus su juo susidoroti tęsi, dėl ko iškilo tiesioginė grėsmė jo gyvybei bei turtui. Nurodo, kad jam paėmus iš I. I. jo sūnui priklausantį automobilį, po kelių valandų jam, jo sūnui ir pažįstamui R. N. važiuojant automobiliu „VW Jetta“, Molainių gatvėje, garažų kooperatyve, jiems kelią užblokavo automobilis „Audi A6“, kurį vairavo sportiško, stambaus kūno sudėjimo, nusikalstamai atrodantis vyriškis, o kartu su juo automobilyje buvo I. I., jos parduotuvėje dirbanti pardavėja ir I. I. dukra R. I.. Išlipusi iš automobilio I. I. reikalavo jai perrašyti jo sūnui priklausantį automobilį, o jam nesutikus ir išvažiavus, minimas automobilis juos mieste persekiojo, kelis kartus sudarė avarines situacijas, apie ką jis informavo policijos pareigūnus ir, kiek jam žinoma, policijos pareigūnai minimą automobilį sulaikė, o jis taip išsigelbėjo nuo, jo manymu, jam kilusios realios grėsmės. Teigia, kad į šias jo nurodytas aplinkybes teismas visiškai neatsižvelgė. Nurodo, kad I. I. ir toliau reikalavo jai perrašyti jo sūnui priklausantį automobilį, grasino pakenkti jo pažįstamai. Jis ne tik buvo apgautas, iš jo buvo išviliota labai didelė pinigų suma – apie 15 000 Eur, bet I. I. siekia gauti dar daugiau pinigų, savo tikslams įgyvendinti pasitelkdama kitus, jo nuomone, su nusikalstamu pasauliu susijusius asmenis. Į šias aplinkybes teismas taip pat nekreipė jokio dėmesio. Mano, kad I. I. veiksmuose yra sukčiavimo, numatyto BK 182 str. 2 d., požymių, nes ji sąmoningai nuo pat pradžių siekė, o vėliau tai ir įgyvendino, sudaryti situaciją, jog jis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių (jis neturi jokių įrodymų, jog yra paskolinęs I. I. pinigus). Prašo atsižvelgti ir į tai, kad kaltininkės tyčia padaryti tokią nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo, todėl tokiais atvejais apgaulė naudojama išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą. Taigi, akivaizdu, kad I. I. sudarė tokią situaciją, kai jis negali civilinio proceso tvarka ginti savo pažeistų teisių, ir tai turi būti pripažįstama kaip nusikalstamos veikos požymiai, kuriuos tiek policijos pareigūnai, tiek prokurorai neigia. Pareiškėjas taip pat mano, kad I. I. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 str. 1 d., požymių ir šį manymą grindžia grasinimu jam, kaip automobilio, kurį siekiama gauti, savininko tėvui, psichologinės prievartos vartojimu, jo automobilio blokavimu kelyje, neturėjimu teisėto pagrindo reikalauti asmeniui nepriklausančio turto, prie jo buto durų laidotuvių reikmenų palikimu ir grasinančio pobūdžio žinučių jam siuntimu. Nurodo, kad į šiuos argumentus teismas taip pat neatsižvelgė, tik formaliai konstatavo, kad jo argumentai yra deklaratyvūs. Pažymi, kad nagrinėjant jo skundą net nebuvo paminėtos SMS žinutės, kurias jam siuntė I. I.. Pareiškėjas taip pat mano, kad nagrinėjant jo skundą būtina išreikalauti medžiagą iš policijos apie psichinės prievartos vartojimą, blokuojant automobilį judriose miesto gatvėse, apklausti I. I. apie jam siųstas grasinančias SMS žinutes, automobilio blokavimą ir laidotuvių žvakių padėjimą prie jo durų. Nesupranta, kodėl skundžiamoje nutartyje teigiama, jog jis nenurodė jokių naujų argumentų, jei į jo nurodytus argumentus buvo visiškai neatsakyta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Įvertinęs skundo argumentus, teismui pateiktą atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), vyr. tyrėjos ir prokurorės nutarimus bei apylinkės teismo nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal E. M. pareiškime ir skunduose nurodytas aplinkybes.
Baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 str. 1 d.). BPK 168 str. 1 d. numatyti du atvejai, kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą: 1) kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, arba 2) yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, viena iš kurių – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Tačiau, priimdamas sprendimus, tarp jų ir nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas ir priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas konkrečios bylos duomenų visuma. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau proceso pradėjimas nesant tam pagrindo, galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Nagrinėjamu atveju vyr. tyrėjos M. S. 2016-09-05 nutarimu, kurį paliko galioti vyr. prokuroro pavaduotoja R. T. 2016-10-04 nutarimu, o prokurorės nutarimą paliko galioti apylinkės teismas skundžiama 2016-10-24 nutartimi, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tiek ikiteisminio tyrimo subjektai, tiek ir apylinkės teismas savo procesiniuose sprendimuose pripažino, jog duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomo asmens – I. I. veiksmuose esant kokių nors nusikalstamų veikų požymių, nėra, o tarp E. M. ir I. I. dėl pareiškėjo I. I. paskolintų ir jam negrąžintų pinigų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie pirmiausiai turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Su šiomis išvadomis visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas, ir, priešingai nei nurodoma pareiškėjo skunde apygardos teismui, konstatuoja, kad iš esmės visos E. M. pareiškime ir skunduose nurodytos aplinkybės tiek ikiteisminio tyrimo subjektų, tiek apylinkės teismo buvo įvertintos, priimti procesiniai sprendimai, kuriuose atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, yra pakankamai aiškiai, išsamiai ir motyvuotai argumentuoti, pagrįsti byloje esančiais faktiniais duomenimis. Tačiau iš skundo apygardos teismui turinio matyti, kad siekdamas pagrįsti I. I. veiksmuose esant nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 181 str. 1 d. ir kitų nusikalstamų veikų, požymius, pareiškėjas jokių naujų aplinkybių nenurodo, o iš esmės prašo iš naujo įvertinti jo nurodytas ir ikiteisminio tyrimo subjektų nustatytas aplinkybes, kurių kitaip vertinti ar daryti kitokias išvadas, nei jas savo sprendimuose padarė ikiteisminio tyrimo subjektai ir apylinkės teismas aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Vien tai, kad surinktų duomenų vertinimas pareiškėjo netenkina ir neatitinka jo interesų, nesuteikia pagrindo naikinti ikiteisminio tyrimo subjektų nutarimus ir skundžiamą teismo nutartį.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad šiuo atveju nėra aišku dėl vieno ir būtino objektyviosios sukčiavimo pusės požymio – svetimo turto įgijimo ar turtinės prievolės išvengimo buvimo. Pareiškėjas teigia I. I. paskolinęs 50 000 Lt (apie 15 000 Eur), kurių ji jam negrąžina, tačiau I. I. skolą neigia. Jokių objektyvių (vekselio, paskolos sutarties ar kt.) duomenų, pagrindžiančių šiuos pareiškėjo teiginius apie I. I. paskolintus pinigus, byloje nėra. Be to, ir pats pareiškėjas pripažįsta, kad jis neturi įrodymų ir negali objektyviai pagrįsti aplinkybės, kad I. I. yra paskolinęs pinigų. Atsižvelgus į paminėtus duomenis darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo subjektai ir apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju tarp pareiškėjo ir I. I. yra kilęs ginčas dėl juridinio fakto – paskolos sutarties tarp šių asmenų egzistavimo, kuris yra civilinio proceso teisės reguliavimo dalykas ir pirmiausiai turi būti sprendžiamas CPK nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismai laikosi pozicijos, jog ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011). Ikiteisminio tyrimo paskirtis yra atskleisti nusikalstamas veikas ir jis negali būti naudojamas kaip priemonė priversti civilinių teisinių santykių šalis priimti sprendimus, o ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo atlikimas remiantis vien tik subjektyviais vertinimais, o ne objektyviomis aplinkybėmis, reikštų nepagrįstą teisėsaugos institucijų kišimąsi į civilinius teisinius santykius.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei remiantis teismui pateikta medžiaga, darytina išvada, kad pareiškėjas esant išimtinai civilinio pobūdžio ginčui bando pritaikyti baudžiamosios teisės normas, o tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Be to, ir iš paties pareiškėjo skundų bei jo parodymų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis jau kreipėsi į advokatų kontorą ir sudarė susitarimą dėl civilinės bylos paruošimo ir atstovavimo jam teisme. Tai patvirtina ir minėtame ikiteisminiame tyrime tarp pareiškėjo ir advokatų kontoros 2016-08-01 sudaryta teisinių paslaugų sutartis, iš kurios matyti, kad advokatui D. M. pavesta paruošti ieškinį dėl skolos išieškojimo iš I. I.. Taigi pats pareiškėjas tarp jo ir I. I. susiklosčius teisinius santykius vertina kaip civilinius ir, kaip pats pripažįsta bei tai patvirtina ir teismui pateiktos medžiagos duomenys, jau ėmėsi atitinkamų priemonių civiliniam procesui inicijuoti. Todėl, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, šiuo atveju tik išsprendus šį kilusį ginčą civilinio proceso tvarka ir neginčytinai nustačius aplinkybę dėl pareiškėjo galimo turto perleidimo I. I., galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, siekiant įvertinti I. I. veiksmus BK 182 str. aspektu.
Taigi apibendrinus darytina išvada, kad tiek ikiteisminio tyrimo subjektai, tiek ir apylinkės teismas savo sprendimuose visiškai pagrįstai konstatavo, jog tarp pareiškėjo ir I. I. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynymui pirmiausiai turėtų būti panaudotos civilinės teisinės priemonės. Vien tai, kad pareiškėjas, kaip jis pats nurodo, neturi įrodymų ir negali objektyviai pagrįsti aplinkybės, kad I. I. yra paskolines pinigų, nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 str. 1 d.). Šiuo metu tokių aplinkybių aukštesnės instancijos teismas nenustatė. Be to, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, šiuo atveju ir pats pareiškėjas nenurodo, kokiais galimais BPK veiksmais galėtų būti surinkti objektyvūs duomenys, kurie patvirtintų tokias jo nurodytas aplinkybes, o kartu ir būtino objektyviojo sukčiavimo požymio buvimą. Taip pat sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad esant ginčytinai aplinkybei, jog pareiškėjas I. I. perdavė savo turtą (pinigus), t. y. nenustačius, jog tarp pareiškėjo ir I. I. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, susiję su paskolos suteikimu, nėra pagrindo vertinti pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su būtinybe įvertinti, ar tarp jų susiklostę civiliniai teisiniai santykiai neperėjo į baudžiamuosius teisinius santykius, galimai apsunkinant pareiškėjo galimybę atkurti jo pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis.
Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek ikiteisminio tyrimo subjektai, tiek ir apylinkės teismas savo sprendimuose pagrįstai konstatavo ir tai, kad bylos medžiaga nesuteikia jokio pagrindo manyti pareiškėjo minimo asmens – I. I. veiksmuose esant ir turto prievartavimo pagal BK 181 str. 1 d. požymių. Iš paties E. M. nurodytų aplinkybių ir kitų bylos duomenų matyti, kad I. I. galimai psichinę prievartą prieš jį pavartojo reikalaudama pareiškėjo perduoti jai turtą – automobilį „N. M.“, į kurį jis neturi jokių teisių ir negalėtų šio turto perduoti, o prieš pareiškėjo sūnų A. M., kuris yra teisėtas reikalaujamo turto savininkas, jokia psichinė prievarta nebuvo vartojama. Vertinant pareiškėjo teiginius, susijusius su I. I. galimais grasinimais jam, pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje laikomasi nuostatos, jog juridinę reikšmę turi tik realus grasinimas. Teisinėje praktikoje grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant nukentėjusiojo suvokimu. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad šiuo metu tarp pareiškėjo ir I. I. yra susiklostę konfliktiški santykiai, abi konfliktuojančios pusės jaučiasi kažką praradusios ir įskaudintos bei nuolat bando vienas kitam įrodyti savo teisumą ir nekaltumą, ką patvirtiną ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal I. I. pareiškimą dėl analogiškų kaltinimų pareiškėjo atžvilgiu pagal BK 145 str. 1 d., kuriame pareiškėjas dalyvauja kaip specialusis liudytojas, todėl, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kaip susijusios su tiriamomis aplinkybėmis, gali būti įvertintos jau atliekamame ikiteisminiame tyrime.
Taigi esant išdėstytoms aplinkybėms nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo skunde nurodytais argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį ir ikiteisminio tyrimo subjektų nutarimų, nes tiek ikiteisminio tyrimo subjektai, tiek ir teismas, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus duomenis ir priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-24 nutartį.
Nutartis neskundžiama.