Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-02-08 · Byla Nr. ATP-120-719/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
ATP-120-719/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėjas Gintautas Būga Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-120-719/2016
Proceso Nr. 4-11-3-00500-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau – Institucija), apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarimo A. P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu, taikydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį, nubaudė Pažeidėją pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį galutine nuobauda – 868 eurų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažeidėjas nubaustas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 25 d. apie 16.50 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir skirti Pažeidėjui administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Skunde dėstoma apie nuobaudų tikslus, cituojamas administracinio teisės pažeidimo protokolas, skundžiamas nutarimas ir teigiama, kad Pažeidėjas padarė pavojingą, šiurkštų KET pažeidimą, anksčiau jis, vairuodamas automobilį, taip pat buvo sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis, po skundžiamo nutarimo padarymo jis padarė naują KET pažeidimą – vairuodamas automobilį, važiavo prieš eismą. Sprendžiant iš Pažeidėjo daromų KET pažeidimų apeliaciniame skunde manoma, kad vairuodamas automobilį Pažeidėjas nėra dėmesingas, jis elgiasi nerūpestingai ir kelia grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą Pažeidėjas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Institucija apeliaciniu skundu neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, pažeidimo įrodytumo, jo kvalifikavimo, tačiau iš esmės nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti Pažeidėjui švelnesnę už sankcijoje numatytą nuobaudą. Tačiau su Institucijos apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija negalima sutikti.

Nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime konkrečiai nenurodė, tačiau iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijų bei skundžiamu nutarimu Pažeidėjui pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirtos nuobaudos rūšies matyti, jog taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas apylinkės teismas neskyrė būtent ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui, kuris, be kita ko, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeisdamas KET. Matyti, kad atsakomybė pagal minėtą teisės normą gali būti taikoma labai skirtingose situacijose – tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos sąmoningai ir įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nežymi, o vairuotojas suklydo vertindamas įvykio aplinkybes. Taigi, parenkant nuobaudų rūšį ir dydį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4/2013, Nr. 2AT-13/2013, Nr. 2AT-53/2014 ir kt.).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo teismai yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose bylose taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda paprastai švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22-511/2016 ir kt.).

Pagal šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis seka, kad Pažeidėjo padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, nes sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu žmonės nenukentėjo, buvo padaryta tik palyginus nežymi žala, kurią Pažeidėjas visiškai atlygino (12, 33–34 b. l.). Be to, pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir Pažeidėjo bei jo padarytų KET pažeidimų nustatymo. Byloje nustatytos trys Pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis yra sulaukęs 65 metų amžiaus, visiškai prisipažino padaręs teisės pažeidimus, atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Pažeidėjas turi didelę vairavimo patirtį – automobilį vairuoja jau beveik 40 metų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Pažeidėjas praeityje būtų teistas, o iš baustumo pažymos ir papildomai Institucijos pateiktos medžiagos apie po skundžiamo nutarimo Pažeidėjo padarytą naują pažeidimą matyti, kad jis nėra sistemingas ir piktybinis KET pažeidėjas. Pažeidėjas yra senatvės pensininkas, sulaukęs garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini)metų), gyvena kaime kartu su savo žmona, abu jie turi sveikatos problemų, todėl jiems tenka dažnai lankytis pas gydytojus, maršrutiniai autobusai per jų kaimą nevažiuoja, daugiau artimųjų ar giminių, galinčių nuvežti abu juos pas gydytojus, gyvenamajame rajone nėra, gyvenamojoje vietoje Pažeidėjas charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

Atsižvelgęs į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo, įvertinęs Pažeidėjo pastangas pašalinti padarytų pažeidimų pasekmes, jo prisipažinimą dėl padarytų pažeidimų ir visas kitas jau pirmiau išvardytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju eismo įvykio vietos palikimas pažeidžiant KET reikalavimus nebuvo tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį teismo paskirtas net ir minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galėtų būti vertinamas kaip teisinga ir proporcinga nuobauda padarytų teisės pažeidimų ir Pažeidėjo asmenybės pavojingumui. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai iš esmės sprendė, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskiriant Pažeidėjui papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, apylinkės teismo Pažeidėjui paskirta nuobauda, apeliacinės instancijos teismo nuomone, individualizuota tinkamai, ji yra proporcinga Pažeidėjo padarytam pažeidimui, atitinka Pažeidėjo asmenybę ir nėra aiškiai per švelni. Skundžiamas nutarimas visiškai atitinka šiuo metu formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Palikti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarimą nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas