- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- 1A-178-768/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46687-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- V. R.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir šiai dienai neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė su 36 MGL (1 800 Eur) (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuotina nuo V. R. sulaikymo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. R. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 25 d., 00.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę L. R., t. y. vieną kartą spyrė L. R. į pilvą, tris kartus dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į kairę galvos pusę ir ausį bei rankomis smaugė nukentėjusiąją, taip padarydamas sutuoktinei nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, kairės ausies srityje, nugaros srityje, kairėje šlaunyje, kairės ausies būgnelio trauminį plyšimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti.
2.1. Apeliaciniame skunde neigiama apelianto kaltė, nurodant, kad L. R. jis nemušė, nepadarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, jis nuosekliai bei išsamiai paaiškino įvykio situaciją, t. y. kad būtent L. R. naktį jį pažadino ir priekaištavo dėl paslėpto alaus, negavus ją tenkinančio atsakymo, pradėjo draskyti jį nagais. Sutuoktinės įdrėskimus matė atvykęs policijos pareigūnas J. P., kuris patvirtino teisme ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog apelianto kūnas buvo apdraskytas, smurto žymių ant nukentėjusiosios kūno neprisiminė. Šiam pareigūnui apeliantas nurodė, kad L. R. meluoja apie neva prieš ją jo pavartotą smurtą. Liudytoja, apelianto motina R. S., taip pat matė, jog L. R. būdama neblaivi griuvinėjo, rėkė, nustūmė indus nuo stalo, grasino susidoroti su apeliantu.
2.2. Teigiama, jog teismas nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiosios parodymais, kurie, jo įsitikinimu, yra neteisingi bei nenuoseklūs, kai tuo tarpu turėjo remtis teisingais jo ir jo motinos parodymais.
2.3. Tvirtinama, jog apeliantui nėra žinomos nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybės, t. y. ar būdama neblaivi ji pati susižalojo ar ją kas sužalojo. Nurodoma, kad pareigūnės užfiksuoti sužalojimai (kraujosruva ties dešine akimi) apskritai skiriasi nuo specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų.
3. Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir vertinimas
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Apeliaciniame skunde nuteistasis iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, nes, kaip galima suprasti, nuteistojo nuomone, buvo vertinami išimtinai nukentėjusiosios L. R. neteisingi ir prieštaringi parodymai, o teisingi jo ir jo motinos R. S. parodymai, nepagrįstai atmesti, neigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją, teigdamas, kad ji meluoja, nes nori jo atsikratyti, o susižalojo ji pati arba kas nors kitas ją sužalojo. Vis tik apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tokie nuteistojo teiginiai nėra pagrįsti, todėl atmestini.
4.2. Apylinkės teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nusikalstamą veiką grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje. Teismo posėdyje buvo apklaustas pats nuteistasis, nukentėjusioji L. R., liudytoja nuteistojo motina R. S., policijos pareigūnas J. P., ištirti rašytiniai bylos dokumentai: 2018 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, kurie galimai padaryti suduodant ranka, įspiriant ar panašiai, mažiausiai 6 trauminių poveikių pasekoje, taip pat nukentėjusiosios protokolas – pareiškimas dėl nuteistojo pavartoto prieš ją smurto, Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučių įrašai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti smurto požymiai bei nukentėjusiosios paaiškinimas ir kiti bylos duomenys. Taigi, visų šių įrodymų visumos pagrindu teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išdėstė įrodymus ir savo išvadas pagrindžiančius motyvus, taip pat pateikė aiškius argumentus, kuriais vadovaudamasis atmetė tiek nuteistojo pateikiamas įvykio versijas, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati arba ją kas sužalojo vėliau įvykio vakarą, tiek nesirėmė nuteistojo motinos parodymais, kuri matė, kaip nukentėjusioji griuvinėjo. Vien tai, kad skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas priėmė nuteistojo lūkesčius netenkinusį sprendimą, nereiškia, jog skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl ko jį privalu naikinti. Šiuo atveju nenustatyta jokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą.
4.3. Nuteistasis skunde pateikia savo įvykių versiją, nurodydamas, jog nukentėjusiosios nemušė, jokių kūno sužalojimų jai nepadarė. Tokios pozicijos nuteistasis laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris nuteistojo nurodytas įvykių versijas pagrįstai atmetė, kadangi jos aiškiai savo esme prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei nustatytoms faktinės aplinkybėms. Visiškai sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog nukentėjusiosios negalėjo sužaloti niekas kitas kaip tik nuteistasis, kadangi kategoriškai nustatyta, jog nukentėjusioji buvo sužalota dar prieš išvežant ją iš namų į skubiosios pagalbos priėmimo skyrių. Kita vertus, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis, jo motina, ar nukentėjusioji neparodė, kad pastaroji buvo sužalota dar prieš jiems grįžtant iš svečių, t. y. svečiuose ar dar anksčiau. Dar daugiau, specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai padaryti būtent nusikalstamos veikos metu, tad apygardos teismui abejonių, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kitu metu ar kitų asmenų nekyla, nepaisant to, jog nuteistasis taip pat kėlė versiją, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti ir pati griūdama, tačiau ši versija taip pat atmestina kaip visiškai nepagrįsta, nes kaip jau minėta, jos sužalojimų lokalizacija bei pobūdis tam prieštarauja. Apygardos teismo įsitikinimu, nuteistojo keliamos versijos yra visiškai neįtikimos ir vertinamos kaip siekis išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, todėl jo parodymai atmesti visiškai pagrįstai.
4.4. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada nesiremti nuteistojo motinos parodymais, kadangi iš tiesų, ji ne tik gali būti suinteresuota bylos baigtimi, tačiau ir akivaizdu, jog paties įvykio tiesiogiai nematė, todėl reikšmingų įvykio aplinkybių papasakoti negalėjo. Antra, vien tai, kad ji pro langą matė griuvinėjančią neblaivią nukentėjusiąją savaime nereiškia, jog specialisto išvada nustatytus sužalojimus nukentėjusiojo pasidarė pati sau, tuo labiau, jog specialisto išvadoje nustatyta, kad tokia tikimybė nėra įmanoma.
4.5. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusiosios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl vien tai, jog dėl neblaivumo ji negalėjo konkrečiai nurodyti konflikto iniciatoriaus ar jai suduotų smūgių eiliškumo, nereiškia, jog jos parodymai laikytini nepatikimais ar nenuosekliais. Šiuo atveju nežymius parodymų netikslumus galima paaiškinti buvusiu neblaivumu ir ištiktos stresinės būsenos dėl patirto smurto. Kita vertus, byloje nenustatyta, jog nukentėjusioji tolimesnių apklausų metu ar duodama parodymus teisme, būtų plėtusi savo parodymus, nurodant vis daugiau kokių tai kitokių aplinkybių, kurios stiprintų būtent jos pozicijos realumą dar labiau nei prieš tai bei būtų traktuojamos nuteistojo nenaudai. Atvirkščiai, tokias įvykio aplinkybes, kurias ji nurodė savo pareiškime – protokole, ji nurodė ir atvykusiems pareigūnams, tos pačios pozicijos laikėsi ir teisme, kas atitinka ir specialisto išvadą. Galiausiai, nors apeliaciniame skunde nuteistasis ir nurodo, kad nukentėjusiosios parodymais buvo remtasi nepagrįstai, tačiau tokių savo teiginių nepagrindė jokiais skundo argumentais, apart tai, jog ji nori juo atsikratyti, išsamiau nenurodydamas jokių, tokio neva jos išreikšto noro, motyvų. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laikyti nukentėjusiosios parodymus nepatikimais ir melagingais nėra jokio objektyvaus pagrindo, net ir todėl, kad šiuo metu vyksta nuteistojo ir nukentėjusiosios skyrybų procesas.
4.6. Nuteistasis tvirtina, kad į įvykio vietą atvykęs pareigūnas J. P. matė nagų įdrėskimus ant jo kūno, tačiau ant nukentėjusiosios kūno jokių smurto žymių nematė, tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia smurtavimo prieš nukentėjusiąją fakto. Kita vertus, iš pareigūno parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino teisme, matyti, jog pareigūnas ne tai, kad nurodė, jog ant nukentėjusiosios smurto požymių nebuvo, bet paaiškino, kad nepamena ar ant nukentėjusiosios kūno buvo smurto žymių. Tai, jog pareigūnas neprisiminė, ar ant nukentėjusiosios buvo išoriniai sužalojimai, nereiškia, jog jų apskritai nebuvo. Be to, kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis savo iniciatyva šiam pareigūnui rodė nuo įdrėskimų padarytus sužalojimus, kai tuo tarpu, nukentėjusioji to nedarė. Nukentėjusiosios patirti sužalojimai užfiksuoti kitos pareigūnės – M. T., kuri tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo aiškiai pažymėjo ne tik matomas nukentėjusiosios sužalojimo vietas, tačiau ir jaučiamą skausmą. Taigi, daryti išvadą, jog įvykio metu nukentėjusioji nebuvo sužalota, nėra jokio pagrindo.
4.7. Nuteistojo nuomone, pareigūnės tarnybiniame pranešime bei specialisto išvadoje užfiksuotų sužalojimų skaičius ir pobūdis suponuoja išvadą dėl jo nekaltumo. Tačiau apygardos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, jog policijos pareigūnė nėra teismo medicinos specialistė, todėl dėl įvykio metu patirto smurto apžiūrėdama nukentėjusiąją, negalėjo fiksuoti visų nukentėjusiajai specialisto išvada nustatytų sužalojimų dėl kitokio savo darbo pobūdžio bei specifikos. Kita vertus, tarnybiniame pranešime fiksuoti sužalojimai, iš esmės apima ir tuos sužalojimus, kurie buvo nustatyti specialisto išvada.
4.8. Apygardos teismo nuomone nuteistasis nepagrįstai teigia, kad jo kaltė grindžiama išimtinai vien tik nukentėjusiosios parodymais, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog nuteistojo kaltė grindžiama nurodytų ir įvertintų duomenų visuma, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, pakankamą nuteistojo kaltei nustatyti ir paneigti visas jo nurodytas gynybines versijas. Akivaizdu, jog nuteistojo veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, objektyvieji požymiai, t. y., fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas, padariniai – nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, kairės ausies srityje, nugaros srityje, kairėje šlaunyje, kairės ausies būgnelio trauminiu plyšimu, priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių; subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia – nuteistasis agresyviais, puolamaisiais smurtiniais veiksmais suvokė, jog elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad savo smurtiniais veiksmais gali sukelti fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, ir to siekė, todėl jis pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pagrįstai.
4.9. Atsižvelgus į tai, kad aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.