Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-06-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-12327-1019/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
e2YT-12327-1019/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07266-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Rimeikienė
Pareiškėjas
V. Š.
Suinteresuotas asmuo
A. Š., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12327-1019/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07266-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. Š., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusioji T. Š. priėmė savo vyro V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motina T. Š., būdama santuokoje su pareiškėjos tėvu V. S., pagal (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos buto privatizavimo įstatymo Nr. 1-1374 nuostatas privatizavo butą, adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Butas buvo išpirktas ir registruotas vieno sutuoktinio, t. y. pareiškėjos motinos T. Š. vardu, nors butas faktiškai bendra jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiems pareiškėjos tėvams. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. S., po kurio mirties niekas nesikreipė į Vilniaus miesto 31 notarų biurą ir kitaip neišreiškė valios priimti V. S. palikimą. Pareiškėjos motina T. Š. išreiškė savo valią dėl jos vyro V. S. palikimo priėmimo iškart po jo mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo naudotis, ji rūpinosi V. S. palikimu kaip savo turtu, prižiūrėjo jį, laiku mokėjo visus mokesčius. Tokiu būdu pareiškėjos motina T. Š. priėmė savo mirusio vyro V. S. palikimą – ½ dalį buto esančio adresų (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus šį turtą valdyti. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motina T. Š. mirė. Pareiškėja V. Š. ir jos brolis A. Š. nepareiškė savo valios priimti tėvo palikimą ir neprieštarauja, kad būtų pripažinta, jog T. Š. vienintelė priėmė V. S. palikimą ir buvo vienintelė jo palikimo paveldėtoja. Siekiant įforminti nuosavybės teises į pareiškėjos motinai T. Š. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, bet neturėdama jokios kitos galimybės įrodyti, kad T. Š. priėmė vyro palikimą, pradėjus faktiškai valdyti jos mirusiam vyrui priklaususį turtą, pareiškėja V. Š. kreipiasi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. Š. nurodė, jog patvirtina pareiškime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymą palaiko ir su juo sutinka.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į V. Š. pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjo V. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos V. S. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad T. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Teismas, gavęs pareiškėjo bei suinteresuoto asmens sutikimus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, įvertinęs susidariusią situaciją dėl iki 2020 m. birželio 16 d. paskelbto karantino dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos tėvų – V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) V. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje. T. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Iš Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaro S. S. (duomenys neskelbtini) išduoto Liudijimo matyti, kad pareiškėja priėmė savo motinos T. Š. palikimą, tuo tarpu tėvo V. S. palikimo priėmimo faktų 2020-02-20 Testamentų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nėra įregistruota. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina priėmė tėvo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jo paliktą turtą.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad T. Š., būdama santuokoje su pareiškėjos tėvu V. S., (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos buto privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374 privatizavo butą, adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po sutuoktinio V. S. mirties pareiškėjos motina T. Š. per trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad šiame bute T. Š. gyveno iki mirties, nuo (duomenys neskelbtini) šiame name ji buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir po sutuoktinio mirties T. Š. ir toliau gyveno minėtame bute, jį prižiūrėjo butą, juo rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo visus mokesčius, visą butą pradėjo valdyti ir rūpintis juo kaip savu iškart po sutuoktinio mirties. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad per tris mėnesius po V. S. mirties T. Š. mokėjo mokesčius už šiam butui teikiamas paslaugas. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, T. Š. pastovų gyvenimą minėtame bute po sutuoktinio mirties iki T. Š. mirties, taip pat įvertindamas ir suinteresuoto asmens A. Š. išreikštą sutikimą su pareiškėjos pareiškimu, teismas neturi pagrindo abejoti, kad T. Š. atliko aktyvius veiksmus po savo sutuoktinio V. S. mirties palikimui priimti pradėdama jį faktiškai valdyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog T. Š. po savo vyro V. S. mirties jo palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant motinos palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 578, straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po T. Š. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Rimeikienė