Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų ir įkeisto turto savininkų A. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1299-488/2012 pagal kreditoriaus AB DnB bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, nebaigtą rekonstruoti gyvenamąjį namą, nebaigtą rekonstruoti ūkinį pastatą, kitus kiemo statinius (kiemo aikštelę, šulinį, kanalizacijos šulinį, tvorą), esančius (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausančius A. B. ir A. B., ir įspėjo skolininkus/įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį, areštuotas turtas bus parduotas iš varžytinių ar perduotas kreditoriui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad AB DnB (buvęs AB DnB NORD) bankas su A. B. ir A. B. 2006 m. vasario 19 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 06/10/19-389F, pagal kurią ir jos pakeitimus bankas suteikė apeliantams 475 000 Lt (2009-04-17 susitarimu negrąžintos kredito dalies valiuta pakeista iš LTL į EUR ir nustatyta, kad grąžintina suma yra 134 399,70 EUR) paskolą, kurią apeliantai dalimis turėjo grąžinti iki 2026-09-16 (b. l. 9-32), taip pat mokėti sutartines palūkanas. Pagal 2009-12-15 Susitarimą Nr. 06/10/19-389F/3 likusios nesumokėtos 48 656,16 EUR kredito dalies mokėjimas buvo išdėstytas mokant po 246,99 EUR kiekvieną mėnesį nuo 2010-05-16 iki 2026-09-16 (b. l. 30-31). Prievolių pagal 2006-02-19 Kreditavimo sutartį užtikrinimui skolininkai A. B. ir A. B. 2006-10-19 hipotekos lakštu Nr. 04/1/2006/0004274 bei vėlesniais jo pakeitimais įkeitė jiems priklausančius žemės sklypą, nebaigtą rekonstruoti gyvenamąjį namą, nebaigtą rekonstruoti ūkinį pastatą, kitus kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-37).

2006-10-19 Kreditavimo sutarties, taip pat 2009-12-15 Susitarimo Nr. 06/10/19-389F/3 9 punktuose kredito gavėjai įsipareigojo grąžinti bankui kreditą dalimis ir terminais, nurodytais kredito grąžinimo grafike, sutarties ir ją pakeičiančių susitarimų 17 punktais įsipareigojo bankui mokėti nustatyto dydžio palūkanas. Skolininkai įsipareigojo 2006 m. vasario 19 d. Kreditavimo sutartimi bei vėlesniais jos pakeitimais mokėti mėnesines 246,99 EUR dydžio įmokas, taip pat sutartines palūkanas, kurios apskaičiuojamos prie EURIBOR normos pridedant 2,61 proc. dydžio banko maržą (b. l. 25, 30-31). 2006-10-19 Kreditavimo sutarties 44.1 punkte šalys susitarė, kad kredito gavėjui nustatytais terminais negrąžinant bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemokant palūkanų, delspinigių ar kitų mokėjimų, tai laikoma vienu iš sutarties nutraukimo pagrindų, sutarties 46 punktas nurodo, kad sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai yra esminiai sutarties pažeidimo atvejai (b. l. 13). Analogiškos sąlygos buvo numatytos ir 2006-10-19 sutartį pakeitusių susitarimų turinyje (b. l. 21, 27). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d.). CK 6.217 str. 1 d. suteikia teisę šaliai nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Paskolos sutarties esmė yra pinigų sumos (paskolos dalyko) perdavimas, paskolos gavėjo pareigos grąžinti gautą paskolą vykdymas bei palūkanų už naudojimąsi paskola mokėjimas paskolos davėjui (CK 6.870 -6.873 str.). Paskolos gavėjai apeliantai A. B. ir A. B. nuo 2010 m. lapkričio mėn. nevykdė esminių savo įsipareigojimų grąžinti paskolos dalis sutartu grafiku bei mokėti palūkanas, todėl bankas, vadovaudamasis CK 6.209 str. 1 d. bei CK 6.217 str. 3 d. 2011-07-13 bei 2011-10-03 raštais nustatė skolos gavėjams papildomus terminus, per kuriuos jie turėjo įvykdyti neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus (b. l. 38, 40). Skolininkams neįvykdžius prievolių per 2011-07-13 raštu nustatytą papildomą terminą, bankas 2011-10-03 raštu nustatė dar vieną papildomą 28 dienų terminą ir nurodė, kad negrąžinus pradelsto kredito, nesumokėjus palūkanų ir delspinigių per nurodytą terminą, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Abu raštai tinkamai įteikti apeliantei A. B. apeliantų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) , tačiau apeliantai sutartinių prievolių neįvykdė ir per papildomai nustatytus terminus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad AB DnB bankas, pasinaudodamas CK 6.209 str. ir 6.217 str. jam suteikta teise, teisėtai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį Nr. 06/10/19-389F su visais jos pakeitimais.

Prievolių pagal Kreditavimo sutartį Nr. 06/10/19-389F įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu hipotekos lakštais. CK 4.192 str. 1 d. numato, kad skolininkui nevykdant įsipareigojimų per hipotekos lakšte nustatytą terminą, kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš varžytinių ar perduotas administruoti kreditoriui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Kaip jau buvo konstatuota, pagrindinė Kreditavimo sutartis Nr. 06/10/19-389F buvo tinkamai nutraukta 2011-12-29, o AB DnB bankas į Panevėžio miesto apylinkės teismą su prašymu areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininkus kreipėsi 2011-01-20. Kadangi pareiškėjas įvykdė visas sąlygas, būtinas pradėti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir priėmė teisėtą nutartį dėl įkeistų žemės sklypo, nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo, nebaigto rekonstruoti ūkinio pastato, kitų kiemo statinių (kiemo aikštelės, šulinio, kanalizacijos šulinio, tvoros), esančių (duomenys neskelbtini) , arešto.

Apeliantai A. B. ir A. B. Kreditavimo sutarties nevykdymą grindžia pasauline ekonomine krize kaip force majeure aplinkybe. CK 6.212 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Taigi esant tam tikroms aplinkybėms (force majeure), sutarties šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenugalima jėga nėra laikoma aplinkybė, kad skolininkas neturi finansinių išteklių (CK 6.212 str. 1 d.), kaip kad yra nagrinėjamoje byloje.

Atskirasis skundas motyvuojamas argumentais dėl sutarties nevykdymo priežasčių, nurodoma, kad apeliantai nesutinka su banko paskaičiuotos skolos dydžiu, todėl išieškojimas iš įkeisto turto negalimas. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U.s, bylos Nr. 3K-3-103/2008). Todėl dėl minėtų apeliantų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliantams išaiškintina, kad jie, nesutikdami su pagal kredito linijos sutartį susidariusios skolos dydžiu, turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė, kad tarp pareiškėjo banko ir apeliantų būtų kilęs ginčas dėl hipoteka užtikrintų prievolių ir jų pagrindu paskaičiuotos skolos, todėl pagrįstai tenkino pareiškimą ir areštavo hipoteka įkeistą turtą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs teisingam pareiškimo išsprendimui svarbias aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą areštuoti hipoteka įkeistą A. B. ir A. B. turtą. Priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Iš apeliantų A. B. ir A. B. priteistinos kreditoriaus AB DNB banko turėtos bylinėjimosi išlaidos – 363,00 Lt už teisines paslaugas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (b.l.80,81, CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. pirmos dalies pirmu punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidų AB DNB bankas naudai.