Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Priteista UAB „S. J. ir partneriai“ iš M. S., M. M. ir V. M. solidariai 1263,63 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. M. ir V. M., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 5 d., apie 23 val., veikdamas kartu su M. M., V. M., prie UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sudaužydami sugadino svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: dvi šiukšlines, kurių vienos vertė 301,65 Lt, iš viso už 603,30 Lt, bei automatinių durų judesio daviklį-radarą 410 Lt vertės, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarydami 1013,30 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, M. S. pripažino kaltu dėl svetimo turto sugadinimo ir nuteisė pagal BK 187 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.). Skirdamas bausmę nuteistajam M. S. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Apylinkės teismas, skirdamas M. S. griežčiausią iš BK 187 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą, tinkamai įvertino apelianto asmenį ir jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė į tai, kad apeliantas teisiamas septintą kartą, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, kad byloje nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas atsižvelgė ir į apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad apeliantas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nuteistasis apeliuoja į, jo manymu, dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis padėjo išaiškinti nusikaltimą, už kurį nuteistas. Dėl tokių apelianto argumentų kolegija pažymi, kad pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. prasmę padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo gera valia, o ne prispirtas įrodymų, aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes, surinkti daiktinius įrodymus ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad M. S. inkriminuota veika buvo išaiškinta policijos pareigūnų pastangomis civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei J. D. parašius pareiškimą dėl turto sugadinimo. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad įtariamuoju M. S. buvo apklaustas po kitų įtariamųjų –M. M. bei V. M. – apklausų, kurių metu pastarieji jau buvo nurodę nusikaltimo padarymo aplinkybes bei jame dalyvavusius asmenis (1 t., 33–34, 93–94, 117–118). Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios akivaizdžios ir žinomos, nuteistasis M. S. apklausos metu neatskleidė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas padėjo atskleisti nusikalstamą veiką ir tai pripažinti dar viena jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Aptartos ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis – tai jo ankstesnio neteisėto elgesio padarinys dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ir nenoro laikytis įstatymų. Tai, kad M. S. vėl pažeidė baudžiamuosius įstatymus, leidžia daryti išvadą, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam pozityvaus poveikio nepadarė.

Apeliaciniame skunde minimos šeimos perspektyvos nemenkina apelianto kaltės padarius nusikaltimą ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegijos nuomone, pagrįstai M. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė už BK 187 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Todėl švelninti paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.