- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-18
- Bylos Nr.
- I-3168-821/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01114-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- VĮ „Registrų centras“
- Atsakovas
- Viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VĮ „Registrų centras“, atsakovėms Viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2017-03-06 administracinės procedūros sprendimą Nr.((24.16)-5K-15217191-5K-1521803-5K-1524928-5K-1602754)-6K-1701815; 2) Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) 2015-07-22 sprendimą „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr.VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012“ Nr.2016/8-1-12; 2) netenkinus 1 ir 2 punkte nurodytų reikalavimų, taikyti Gairėse numatytą minimalią 5 proc. finansinę korekciją nuo pasirašytos 255621,26 EUR sutarties vertės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 1-4) nurodė, kad CPVA, atlikusi supaprastintą pažeidimo tyrimą dėl VĮ Registrų centro įvykdyto viešojo pirkimo ir 2014-08-26 sudarytos sutarties su UAB „Bull Baltija“ VPS-129 dėl kompiuterinės technikos ir programinės įrangos pirkimo vykdant projektą „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų e. paslaugų sukūrimas“ (toliau — Sutartis), 2015 m. liepos 22 sprendimu Nr. 2015/2-5808 nustatė, kad perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. ir 32 str. 2 d. nuostatas ir nepripažino tinkamomis finansuoti išlaidomis 25 procentus nuo pasirašytos sutarties vertės (255 621 Eur), t. y. 63 905,32 eurus. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 7 d. dėl minėto sprendimo pateikė skundą Finansų ministerijai su prašymu panaikinti CPVA direktoriaus sprendimą.
VĮ Registrų centras, įgyvendindamas projektą „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų e. paslaugų sukūrimas“ Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012, atviro konkurso būdu įvykdė Kompiuterinės technikos ir programinės įrangos pirkimą (toliau - Pirkimas), kurio metu buvo įsigytos šios prekės: duomenų bazių serveriai - 2 vnt.; virtualizacijos serveriai - 2 vnt.; duomenų saugyklos išplėtimas - 1 vnt.; montavimo spinta - 1 vnt.; virtualizavimo programinės įrangos procesorinės licencijos - 4 vnt. (toliau - Pirkimo objektas). CPVA 2015 metų liepos 22 d. sprendime Nr. 2015/2-5808 (toliau - Sprendimas) padarė išvadą, kad perkančioji organizacija turėjo Pirkimo objektą skaidyti į dalis, t. y. turėjo atskirai įsigyti turimos duomenų saugyklos išplėtimą ir kitu pirkimu, arba atskira pirkimo objekto dalimi, įsigyti serverius, spintą ir virtualizacijos programinę įrangą. CPVA išvadą grindžia tuo, kad Pirkimo objektų, t. y. duomenų saugyklos išplėtimo, pasiūlymą galėjo pateikti tik vienintelis tiekėjas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad Pirkimas buvo vykdomas siekiant įgyvendinti ES lėšomis finansuojamą projektą, Pirkimo dokumentai dar iki Pirkimo paskelbimo buvo derinti su CPVA. Pirkimo sąlygų projektas CPVA buvo pateiktas 2014-04-16 raštu Nr.(1.11.14)s-1493. CPVA, išnagrinėjusi Pirkimo dokumentus 2014-05-12 rašte Nr. 2014/2-3964 „Dėl rekomendacijų pateikimo projekto Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012 dokumentų skenerių bei kompiuterinės technikos ir programinės įrangos pirkimų dokumentams“ nepateikė pastabų dėl netinkamo pirkimo objekto suformavimo, t. y. nebuvo akcentuojama, jog visos prekės negali būti perkamos vienu pirkimu ir nebuvo rekomenduota išskaidyti pirkimo objektą į atskiras dalis. Į kitas rašte išdėstytas pastabas ir rekomendacijas buvo atsižvelgta, o toms rekomendacijoms, į kurias neatsižvelgta, pateikti išsamūs paaiškinimai.
CPVA klausimą dėl pirkimo objekto išskaidymo pradėjo kelti po Pirkimo procedūrų pabaigos ir pirkimo sutarties sudarymo, kai įsigyta įranga buvo pristatyta ir už ją buvo sumokėta. Visi pirkimo dokumentai skelbiami viešai ir CPVA viso viešojo pirkimo proceso metu turėjo galimybę susipažinti su pirkimo dokumentais ir pirkimo eiga. Pirkimo procedūra tęsėsi ilgą laiką, todėl CPVA turėjo realias galimybes išanalizuoti pirkimo dokumentus bei pirkimo procedūras ir pareikalauti (rekomenduoti) pakeisti pirkimo sąlygas iki pirkimo proceso pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjas teigia, kad CPVA veiksmai neatitinka Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 metų gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 „Dėl Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos), 4 punkto. CPVA nuomonė, jog pasiūlymą galėjo pateikti tik vienas tiekėjas neargumentuota ir grindžiama tik prielaidomis. Pažymi, jog perkančioji organizacija pateikė paaiškinimus ir dokumentus, patvirtinančius, jog pirkimo objektus galėjo teikti ne tik UAB „BULL Baltija“, bet ir kiti teikėjai. Viso konkurso organizavimo metu nei vienas tiekėjas nepateikė pretenzijų, kuriose, būtų nurodyta, jog reikalavimas dėl duomenų saugyklos garantijos pažeidimo ar kokie nors kiti UAB „BULL Baltija“ veiksmai užkerta kelią dalyvauti konkurse, todėl neaišku kokių potencialių tiekėjų teisės CPVA bando apginti. Taip pat būtina įvertinti CPVA veiksmus dėl teisės aktuose nustatytų pažeidimo tyrimo terminų laikymosi. Pažymi, kad pirminiai paaiškinimai dėl pirkimo dokumentų CPVA buvo pateikti 2014 m. gruodžio 1 d., o paskutinis – 2015 m. sausio 23 d. Sprendimas dėl nustatyto pažeidimo priimtas tik 2015 metų liepos 22 dieną, t. y. praėjus daugiau kaip 7 mėnesiams nuo tyrimo pradžios.
CPVA sprendimas nėra nuoseklus ir aiškus, išvada, kad Pirkimo sąlygos sąlygojo konkurencijos ribojimą nėra pagrįsta faktinėmis pirkimo aplinkybėmis. Vykdomas atviras tarptautinis konkursas, todėl su konkurso dokumentais turėjo galimybę susipažinti didelis kiekis įmonių. Pareiškėjas teigia, kad CPVA išvada dėl „Teikėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 14 punkto 2 lentelės 2.5 punkto nepagrįsta, nes šis kvalifikacinis reikalavimas susijęs tik su viena iš Pirkimo objekto dalių, t. y. duomenų saugyklos išplėtimu, nustatytas siekiant užtikrinti perkančiosios organizacijos turimos duomenų saugyklos tinkamą naudojimą. Iš konkurso nebuvo pašalinti tiekėjai, o CPVA nurodyti tariami Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai nustatyti formaliai vertinant pirkimo dokumentus. Nėra pagrindo išvadai, kad pirkimo neskaidymas į dalis dirbtinai ribojo konkurenciją ir diskriminavo tiekėjus. Pažymi, kad pirkimo objektų skaidymas į dalis sukeltų papildomas išlaidas, taip pat visų formalių procedūrų dubliavimą, o tai padidintų projekto išlaidas. CPVA pateiktuose paaiškinimuose buvo nurodyta, jog net kelių gamintojų gaminama techninė įranga tenkina pirkimo techninės specifikacijos sąlygas, todėl yra pagrindas teikti, jog yra keletas potencialių tiekėjų.
Viešųjų pirkimų įstatymas nenustato pareigos perkančiajai organizacijai rinkti dokumentų, patvirtinančių potencialių tiekėjų teises ir galimybes dalyvauti pirkime. Pažymi, kad įsigyti duomenų bazių serveriai yra techniškai susiję su duomenų saugyklos išplėtimo naudojimu. Atskiriant duomenų saugyklos plėtimą į atskirą pirkimo dalį būtų sunku užtikrinti papildomai komplektuojamos talpos programinės įrangos suderinamumą su tarnybinėmis stotimis bei virtualizavimo programine įranga. Pagal pirkimo dokumentus, pirkimo metu buvo įsigyjamos ir prekės ir įrangos diegimo bei montavimo darbai, ko pasėkoje, be papildomų Perkančiosios organizacijos sąnaudų, buvo užtikrintas įrangos suderinimas bei sukomplektavimas. Vieno pirkimo metu įsigydama duomenų saugyklos papildomą talpą su programinės įrangos licencijomis ir tarnybines stotis bei virtualizavimo programinę įrangą, perkančioji organizacija siekė įrangos tarpusavio suderinamumo, tiekėjo atsakomybės dėl korektiško įrangos įdiegimo ir veikimo bei tolimesnio palaikymo eksploatacijos metu.
Pareiškėjas pažymi, kad skundžiami sprendimai neatitinka finansinių korekcijų taikymo proporcingumo principo ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų. CPVA priimdama sprendimą dėl pažeidimo neanalizavo pažeidimo pobūdžio sunkumo ir su juo susijusių visų aplinkybių.
CPVA atsiliepimu (b. l. 21-32) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
CPVA nurodo, kad neturi teisės daryti įtakos pirkimo eigai ir duoti privalomų nurodymų perkančiajai organizacijai, todėl pareiškėjo argumentai dėl CPVA pareigos prižiūrėti Pirkimo procesą yra nepagrįstas, be to CPVA atlikusi išankstinį Pirkimo dokumentų įvertinimą CPVA 2014 m. gegužės 12 d. rašte Nr. 2014/2-3964 pateikė rekomendaciją dėl nustatyto kvalifikacijos reikalavimo susijusio su tiekėjų privalomai pateikiamais dokumentais, kuriuos turėtų išduoti duomenų saugyklos gamintojas. Pareiškėjas šios rekomendacijos nesilaikė. Pažeidimo tyrimo trukmė pareiškėjo teisėms jokios įtakos neturėjo.
CPVA laikosi pozicijos, kad Pirkimo objektų sujungimas taikant vienam pirkimo objektui pagrįstą kvalifikacijos reikalavimą akivaizdžiai ribojo konkurenciją, t. y. kitų tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad Pirkime dalyvavo vienintelis tiekėjas, kuris kartu buvo duomenų saugyklos gamintojas. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad paskelbus apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė ir su konkurso dokumentais susipažino 7 tiekėjai, tačiau nei vienas iš jų pretenzijų dėl kvalifikacijos reikalavimų nereiškė ir pirkimo skaidyti į dalis neprašė, neįrodo, jog Pirkimo dokumentai buvo nediskriminacinio pobūdžio arba neribojantys konkurencijos. Priešingai, susipažinęs su Pirkimo dokumentais ir įvertinę savo galimybes laimėti, kurio kvalifikacijos reikalavimai ir techninė specifikacija akivaizdžiai dirbtinai ribojantys konkurenciją, susidomėjimo dalyvauti pirkime neparodė nei vienas dalyvis. Paaiškina, kad pažeidimas buvo nustatytas dėl kvalifikacijos reikalavimo, kurie ribojo tiekėjų konkurenciją ne dėl konkrečios Pirkimo objekto dalies, bet dėl visos viešojo pirkimo sutarties, todėl finansinė korekcija buvo taikoma nuo visos Sutarties vertės, tokiu būdu užtikrinant tinkamą Rekomendacijų 8 priedo 4 punkto taikymą. Skundžiamas CPVA sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.
Finansų ministerija atsiliepimu (1 t., b. l. 136-142) su skundu nesutinka ir prašo bylą Finansų ministerijos atžvilgiu nutraukti, o šio prašymo netenkinus skundą atmesti kaip nepagrįstą. Finansų ministerija taip pat prašo pakeisti jos procesinį statusą iš atsakovės į trečiojo suinteresuoto asmens.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos skundą dėl CPVA sprendimo išnagrinėjo kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija. Vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teigia, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjektų priimamų dokumentų. Pareiškėjas nesutikdamas su pažeidimo tyrimo išvada ir ją patvirtinančiu Finansų ministerijos sprendimu, gali pareikšti reikalavimus ginčydami galutinį sprendimą. CPVA išvada ir Finansų ministerijos procedūrinis sprendimas yra tarpiniai procedūrinio pobūdžio sprendimai.
Pažymi, kad CPVA teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad Pirkimu buvo dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija ir taip buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai bei 32 straipsnio 2 dalies nuostata, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. CPVA sprendime dėl pažeidimo finansinę korekciją apskaičiavo pagal Gairių lentelės „Pagrindinės pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ 10 punktą, kuriame aprašytas pažeidimas — kai galima įrodyti, kad konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai nėra susiję su sutarties dalyku ir nėra jam proporcingi ir dėl to neužtikrinamos vienodos galimybės konkurso dalyviams arba sukuriamos nepateisinamos kliūtys, trikdančios atverti viešąjį pirkimą konkurencijai. Šiam pažeidimui Gairėse numatyta pagrindinė 25 proc. finansinė korekcija, kuri gali būti sumažinta iki 10 proc. arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Finansų ministerija, atsižvelgdama į tai, kad CPVA sprendime nurodė, kad nerado lengvinančių aplinkybių, Pirkime buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas, mano, kad CPVA pagrįstai pritaikė pagrindinę 25 proc. dydžio finansinę korekciją.
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2015-07-22 sprendimo ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-03-06 sprendimų teisėtumo.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (I t., b. l. 86-135) nustatyta, kad pareiškėjas įgyvendindamas projektą „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų e. paslaugų sukūrimas“ Nr. VP2-3.1-IVPK-14-K-01-012, atviro konkurso būdu įvykdė Kompiuterinės technikos ir programinės įrangos pirkimą (toliau – ir Pirkimas). Atviro konkurso sąlygų, vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis, patvirtintų VĮ Registrų centro 2014 m. birželio 4 d. sprendimu (protokolas Nr. KP-94 (2) (toliau – Sąlygos), 11 punkte nurodyta, kad pirkimo objektas – prekės, kurias sudaro kompiuterinė technika, programinė įranga ir jų pristatymas: duomenų bazių serveriai - 2 vienetai; virtualizacijos serveriai - 2 vienetai; duomenų saugyklos išplėtimas - 1 vienetas; montavimo spinta - 1 vienetas; virtualizavimo programinės įrangos procesorinės licencija - 4 vienetai. Pagal Sąlygų 12 punktą, Pirkimas į dalis neskirstomas. Tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai aptarti sąlygų III dalyje. Vienas iš kvalifikacinių reikalavimų, nustatytų Sąlygų 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 2.5 punkte, kad tiekėjas turi turėti perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintojo įgaliojimą atlikti reikalingus išplėtimo darbus. Perkančioji organizacija (pareiškėjas) laimėtoju pripažino tiekėją UAB „BULL Baltija“, pateikusį pasiūlymą. 2014 metų rugpjūčio 26 d. tarp VĮ Registrų centro ir UAB „BULL Baltija“ buvo sudaryta sutartis dėl kompiuterinės technikos ir programinės įrangos pirkimo vykdant projektą „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų e. paslaugų sukūrimas“ (toliau – ir Sutartis).
Atlikusi supaprastintą pažeidimo tyrimą dėl vykdyto Pirkimo ir sudarytos Sutarties, CPVA 2015 m. liepos 22 sprendimu Nr. 2015/2-5808 (I t., b. l.149-155) pripažino, kad perkančioji organizacija (pareiškėjas) sujungdama pirkimo objektus pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepripažino tinkamomis finansuoti išlaidomis 25 procentus nuo pasirašytos Sutarties vertės (255 621 EUR), t. y. 63 905,32 EUR. Pareiškėjas su CPVA sprendimu nesutiko, ir pateikė skundą Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir Finansų ministerija). 2017 m. kovo 6 d. sprendimu Finansų ministerija pritarė CPVA išvadai, kad Pirkimu buvo dirbtinai ribojama tiekėjų konkurencija, todėl perkančiajai organizacijai buvo pagrįstai pritaikyta finansinė korekcija. Finansų ministerija pažymėjo, jog finansinės korekcijos dydis yra proporcingas nustatytam pažeidimui.
Pareiškėjas su skundžiamais sprendimais nesutinka, prašo juos panaikinti, o teismui šio reikalavimo netenkinus, - taikyti minimalią 5 procentų finansinę korekciją. Pareiškėjas teigia, kad CPVA išvada, jog Pirkimo Sąlygos ribojo konkurenciją nepagrįsta, padaryta neįvertinus visų faktinių aplinkybių. CPVA, gavusi išankstiniam derinimui Pirkimo projektą, pastabų dėl Objekto skaidymo į dalis nepateikė, o šis klausimas iškilo tik užbaigus Pirkimo procedūras ir sudarius Sutartį. Pažeidimo tyrimas tęsėsi nepagrįstai ilgą laiką. Pareiškėjas taip pat teigia, kad skundžiami sprendimai neatitinka individualiame administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
Ginčo teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 pavirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – ir Projektų taisyklės), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksnių programas taisyklės (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m.gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintos Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos, patvirtintos (toliau – ir Rekomendacijos), Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2008/8-153 (2013 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 2013/8-80 redakcija) patvirtintas Projektų pirkimų, vykdomų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, priežiūros tvarkos aprašas (toliau – ir Priežiūros aprašas).
Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad ginčijamą sprendimą CPVA priėmė atlikusi supaprastintą pažeidimo tyrimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su CPVA sprendimu, pateikė skundą Finansų ministerijai. 2017-03-06 sprendimu Finansų ministerija pareiškėjo skundo netenkino.
Pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 2 punktą, Finansų ministerijai pavesta atlikti veiksmų programų vadovaujančiosios, tvirtinančiosios ir mokėjimo institucijų funkcijas. Projektų administravimo taisyklių 211 punkte nustatyta, kad pareiškėjas ir projekto vykdytojas turi teisę apskųsti vadovaujančiajai institucijai įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą, susijusius su projekto atitikties bendriesiems atrankos kriterijams (išskyrus juos detalizuojančius reikalavimus, nustatytus projektų finansavimo sąlygų aprašuose) vertinimu, sprendimo dėl pažeidimo priėmimu, per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokius įgyvendinančiosios institucijos veiksmus ar neveikimą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad Finansų ministerija pareiškėjo skundą dėl CPVA sprendimo išnagrinėjo neprivaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 3 dalį, apskundus išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia, todėl Finansų ministerija šioje byloje laikytina trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Pirkimo organizavimo laikotarpiu galiojusioje Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. To paties įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta imperatyvi nuostata, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs.
CPVA ginčijamu sprendimu nustatė, kad Pirkimų sąlygų 2 lentelės 2.5 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas „Tiekėjas turi turėti perkančiosios organizacijos organizuojamos duomenų saugyklos gamintojo įgaliojimą atlikti reikalingus išplėtimo darbus“ (toliau – ir Kvalifikacinis reikalavimas), taikytas visam Pirkimo objektui, nors pagal savo esmę ir tikslą turėtų būti taikomas duomenų saugyklos plėtimui. Techninės specifikacijos reikalavimuose duomenų saugyklos plėtimui nustatyta, kad pateikiamai techninei įrangai turi galioti plečiamos BULL VNX5500 diskinės duomenų saugyklos garantija ir aptarnavimas, atliekamas BULL autorizuoto centro, įrangos naudojimo vietoje. Gamintojo aptarnavimas turi apimti konsultacijas ir programinės įrangos atnaujinimus. Atsižvelgdama į tai CPVA padarė išvadą, kad pagal Pirkimo sąlygas, tiekėjai turėjo pateikti tokią įrangą (duomenų saugyklos plėtimo komponentus), kurią įdiegus tiek naujai įdiegtai įrangai, tiek plečiamai įrangai galiotų plečiamos BULL VNX5500 diskinės duomenų saugyklos garantija ir aptarnavimas, bei kurios garantinę techninę priežiūrą atliktų būtent BULL autorizuotas serviso centras, todėl įtarė, kad neskaidžius Pirkimo į dalis ir nustačius Kvalifikacinį reikalavimą bei nurodžius aukščiau minimus garantijos ir aptarnavimo reikalavimus, buvo diskriminuoti tiekėjai bei buvo nustatytas daliai Pirkimo objekto neproporcingas kvalifikacijos reikalavimas. Atlikusi pažeidimo tyrimą CPVA įtartą pažeidimą nustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Nagrinėjamo ginčo atveju taip pat reikšmingi yra kasacinio teismo išaiškinimai ir suformuota praktika dėl perkančiųjų organizacijų teisės sujungti atskirus pirkimo objektus į vieną (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015; 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015). Svarbiausi šios praktikos išaiškinimai, kurie aktualūs nagrinėjamam ginčui, yra šie:
1. galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se (pats savaime) tiekėjų varžymąsi riboja; nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš Viešųjų pirkimų įstatymo implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją
2. nei Viešojo pirkimo įstatyme, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais;
3. kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną;
4. perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintinos neteisėtomis.
Kaip jau buvo minėta, Kompiuterinės technikos ir programinės įrangos pirkimo objektai buvo sujungti į vieną, o tiekėjai, pageidaujantys dalyvauti Pirkime turėjo atitikti Kvalifikacinį reikalavimą, t. y. turi turėti perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintojo įgaliojimą atlikti reikalingus išplėtimo darbus. Pagal techninės specifikacijos sąlygas (I t., b. l. 113-114), buvo reikalaujama, kad duomenų saugyklos plėtimas būtų visiškai suderinamas su eksploatuojama duomenų saugykla BULL VNX 5500, pateikti plečiamas BULL VNX 5500 diskinės duomenų saugyklos papildomos programinės įrangos licencijas, reikalingas įsigyjamai talpai įdiegti ir naudoti. Pateikiamai technikai ir programinei įrangai turi galioti plečiamos BULL VNX5500 diskinės duomenų saugyklos garantija ir aptarnavimas, atliekamas BULL autorizuoto serviso centro, įrangos naudojimo vietoje (On-site). Gamintojo aptarnavimas turi apimti konsultacijas ir programinės įrangos atnaujinimus.
Ginčo, kad Kvalifikacinis reikalavimas galėjo būti taikomas daliai Pirkimo objekto, t. y. duomenų saugyklos išplėtimui, tarp šalių nėra. Vertinant ar nustatytas Kvalifikacinis reikalavimas neribojo tiekėjų konkurencijos, reikšminga tai, jog šį Kvalifikacinį reikalavimą galėjo patvirtinti perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintojo arba jo oficialaus platintojo išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę atlikti duomenų saugyklos išplėtimo darbus arba perkančiosios organizacijos eksploatuojamos duomenų saugyklos gamintojo išduoti dokumentai, patvirtinantys, kad, tiekėjui atlikus duomenų saugyklos išplėtimo darbus, garantinio aptarnavimo sąlygos nebus pakeistos.
Atliekant pažeidimo tyrimą buvo nustatyta, kad Lietuvoje ir Baltijos šalyse Bull gamintoją atstovauja vienintelė įmonė - BULL Baltic states, pateikiama nuoroda į lietuvišką UAB „BULL Baltija“ svetainę www.bull.lt. UAB „BULL Baltija“ parduoda Bull gamintojo techninę ir programinę įrangą, taip pat teikia parduodamos techninės įrangos garantinio aptarnavimo bei palaikymo paslaugas, t.y. minėta bendrovė yra oficiali BULL įrangos pardavėja ir vienintelė teikianti garantinio aptarnavimo paslaugas Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Pareiškėjas teigia, kad pasiūlymą dėl duomenų saugyklos galėjo teikti ne tik BULL, bet ir EMC ir Unisys gamintojai. Paaiškino, kad galinčios tiekti EMC įrangą Lietuvoje yra šios bendrovės: UAB „B.G.M“, UAB „DS Solutions“, UAB „IT&T Systems“, UAB „Proact“. BULL įrangą gali tiekti šios kompanijos: BULL Baltija, BULL Austria, BULL France, BULL Poland, UAB Cetus, UAB Compservis. Unisys įrangą gali tiekti šios kompanijos: Unisys Polska, Unisys Belgium, Unisys Finland. Pareiškėjo nuomone, minėtos įmonės turėtų būti vertinamos kaip potencialūs tiekėjai organizuotame Pirkime.
Vertinant nurodytų pareiškėjo argumentų pagrįstumą pažymėtina tai, kad CPVA, pagal viešai pateikiamą informaciją nustatė, kad nei viena iš EMC tinklapyje nurodytų atstovų Lietuvoje nėra pateikusi duomenų kokia apimtimi yra EMC partnerė, o UAB „DS Solutions“ pagal Juridinių asmenų registro duomenis bankrutavusi. BULL Baltija, BULL Austria, BULL France, BULL Poland yra gamintojo BULL atstovybės. Baltijos šalyse BULL gamintoją oficialiai atstovauja UAB „BULL Baltija“, kuri ir laimėjo pirkėjos organizuotą Pirkimą. UAB Cetus, UAB Compservis, Unisys įrangą teikiančios kompanijos nėra oficialūs BULL įrangos serviso centrai, todėl norėdami dalyvauti pirkime būtų turėjusios kreiptis į oficialų atstovą UAB „BULL Baltija“ Baltijos šalyse ir gauti Kvalifikaciniame reikalavime nurodytą raštą, ir jų pasiūlyta įranga būtų turėjusi tenkinti Techninėje specifikacijoje duomenų saugyklos plėtimo garantiniam aptarnavimui keliamus reikalavimus.
CPVA, susipažinusi su pareiškėjo pateiktomis duomenų saugyklos BULL VNX5500 garantinio aptarnavimo sąlygomis, nustatė, kad pagal jų 1.5, 2.5, 3.3.2 p. nuostatas, perkančiosios organizacijos (pareiškėjos) turimos Bull duomenų saugyklos keitimai/modifikacijos gali būti atliekami tik paties gamintojo Bull arba su Bull rašytiniu sutikimu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „BULL Baltija“ 2015 m. sausio 23 d. rašte (I t., b. l. 66) nurodė, kad duomenų saugykla BULL VNX5500 yra suderinama ir jos talpa galėjo būti išplėsta konkrečiai rašte vardintais EMC VNX5500 ir Unisys VNX5500 duomenų saugyklos plėtinių komponentais, o juos įdiegus duomenų saugyklos BULL VNX5500 garantijos sąlygos nebūtų pažeistos. Minėtas BULL atstovo Lietuvoje raštas buvo parengtas ir pateiktas pasibaigus Pirkimui, kurį laimėjo vienintelis tiekėjas UAB „BULL Baltija“. Informacija apie galimą plėtinių suderinamumą, ir tai, jog UAB „BULL Baltija“ būtų teikęs garantiją ir EMC bei Unisys duomenų saugyklų komponentams, Pirkimo organizavimo metu nei Pirkimo dokumentuose, nei CPVA nebuvo pateikta. Šiuo atveju reikšminga tai, kad kiti tiekėjai būtų privalėję kreiptis į Pirkime dalyvaujantį ir konkurencinį pasiūlymą pateikusį tiekėją UAB „BULL Baltija“ dėl garantijos teikimo.
Šiuo atveju taip pat reikšminga 2016 m. vasario 3 d. Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) Vertinimo išvadoje, kurią rengiant buvo pasitelktas informacinių technologijų ekspertas, nurodyta aplinkybė, kad įmonė, norinti turėti įgaliojimą atlikti duomenų saugyklos EMC VNX5500 išplėtimo darbus, turi būti oficiali įmonių BULL arba EMC partnerė. Kvalifikacinį reikalavimą (14 punkto 2 lentelės 2.5 papunktis) gali atlikti tik autorizuotas gamintojo servisas (II t., b. l. 9-11). Tarnyba konstatavo, kad pagal viešai prieinamus šaltinius, įmonių BULL arba EMC partneriais yra, pvz., UAB „Proact Lietuva“, UAB „Tipas“, UAB „Baltic Data Center“, UAB „Blue Bridge“, UAB „Alna Intelligence“, UAB „ATEA“, tačiau jie prisistato tik kaip pardavimo partneriai ir nepriklauso EMC autorizuoto serviso tinklui. Kvalifikacinio reikalavimo taikymas, neatskiriant duomenų saugyklos į atskirą pirkimo dalį, apriboja potencialių teikėjų skaičių.
Nors pareiškėjas teigia, kad organizuodama Pirkimą nerinko dokumentų, patvirtinančių potencialių tiekėjų teises ir galimybes dalyvauti pirkime, nes tokios pareigos nenustato Viešųjų pirkimų įstatymas, tačiau būtent perkančiajai organizacijai tenka pareiga užtikrinti Viešojo pirkimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir jų laikytis. Pareiškėjas nustatydamas Kvalifikacinį reikalavimą ir Technines sąlygas, išimtinai susijusias su vieno gamintojo parduodama įranga ir teikiamu garantiniu aptarnavimu, bei neišskirdama Pirkimo objekto dėl duomenų saugyklos išplėtimo į atskirą pirkimą, neabejotinai turėjo suprasi, kad minėtų reikalavimų taikymas ribos tiekėjų konkurenciją teikiant pasiūlymus dėl kitos kompiuterinės ir programinės įrangos arba apsunkins jų dalyvavimą Pirkime. Svarbu paminėti ir tai, kad CPVA išankstinės patikros metu 2014 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2014/2-3964 pateikė pareiškėjui rekomendacijas dėl nustatyto Kvalifikacinio reikalavimo taikymo, t. y. prašė netaikyti 2.5. punkte numatyto reikalavimo ir nereikalauti gamintojo išduoto dokumento, patvirtinančio, kad tiekėjui atlikus duomenų saugyklos išplėtimo darbus, garantinio aptarnavimo sąlygos nebus pažeistos (I t., b. l. 21-39, rašto 6 punktas), tačiau pareiškėjas į rekomendaciją neatsižvelgė.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas CPVA pateikdamas atsakymus (I t., b. l. 80-81) dėl Pirkimo objektų sujungimo, nurodė, kad pasiūlymą dėl duomenų saugyklos plėtimo gali pateikti ne vienas tiekėjas, o įsigyti duomenų bazių serveriai techniškai susiję su duomenų saugyklos išplėtimo naudojimu. Į vieną Pirkimą buvo įtraukti visi objektai, susiję su Projekto realizavimu, dėl palankesnių tiekėjų pasiūlymų kainos atžvilgiu. Taip pat pažymėjo, kad pagal projekto techninį sprendimą, pateikti duomenų bazių serveriai bus prijungti prie esamos duomenų saugyklos ir modernizuotos AIS sistemos sugeneruotus duomenis laikys įsigytame duomenų saugyklos išplėtime, duomenų bazės serveriai naudos duomenų saugyklos išplėtimą. Iš esmės analogiškus argumentus dėl Pirkimo objektų sujungimo pareiškėjas nurodė ir teismui pateiktame skunde.
Kaip teisingai pažymėjo CPVA, vertindama pareiškėjos pagrindimą dėl Pirkimo objektų sujungimo, pagal Pirkimo dokumentus tiekėjas nebuvo atsakingas už siūlomos įrangos tarpusavio suderinamumą, duomenų perdavimo užtikrinimą, suderinamumo reikalavimai nebuvo nustatyti ir Techninėje specifikacijoje, t. y. Pirkimo dokumentuose nebuvo aprašyti reikalavimai tiekėjui atlikti duomenų bazių serverių prijungimo darbus prie turimos duomenų saugyklos arba prie perkamo duomenų saugyklos plečiamumo. Šią išvadą pagrindžia duomenų bazių ir Techninėje specifikacijoje nurodyti reikalavimai dėl suderinamumo (duomenų bazėms ir virtualiems serveriams nustatytas suderinamas su operacinėmis sistemomis (I t., b. l. 112-113); montavimo spinta ir jos priedai turi būti suderinti su siūloma kompiuterių įranga, kuri į ją bus montuojama (I t., b. l. 114); virtualizavimo programinei įrangai taikomas suderinamumas su duomenų masyvų technologijomis ir bendras suderinamumo reikalavimas su siūloma technine įranga (I t., b. l. 116). Teismas pritaria CPVA išvadai, kad minėti Techninės specifikacijos reikalavimai nebūtų patys savaime diskriminuojantys arba pažeidžiantys Viešųjų pirkimų įstatymą, jeigu jie būtų taikomi atskirai įsigyjant turimos duomenų saugyklos plečiamumą.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuotina, kad pareiškėjas nustatydamas Kvalifikacinį reikalavimą, kuris pagal savo esmę gali būti taikomas tik duomenų saugyklos išplėtimui ir neišskirdamas šios duomenų saugyklos į atskirą pirkimą, nustatė neproporcingą Kvalifikacinį reikalavimą ir apribojo tiekėjų konkurenciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną. Svarbių priežasčių, dėl kurių Pirkimo objektų sujungimas buvo būtinas, nenustatyta. Vien tai, kad nei vienas dalyvis neprašė skaidyti Pirkimo, nepaneigia to, kad daliai Pirkimo objektų nustatytas nepagrįstas Kvalifikacinis reikalavimas apribojo kitų tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad CPVA ir Finansų ministerija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį.
Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, jog pastabas dėl Pirkimo objekto išskyrimo CPVA pareiškė tik 2014 m. gruodžio mėnesį, užbaigus visas Pirkimo procedūras ir pasirašius sutartį, reikšminga tai, kad rekomendacija netaikyti Kvalifikacinio reikalavimo pareiškėjui buvo pateikta dar 2014 m. gegužės 12 d. (I t., b. l. 21-39). Pareiškėjas teismui pateiktame skunde pripažįsta, kad tiek minėta rekomendacija, tiek kitos CPVA 2014-04-16 ir 2015-05-12 raštuose pateiktos pastabos buvo nagrinėjamos 2014-06-02 Pirkimo komisijos posėdyje (I t., b. l. 163-168). Pareiškėjas į rekomendaciją neatsižvelgė.
CPVA 2014 m. lapkričio 18 d. elektroniniu paštu paprašė perkančiosios organizacijos (pareiškėjo) pateikti paaiškinimą, kodėl nebuvo atsižvelgta į CPVA rekomendaciją atsisakyti Kvalifikacinio reikalavimo (I t., b. l. 62-63). Pareiškėjas, atsakydamas į minėtą CPVA paklausimą, nurodė, kad į rekomendaciją nebuvo atsižvelgta, nes perkančioji organizacija siekia, jog naujai diegiamos įrangos papildymas (plėtimas) į jau šiuo metu eksploatuojamą įrangą nesuteiktų gamintojui galimybės dėl kokių nors priežasčių panaikinti garantiją. Išankstinis gamintojo leidimas montuoti tiekėjų siūlomą įrangą į VĮ Registrų centro eksploatuojamą įrangą leistų perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad garantijos jos turima įranga nepraras. CPVA nustačiusi, kad pagal Garantinio aptarnavimo sąlygas pareiškėjo turimos Bull duomenų saugyklos keitimai/modifikacijos gali būti atliekami tik paties gamintojo Bull arba su Bull rašytiniu sutikimu, paprašė pareiškėjo paaiškinti, kodėl duomenų saugyklos plėtimas nebuvo išskirtas į atskirą Pirkimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų atsižvelgęs į CPVA rekomendaciją dėl Kvalifikacijos reikalavimo atsisakymo, klausimas dėl Pirkimo išskaidymo nebūtų iškilęs.
Pareiškėjas teigia, kad CPVA veiksmai neatitinka Rekomendacijų 4 punkte nustatytų pažeidimo tyrimo ir nustatymo tikslo – laiku nustatyti ir ištaisyti pažeidimą, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus. Institucijos, tiriančios pažeidimus ir priimančios su pažeidimais susijusius sprendimus, vadovaujasi proporcingumo principu ir atsižvelgia į pažeidimo pobūdį. Konkretūs pažeidimo tyrimo veiksmai turi būti pasirenkami ir atliekami tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų pažeidimo tyrimo tikslų. Tarp siekiamo tikslo – ištirti, nustatyti ir ištaisyti pažeidimą ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti pusiausvyra (proporcija). Pareiškėjo nuomone, pažeidimų tyrimo tikslas ne pritaikyti sankcijas, bet ištaisyti pažeidimą, todėl būtina įvertinti priežastis, dėl kurių CPVA nesiėmė veiksmų, jog būtų pakeistos galimai neteisėtos Pirkimo sąlygos.
Nurodyti pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti. Rekomendacijų 4 punkto nuostata yra plati ir aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į kitas minėto teisės nuostatas. Vienas iš Rekomendacijų 19 punkte nustatytų pažeidimo ištaisymo būdų – tinkamos finansuoti išlaidų sumos nustatymas. Šį pažeidimą gali ištaisyti tiek projekto vykdytojas, tiek pati institucija. Kaip jau buvo minėta, klausimas dėl Pirkimo išskaidymo kilo pareiškėjui neįgyvendinus CPVA Rekomendacijos dėl Kvalifikacijos reikalavimo, taigi nėra pagrindo išvadai, kad CPVA vykdydama išankstinę Pirkimo priežiūrą nesiėmė jokių veiksmų galimų pirkimo procedūrų pažeidimų prevencijai. Be to, pagal Aprašo 13 punktą, CPVA turi teisę atlikti ne tik išankstinę, bet paskesnę pirkimų priežiūrą ir įvertinti įvykusio pirkimo dokumentų išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad CPVA nesilaikė teisės aktuose nustatytų pažeidimo tyrimo terminų. Paaiškino, kad paskutinius dokumentus pareiškėja pateikė 2014 m. gruodžio 1 d., kurį CPVA vertino 2015 m. sausio 23 d., o sprendimas dėl pažeidimo priimtas tik 2015 m. liepos 22 d., t. y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams po tyrimo pradžios.
Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjas mokėjimo prašymą Nr. 17 ir įvykusio Pirkimo dokumentus pateikė 2014-11-04. Vertindama mokėjimo prašymo pagrįstumą, CPVA pareiškėjui 2014 m. lapkričio 18 d., 2014 m. lapkričio 27 d., 2014 m. gruodžio 3 d. ir 2014 m. gruodžio 8 d., pateikė papildomus klausimus. CPVA paaiškino, kad gautus atsakymus turėjo įvertinti Pažeidimų prevencijos skyrius, todėl buvo nuspręsta dalies išlaidų pateiktų pagal mokėjimo prašymą Nr. 17 neapmokėti. 2015 m. sausio mėn. buvo užduoti papildomi klausimai ir gauti atsakymai (I t., b. l. 82-83).
Pažeidimas įtartas 2015 m. kovo 12 d. nagrinėjant pareiškėjo 2015 m. kovo 10 d. raštu Nr. (1.11.18.)s-1240 pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 21, kuriuo pareiškėjas pakartotinai deklaravo Pirkimo išlaidas pagal minėtą Sutartį. 2015 m. kovo 19 d. ir balandžio 3 d. Projekto vykdytojas elektroniniu paštu buvo informuotas apie užregistruotą įtariamą pažeidimą ir pradėtą pažeidimo tyrimą. CPVA paaiškino, kad dėl pažeidimo pobūdžio sudėtingumo buvo atliekamas išsamus tyrimas. 2015 m. liepos 14 d. parengta išvada, o jos pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas.
Rekomendacijų 10 punkte nustatyta, kad pažeidimo tyrimas turi būti atliktas ir pažeidimas nustatytas (ar pripažinta, kad jo nėra) per Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 74.3 papunktyje nustatytą terminą. Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, 74.3 papunktyje nustatyta, kad įgyvendinančioji ar kita kompetentinga institucija, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo įtariamo pažeidimo užregistravimo SFMIS, vadovaudamiesi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, atlieka pažeidimo tyrimą (t. y. papildomą projekto vykdytojo arba finansų inžinerijos projekto vykdytojo dokumentų patikrinimą ir (ar) patikrą vietoje ar kitus veiksmus, būtinus pažeidimui ištirti) ir nustato pažeidimą (arba pripažįsta, kad jo nėra). Pažeidimo tyrimą atliekanti institucija, atlikdama pažeidimo tyrimą, gali kreiptis ir į kitas atsakingas institucijas prašydama atlikti ekspertizę, pateikti paaiškinimus apie įtariamo pažeidimo aplinkybes ir informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu. Tais atvejais, kai reikia kreiptis į kitas institucijas ar projekto vykdytoją arba finansų inžinerijos projekto vykdytoją dėl ekspertizės atlikimo, papildomos informacijos, pažeidimo tyrimo terminas stabdomas nuo paklausimo išsiuntimo institucijoms dienos; terminas atnaujinamas ir sprendimas dėl pažeidimo nustatymo ar nenustatymo priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo papildomos informacijos gavimo. Įvertinus pažeidimo įtarimo datą ir nesat į bylą pateiktų duomenų, kad pažeidimo tyrimo laikotarpiu tyrimas buvo sustabdytas dėl kreipimosi į kompetentingas institucijas, darytina išvada, kad CPVA ginčijamą sprendimą priėmė vėliau nei nustato teisės aktai, t. y. prailgino administracinį procesą, tačiau termino pažeidimas nesudaro konstatuoti skundžiamo sprendimo neteisėtumą.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su jam pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumu ir prašo korekciją sumažinti iki 5 procentų, nuo pasirašytos sutarties vertės.
Rekomendacijų 26 punkte nustatyta, kad institucija nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu ir kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų, vadovaujasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau - Gairės) bei Finansinių korekcijų taikymo aprašu (toliau – Aprašas), kuris yra Rekomendacijų priedas. Aprašo 7 punktas nustato, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamo normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas nekelia tarptautinio susidomėjimo (išskyrus tarptautinį pirkimą) (pvz., vertinama ar kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai siekė pateikti pasiūlymą dėl pirkimo, arba, kai apie tai nėra duomenų, vertinamą ar panašiuose pirkimuose (vadovaujantis turima analogiškų projektų informacija) tokie ūkio subjektai dalyvavo ir kt.,); ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama ar sudarytos sąlygos bet kuriam potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); ar punktą, kuriame aprašytas pažeidimas - kai galima įrodyti, kad konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai nėra susiję su sutarties dalyku ir nėra jam proporcingi ir dėl to neužtikrinamos vienodos galimybės konkurso dalyviams arba sukuriamos nepateisinamos kliūtys, trikdančios atverti viešąjį pirkimą konkurencijai. Šiam pažeidimui Gairėse nustatyta 25 proc. finansinė korekcija, kuri gali būti sumažinta iki 10 proc. arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pareiškėjui buvo pritaikyta vadovaujantis Gairių lentelės „Pagrindinės pažeidimų rūšys ir atitinkamos finansinių pataisų normos“ 10 punktu, kuriame nustatyta, kad kai galima įrodyti, jog minimalūs pajėgumo reikalavimai, konkrečiai pirkimo sutarčiai įgyvendinti, nėra susiję arba neproporcingi pirkimo objektui, tokiu būdu neužtikrinant lygių galimybių tiekėjams dalyvauti pirkime arba neteisėtai apribojant konkurenciją pirkime. 25 procentų finansinė pataisa taikoma kai pateiktas vienas pasiūlymas. Ginčijame sprendime CPVA, atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį, bei tai, kad Pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas pagrįstai pritaikė 25 proc. finansinę korekciją. Aplinkybių, sudarančių pagrindą šią korekciją sumažinti, teismas nagrinėjamo ginčo atveju nenustatė. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas.
Ginčijami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, sprendimai pagrįsti objektyviais pažeidimo tyrimo metu nustatytais duomenimis, įvardinta, kokie dokumentai buvo tiriami vertinant pažeidimą, nurodytas konkretus pažeidimas. Sprendimai pagrįsti konkrečiomis teisės normomis, pasirašyti kompetentingų subjektų, nurodyta jų apskundimo tvarka.
Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad CPVA ir Finansų ministerija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, objektyviai ir visapusiškai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus bei teisingus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo VĮ Registrų centro skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.