- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-2-188/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Pažeidėjas
- P. N.
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam P. N., jo atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje P. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, dirba visuomeninį darbą, kaltinamas administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d., padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. N. 2015 m. spalio 19 d. 17.10 val. Kėdainių r. sav., Paobelio kaime vairavo A. J. N. priklausantį automobilį OPEL VECTRA, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatomas sunkus girtumo laipsnis (4,05 prom.), nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, tuo pažeidė KET 14, 16, punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
P. N. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad jo žmoną ištiko insultas, jai buvo priepuolis. Jis važiavo vaistų į Pelėdnagius, o grįždamas užsuko pas kaimyną, padaugino išgerti degtinės. Iš kaimyno iki namų važiavo gal 100 - 200 metrų. Žino, koks girtumas buvo nustatytas, alkotesterio parodymų neginčijo. Anksčiau niekada nėra vairavęs būdamas išgėręs. Jo žmonos sveikata nėra gera, jis turi ją vežioti į ligonines leisti vaistus. Daugiau nėra kam tą daryti, vienas jų sūnus yra žuvęs, kitas didesnę laiko dalį dirba Vokietijoje. Kaimo bendruomenė yra jauna, sunku su ja susitarti. Šiuo metu yra atvažiavęs sūnus, jis nuperka maistą, arba jis pats pėsčias nueina į parduotuvę. Žmona vaikšto, bet jai sunku tai daryti. Gal ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo, pasakė, kad neturi. Neprisimena, ar policijos pareigūnai prašė jo pateikti automobilio draudimo dokumentus, bet jie tikrai buvo automobilio daiktadėžėje, gal susijaudinęs jų nematė, policijos pareigūnams pasakė, kad neturi. Labai gailisi padaręs pažeidimus, daugiau tai tikrai nepasikartos. Prašo sušvelninti nuobaudą, jam labai reikalingos teisės.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Zita Ragauskaitė prašo sušvelninti nuobaudą, esant galimybei, neskirti teisės vairuoti automobilį atėmimo. Nurodė, jog ginčo dėl to, kad P. N. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nėra. P. N. turėjo ir vairuotojo pažymėjimą, ir automobilio draudimo dokumentus, tačiau, matomai, dėl girtumo neišgirdo, ko prašoma ir šių dokumentų nepateikė. Prašo taikyti ATPK 30¹ str., kuriame numatyta galimybė skirti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, atsižvelgiant į tai, kad yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į teigiamą jos atstovaujamojo charakteristiką, tai, kad anksčiau nebaustas už vairavimą esant neblaiviam, taip pat atsižvelgti į situaciją jo namuose: žmona turi antrą neįgalumo grupę, jai reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra, gydymas ligoninėse, jos atstovaujamasis yra vienintelis vairuojantis asmuo šeimoje, turi rūpintis buitimi, žmonos slaugymu, nes sūnus dirba užsienyje.
Byloje papildomai pateikti šie dokumentai: įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (b.l.25), Lietuvos motociklų sporto federacijos charakteristika (b.l.26), pažyma apie šeimos sudėtį (b.l.27), Aldonos J. N. neįgaliojo pažymėjimo kopija (b.l.28), VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro išrašas iš A. J. N. asmens sveikatos istorijos (b.l.29-30), A. J. N. medicinos dokumentų išrašų kopijos (b.l.31,32,33).
Motyvuojamoji dalis
P. N. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus įrodoma administracinės bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 66P-40786184-15 (b.l.1-2), policijoje registruojamų įvykių registro pažyma (b.l.3), Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato VPS PB vyriausiųjų patrulių A. V. ir Donato Šimkaus tarnybiniais pranešimais (b.l.4,5), asmens blaivumo testu – 2015-10-19 17:12:05 val. P. N. nustatytas 4,05 prom. girtumas (b.l.6), alkotesterio Lion alkolmeter 500 Nr. 18904 patikros sertifikato kopija Nr. 0172338 (b.l.7), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l.8).
Nurodyti įrodymai patvirtina, kad P. N. 2015 m. spalio 19 d. 17.10 val. Kėdainių r. sav., Paobelio kaime vairavo A. J. N. priklausantį automobilį OPEL VECTRA, v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatomas sunkus girtumo laipsnis (4,05 prom.), nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
P. N. padarytos veikos atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad P. N. 2015 m. spalio 19 d. 17.10 val. Kėdainių r. sav., Paobelio kaime vairavo A. J. N. priklausantį automobilį OPEL VECTRA, v.n. (duomenys neskelbtini) kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. Teismo posėdyje P. N. pateikė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (b.l.25), kuri patvirtina, kad A. J. N. priklausantis automobilis, kurį 2015-10-19 vairavo P. N., nuo 2015-10-14 buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutarties pradžia – 2015-10-14 11.30 val., sutarties pabaiga – 2016-10-13 24.00 val.), todėl darytina išvada, kad minėtas automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir draudiminė apsauga galiojo Lietuvos Respublikoje. KET 16 p. numato, kad motorinės transporto priemonės <..> vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos <..> reikalavimu pateikti <..> transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą). Nustatyta, kad P. N. policijos pareigūnų reikalavimu nepateikė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, nors transporto priemonė buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ATPK 124¹ str. 8 d., todėl vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d, nuostatomis, veikos kvalifikacija keistina, veika, kvalifikuojama pagal ATPK 123 str. 5 d., perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. N. ir jo atstovė prašo taikyti ATPK 30¹ ir skirti švelnesnę, nei numatyta sankcijoje, administracinę nuobaudą, tai yra neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis administracinės nuobaudos tikslas – auklėti pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Transporto priemonė (automobilis) laikytina padidinto pavojaus šaltiniu, kurios vairavimas, esant neblaiviam, kelia pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šie pažeidimai priskirtini prie itin pavojingų visuomenei, kas sąlygoja griežtesnės atsakomybės taikymą. Paskyrus nuobaudą, pažeidimą padaręs asmuo turėtų suprasti, kad administracinėmis nuobaudomis būtent ir yra siekiama jį priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų jį patį ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus, t. y. atliktų prevencinį vaidmenį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).
Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo prieš darydamas pažeidimą privalo galvoti apie kilsiančias pasekmes ir dėl to atsirasiančius nepatogumus. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. P. N., žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina dėl šeimyninių aplinkybių (sutuoktinės sveikatos būklės), privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą.
Taikyti ATPK 30¹ str. nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių. Teismas mano, kad P. N. ir jo atstovės nurodytų aplinkybių, tai yra to, kad yra dvi pažeidėjo atsakomybę lengvinančios saplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, pažeidėjas teigiamai charakterizuojamas Lietuvos motociklų sporto federacijos, bei kad teisė vairuoti transporto priemones P. N. reikalinga rūpinantis buitimi ir neįgalios sutuoktinės sveikata, nėra pakankamo pagrindo laikyti išskirtinėmis, itin švelninančiomis pažeidėjo atsakomybę aplinkybėmis, kurios duotų pagrindą už padarytą teisės pažeidimą skirti jam švelnesnę, nei numatytą sankcijoje, nuobaudą. Atsižvelgtina ir į tai, kad P. N. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatomas sunkus girtumo laipsnis (nustatytas 4,05 prom. ± 5 proc. girtumas).
P. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs teisės pažeidimus ir gailisi, bei teisės pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus nėra, yra viena galiojanti administracinė nuobauda už kitos rūšies pažeidimą (b.l.10-12), neteistas (b.l.15). Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, daro išvadą, kad P. N., vadovaujantis ATPK 20 str., 30 str., 30² str., skirtina minimali ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta nuobauda – minimalaus dydžio bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones minimaliam laikui, bei ATPK 124¹ str. 8 d. sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos, mažesnės už sankcijų vidurkį.
Paskirtos nuobaudos subendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 33 str., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str.,
nutaria:
P. N. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d. (vairuotojo pažymėjimo nepateikimas), bei perkvalifikavus veiką iš Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. į ATPK 124¹ str. 8 d. – pagal ATPK 124¹ str. 8 d. (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo nepateikimas) ir nubausti:
- pagal ATPK 126 str. 4 d. – 579,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems (2) metams;
- pagal ATPK 124¹ str. 8 d. (vairuotojo pažymėjimo nepateikimas) – 8,00 Eur (aštuonių eurų) bauda;
- pagal ATPK 124¹ str. 8 d. (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo nepateikimas) – 7,00 Eur (septynių eurų) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir P. N. galutinai nubausti 579,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems (2) metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Kėdainių rajono apylinkės teismui.