Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. B. (I. B.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 357-119 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas 2021 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo I. B. bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 13 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę atlieka nuo 2022 m. sausio 17 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam I. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose ir nustatė pakartotinę šio klausimo svarstymo datą – 2023 m. spalio 24 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 1/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų padarymą, jo daromi nusikaltimai sunkėjo, būdingas nusikaltimų modelis. Nuteistasis baigęs šešias klases, jo oficiali darbinė patirtis – maža, iki suėmimo nedirbo, nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kuriuos dengia minimaliai. Nusikaltimus nuteistasis vykdė reguliariai, kai kurie nusikaltimai įvykdyti su bendrininkais. Nuteistasis gyvenime vadovavosi ne visuotinai priimtinomis vertybėmis, gyvenimo būdas ir laisvalaikis buvo nestruktūruotas, kriminalizuotas, nuteistasis turi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų. Nors nuteistasis gali kontroliuoti savo gyvenimo įvykius, tačiau ne visuomet sugeba atskirti sritis, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos nusikalstamumui. Nuteistasis pastarojo nusikaltimo nepripažįsta, mąsto apie pasekmes tik atsižvelgdamas į savo poreikius, konkrečių tikslų šiai dienai neišsako. Komisija pastebėjo, kad nuteistasis išreiškia nuostatas, palaikančias tam tikrą kriminalinį elgesį lygindamas jį su kitų nusižengimais. Nors nuteistasis suvokia taisyklių, priežiūros būtinumą, nurodo, kad ankstesniais bausmės atlikimais už gerą elgesį buvo išleistas lygtinai, nedarydavo pažeidimų, tačiau ne visada jų laikosi, yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, ankščiau slapstėsi nuo pareigūnų, vengė atlikti bausmę, priešinosi valstybės tarnautojams. Nors nuteistasis nusikaltimų nepateisina, tačiau save laiko nekaltai nuteistu. Nuteistojo I. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka didelė, nekinta. Nors yra vienas apsauginis veiksnys – pakankamai artimi socialiniai ryšiai su artimaisiais, tačiau išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, tokie kaip: turi mažą darbo patirtį; neturi darbinių įgūdžių; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas, impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; sutrikusios nuostatos į visuomenę. Komisija sprendė, jog šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja. Visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis I. B., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo I. B. lygtinio paleidimo klausimą ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens bylos lapai 45-46).

Teismas nesutinka su nuteistojo argumentu, kad nagrinėjamu atveju 2023 m. balandžio 24 d. nutarimą priėmė neteisėtos sudėties Komisija, pažeidžiant BVK 84 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 7 punktas numato, kad į komisijos narius skiriami Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu buvo sudaryta teisėtos sudėties komisija, laikantis Nuostatų 7 punkto. Pažymėtina, kad Nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų - komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nagrinėjamu atveju Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimas buvo priimtas dalyvaujant penkiems Komisijos nariams, tarp kurių buvo ir Komisijos pirmininkas, todėl konstatuojama, kad Nuostatų 21 punkto, priimant skundžiamą nutarimą, buvo laikomasi. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 7 punkto reglamentavimas yra įgyvendinamas sudarant Komisijos sudėtį ir nėra siejamas su Komisijos nutarimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priėmimu, t. y,. Nuostatų 21 punktas leidžia Komisijai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, posėdyje dalyvaujant daugiau kaip pusei komisijos narių, tarp jų - komisijos pirmininkui ar komisijos pirmininko pavaduotojui.

Nuteistasis I. B. skunde nurodė, jog Komisija yra neobjektyvi ir šališka. Su šiuo skundo argumentu teismas nesutinka, kadangi Nuostatų 23 straipsnis numato, kad komisijos narys, prieš pradedant svarstyti nuteistųjų prašymus, privalo nusišalinti nuo veiksmų, jei jie gali sukelti interesų konfliktą. Interesų konfliktas yra situacija, kai asmuo, eidamas savo pareigas, privalo atlikti tam tikrą veiksmą, tačiau tas veiksmas (veikla) yra susijęs ne tik su jo pareigomis, bet ir su jo privačiu interesu. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad tarp nuteistojo ir Komisijos narių būtų susiklosčiusi interesų konflikto situacija. Vien tai, jog nuteistasis savaip interpretuoja teisės normas ir nesutinka su Komisijos priimtu nutarimu, nėra pagrindas abejoti Komisijos šališkumu. Taigi, skundo argumentas dėl Komisijos šališkumo atmetamas kaip nepagrįstas.

Nuteistasis I. B. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Nuteistasis bausmės atlikimo metu mokosi 7-oje klasėje, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, nėra socialiai atsiskyręs, vieną kartą skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Taikyti lygtinį paleidimą, būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo I. B. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2022 m. vasario 24 d. atlikto pirminio vertinimo metu buvo nustatyta didelė rizika pagal OASys metodiką. Antro vertinimo, atlikto 2023 m. kovo 23 d., metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir toliau išliko didelė, nors ir buvo nustatyti teigiami pokyčiai keliose srityse. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, tai, kad didesnė kriminogeninių veiksnių dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo teigiamo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, paremti objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas. Įvertinus nuteistojo I. B. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai. Tą patvirtina jau vien tai, kad, atlikus dalį bausmės, vis dar išlieka ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (teistas keturiolika kartų); smurtinio elgesio istorija (teistas už smurtinius nusikaltimus); būdingas teisės pažeidimų modelis (nusikaltimų tikslas ar nusikaltimų pobūdis panašus); lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas praeityje, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip mažos darbo patirties turėjimas, neturėjimas darbinių įgūdžių ir profesinės kvalifikacijos, menkos turimų skolų apmokėjimo galimybės, asocialios grupės įtaka.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą baustas drausmine tvarka. Nors nuobauda negalioja, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudos buvimo faktas neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Aplinkybė, jog nuteistasis yra vieną kartą paskatintas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis ne visuomet geba susidoroti su kilusiais impulsais socialiai priimtinais būdais, jam būdinga instrumentinė agresija, grasinimas smurtu siekiant pasiekti tikslų. Nusikaltimo motyvų, už kurį atlieka bausmę, paaiškinti negali, nusikaltimo nepripažįsta.

Nurodoma, jog interviu metu išreiškė nuostatas, palaikančias tam tikrą kriminalinį elgesį lygindamas jį su kitų nusižengimais. Praeityje baustas administracine tvarka trisdešimt du kartus, jam skirtų baudų nesumokėjęs. Nuteistasis teigia, kad nusikaltimų nepateisina, tačiau save laiko nekaltai nuteistu. Teismo vertinimu, kaltės nepripažinimas parodo I. B. požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, tai, jog jis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti jo nusikalstamą elgesį. Jeigu asmuo, būdamas bausmės atlikimo įstaigoje, nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, dėl jų nesigaili, nėra pagrindo manyti, kad tai jis padarys išėjęs į laisvę ir nenusikals. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuteistasis oficialios darbinės patirties neturi. Nuteistojo teigimu, pajamų jis prasimanydavo iš neoficialių veiklų ir pajamas gaudavo iš nenurodytų šaltinių. Oficialios pajamos buvo tik Užimtumo tarnybos pašalpa, per gyvenimą oficialių pajamų beveik neturėjęs. Finansinio stabilumo nebuvimas, o taip pat - piniginių prievolių turėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę.

Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis administracine tvarka baustas trisdešimt du kartus, jam skirtos baudos. Skola už nesumokėtas administracines baudas yra 10 398 eurai. Nuteistojo teigimu, būnant laisvėje, jo požiūris į baudų mokėjimą buvo paviršutiniškas ir dėl to gailisi. Pagal paskutinį nuosprendį priteisto atlyginti ieškinio suma yra 260 eurų. Alytaus kalėjime gauti antstolio vykdomieji raštai dėl 388 eurų skolos apmokėjimo, per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis apmokėjo 84 eurus. Esant šioms aplinkybėms, teismui kyla abejonių, ar I. B., išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais.

Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad lygtinio paleidimo atveju jis šioje įmonėje bus įdarbintas. Ši pažyma negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis I. B. šiuo metu atlieka jam paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą. Kaltę dėl nusikaltimų teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis neigė, šiuo metu taip pat neigia. Nusikaltimus vykdė reguliariai, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlikinėja penktą kartą. I. B. teistas keturiolika kartų, jam būdingas teisės pažeidimų modelis. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis I. B. yra linkęs nusikalsti. Jo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis rodo, jog tai nebuvo atsitiktinis šio nuteistojo nusikalstamas elgesys, o visgi priešingai – tyčinis bei kryptingas baudžiamųjų įstatymų netoleruojamas elgesys. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis bei jų sunkumas rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nors visos šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti.

Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Pažymima, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad I. B. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog nuteistasis I. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus I. B. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo I. B. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo I. B. (I. B.) skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo I. B. asmens bylą Nr. 17541 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.