Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-10955-1066/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-09-28
Bylos Nr.: eI2-10955-1066/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07528-2023-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas: K. S.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-10955-1066/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07528-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.4; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. (K. S.) skundus atsakovams Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą su skundais, prašydamas: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2023 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. V3(19.1)-822 dėl pareiškėjui išduoto leidimo dirbti panaikinimo (toliau – Tarnybos sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 23SD17326 dėl nacionalinės vizos panaikinimo (toliau – MD sprendimas); 3) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63 straipsnis, nenumatantis reikalavimo informuoti darbuotoją iki leidimo dirbti panaikinimo, tam, kad užsieniečiui būtų suteikta galimybė pasikeisti darbdavį, kai toks reikalavimas numatytas priimant sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams panaikinimo pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje; 4) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnis, nenumatantis reikalavimo informuoti darbuotoją iki nacionalinės vizos panaikinimo panaikinus sprendimą dėl leidimo dirbti panaikinimo, tam, kad užsieniečiui būtų suteikta galimybė pasikeisti darbdavį, kai toks reikalavimas numatytas priimant sprendimą dėl leidimo gyventi panaikinimo, pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje.

2. Pareiškėjas skundus grindžia tokiais argumentais:

2.1. Dėl leidimo dirbti panaikinimo:

2.1.1. Pareiškėjui 2022 m. liepos 29 d. buvo išduotas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas dirbti), kuris skundžiamu Tarnybos sprendimu buvo panaikintas. Mano, kad Tarnybos sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas, nes jis priimtas, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, įskaitant užsieniečio interesus, bei nesilaikyta proporcingumo principo.

2.1.2. Pažymi, kad sprendžiant iš skundžiamo Tarnybos sprendimo turinio, jį priimant buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63 str. 2 d. 6 p. ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. birželio 23 d. raštą SD-1-15116, su kuriuo pareiškėjas nėra susipažinęs, todėl negali ginti savo teisių, ginčydamas rašte nurodytus faktus ir teisinį pagrindą. Pareiškėjui nėra žinoma apie Tarnybos sprendimo pagrindus, nors dėl priimto individualaus administracinio sprendimo kyla teisinės pasekmės būtent pareiškėjui.

2.1.3. Taip pat paaiškina, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 61¹ straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimą informuoti darbuotoją prieš 3 mėnesius iki sprendimo dėl atitikties darbo rinkos poreikiams panaikinimo tam, kad užsieniečiui būtų suteikta galimybė pasikeisti darbdavį. Analogišku pagrindu, pareiškėjo teigimu, priimant sprendimą dėl leidimo dirbti panaikinimo įstatymas tokių garantijų nenumato. Atsižvelgiant į tai, kad pagal sprendimą dėl atitikties ir pagal leidimą dirbti dirbančių užsieniečių teisės negali skirtis, analogiškas išankstinio pranešimo reikalavimas turi būti taikomas ir asmenims, kurių leidimas dirbti yra naikinamas dėl to, kad yra paskirta nuobauda darbdaviui.

Žemesnės instancijos teismas

2.1.4. Mano, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63 str. įtvirtintas teisinis reguliavimas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą bei kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63 str., nenumatantis reikalavimo informuoti darbuotoją iki leidimo dirbti panaikinimo, tam, kad užsieniečiui būtų suteikta galimybė pasikeisti darbdavį, kai toks reikalavimas numatytas priimant sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams panaikinimo pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje.

2.2. Dėl sprendimo panaikinti nacionalinę vizą paaiškina, kad:

2.2.1. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti UAB ,,Čili pica“ kvietimu ir turinčiam Tarnybos išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje išduota ir nacionalinė viza, kuri skundžiamu MD sprendimu atsakovui, nustačius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą aplinkybę, panaikino nacionalinę vizą. Pareiškėjas mano, kad MD sprendimas priimtas, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. reikalavimus, o nesuteikiant pareiškėjui galimybės pakeisti darbdavį buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. MD sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

2.2.2. Paaiškina, kad MD sprendime nurodoma, jog pareiškėjui išduota nacionalinė viza naikinama, remiantis Užimtumo tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V3(19.1)-822, kuriuo panaikintas leidimas dirbti. Skundžiamame MD sprendime remiasi ir ginčijamu Tarnybos sprendimu, kurio teisėtumas teismo dar nėra patikrintas (nėra priimtas galutinis sprendimas dėl leidimo dirbti panaikinimo), todėl gali būti teisėtumo pažeista pareiškėjo teisė į veiksmingą gynybos priemonę, įtvirtiną Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 13 str.

2.2.3. Kaip matyti iš MD sprendimo, jame tik nurodyta, kad, be kita ko, atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. birželio 23 d. raštą SD-1-15116, tačiau pareiškėjas nėra susipažinęs su minėtu raštu, todėl negali ginti savo teisių, ginčydamas MD sprendime nurodytus faktus ir teisinį pagrindą. Pažymi, kad MD sprendime nurodytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63 str. 2 d. 6 punktas nustato, kad leidimas dirbti užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Pareiškėjui nėra žinomi MD sprendimo pagrindai, nežinodamas konkrečių skundžiamo MD sprendimo pagrindų, pareiškėjas yra priverstas pats bandyti atspėti ir viešojo administravimo subjekto argumentus.

2.2.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal darbo vizą ir leidimą gyventi darbo pagrindu Lietuvoje gyvenančių užsieniečių teisės negali skirtis, todėl mano, kad išankstinio pranešimo reikalavimas turi būti taikomas visiems asmenims, kurių leidimas dirbti yra naikinamas dėl to, kad yra paskirta nuobauda darbdaviui, taip pat ir tuo atveju, kai užsienietis Lietuvoje yra darbo vizos pagrindu.

2.2.5. Taip pat teigia, kad šiuo atveju teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 str., nenumatantis reikalavimo informuoti darbuotoją iki nacionalinės vizos panaikinimo, tam, kad užsieniečiui būtų suteikta galimybė pasikeisti darbdavį, kai toks reikalavimas numatytas priimant sprendimą dėl leidimo gyventi leidimo dirbti pagrindu panaikinimo pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia tokią poziciją:

3.1. Tarnyba, pradėdama leidimo dirbti užsieniečiui Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedūrą, 2022 m. birželio 19 d. raštu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus prašė informuoti, ar įmonė UAB „Čili pica“ yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba ar darbdavio vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą. Taip pat buvo nustatytas teisinis skundžiamo akto priėmimo pagrindas – Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63 straipsnio 2 dalies 6 punktas.

Taigi mano, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą Tarnybos sprendimą tinkamai nustatė ir įvertino situacijos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė teisinius pagrindus, kurie yra nurodyti administraciniame akte, t. y. skundžiamame Tarnybos sprendime.

3.2. Taip pat pažymi, kad pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta tiek skundžiamo Tarnybos sprendimo apskundimo tvarka, tiek jo terminai.

Taip pat Tarnyba neneigia, kad pareiškėjui nebuvo pateiktas skundžiamas Tarnybos sprendimas, tačiau atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, tokios pareigos Tarnyba ir neturėjo.

3.3. Teigia, kad pareigą įgyti leidimą dirbti užsieniečiui įgyvendina užsieniečio darbdavys, pateikdamas prašymą bei reikiamus dokumentus ir informaciją, į tai, kad užsieniečiui nėra siunčiamas nei pats leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, nei įsakymas dėl leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje panaikinimo, taigi Tarnyba mano, kad užsienietis negali skųsti įsakymo dėl leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje panaikinimo, todėl nagrinėjamu atveju šioje administracinėje byloje yra netinkamas pareiškėjas, dėl ko pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – MD) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia tokius argumentus:

4.1. Pareiškėjui nacionalinė viza buvo išduota kaip turinčiam leidimą dirbti užsieniečiui (tai buvo vizos išdavimo pagrindas), taigi panaikinus leidimą dirbti, nebeliko pagrindo nacionalinei vizai turėti, t. y. užsienietis nepagrindžia buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo.

Pažymi, kad skundžiamame MD sprendime aiškiai įvardinta, kodėl panaikinta nacionalinė viza, nurodyta jo apskundimo tvarka. Ginčijamas MD sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad jis atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Šalies argumentai

4.2. Teigia, kad pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodo, jog priimant ginčijamą MD sprendimą neatsižvelgta į pareiškėjo interesus ir nesilaikyta proporcingumo principo. Su tokiais teiginiais nesutikdamas, atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo atveju nustatytas imperatyvus įstatyme numatytas vizos naikinimo pagrindas.

4.3. Taip pat pabrėžia, kad aplinkybė, jog įstatymų leidėjas nenumatė specialaus reglamentavimo nacionalinių vizų atveju ir rodo įstatymų leidėjo valią, todėl nėra pagrindo įstatymo aiškinti plečiamai.

4.4. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. 1V-401 „Dėl Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nenumato nacionalinių vizų leidimo dirbti pagrindu (išskyrus sezoninį darbą), todėl nėra tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą.

4.5. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 5 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi (darbo UAB „Up advisors“ pagrindu), todėl jam atsakovo priimtu sprendimu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760274536, kurio galiojimo laikas – nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki 2025 m. rugpjūčio 9 d.

4.6. Atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą MD sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame MD sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

5.1. Tarnyba 2022 m. liepos 29 d. pareiškėjui išdavė leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje 12 mėnesių laikotarpiui – nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėjui leidimas dirbti buvo išduotas kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti įmonės UAB „Čili pica“ kvietimu.

5.2. Tarnyba 2022 m. birželio 19 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyrių, prašydama informuoti, ar įmonė UAB „Čili pica“ yra bausta už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba ar darbdavio vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą.

5.3. Tarnyboje gautas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. birželio 23 d. raštas Nr. SD-1-15116 apie UAB „Čili pica“ baustumus.

5.4. Tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorė 2023 m. birželio 30 d. priėmė skundžiamą Tarnybos sprendimą – įsakymą dėl leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams panaikinimo, kuriuo panaikino leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje K. S..

5.5. Pareiškėjui ginčijamu MD sprendimu buvo panaikinta išduota nacionalinė viza, įvertinus aplinkybę, kad jam nacionalinė viza buvo išduota kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti UAB ,,Čili pica“ kvietimu ir turinčiam Tarnybos išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad leidimas dirbti pareiškėjui buvo panaikintas, MD sprendime konstatuota, kad tuo pačiu atsirado įstatyme numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjo nacionalinę vizą.

5.6. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, nes nesutinka su Tarnybos sprendimu, kuriuo panaikintas leidimas dirbti Lietuvoje, ir MD sprendimas, kuriuo panaikintas jam išduota nacionalinė viza.

6. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti Lietuvoje bei nacionalinė viza.

7. Užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) bei Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. A1-133 „Dėl leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

Įstatymo 63 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, jog leidimas dirbti užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai

Aprašo 32 punktas numato, jog Tarnyba leidimą dirbti panaikina Įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais per 5 darbo dienas nuo duomenų gavimo dienos.

Aprašo 33 punkte numatyta, kad apie leidimo dirbti panaikinimą Tarnyba per 3 darbo dienas nuo jo panaikinimo dienos, naudodamasi savo informacine sistema, informuoja Migracijos departamentą ir darbdavį arba įmonę ar fizinį asmenį, į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, o jei dėl leidimo dirbti panaikinimo kreipiasi pats užsienietis, ‒ ir užsienietį, elektroniniu paštu jam išsiųsdama įsakymą, pasirašytą elektroniniu parašu, arba jo išrašą.

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.

Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (galiojusio iki 2023 m. liepos 5 d.), 70.6 p. numatė, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam Tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.

8. Pareiškėjas mano, kad Tarnybos sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas, nes jis priimtas, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, įskaitant pareiškėjo interesus, bei nesilaikyta proporcingumo principo.

Byloje nustatyta, kad Tarnyboje gautas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – Darbo inspekcija) 2023 m. birželio 23 d. raštas Nr. SD-1-15116 apie UAB „Čili pica“ padarytus pažeidimus. Bylos duomenimis, dėl UAB „Čili pica“ Darbo inspekcija 2023 m. kovo 3 d. priėmė nutarimą juridiniam asmeniui (įmonei) UAB „Čili pica“ pagal Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. pažeidimą (bauda sumokėta – 2023 m. balandžio 21 d. Taip pat Darbo inspekcija 2023 m. kovo 3 d. priėmė nutarimą fiziniam asmeniui UAB „Čili pica“ (direktoriui R. K.) pagal ANK 95 str. 1 d., bauda sumokėta – 2023 m. kovo 3 d. Teismas pastebi, kad pagal Įstatymo 63 straipsnio 2 dalies 6 punkto normą laikytina, jog praeityje turėjo įvykti įmonės (darbdavio) baustumo faktas. Kaip patvirtina bylos medžiaga, šiuo atveju įmonės (ir / ar jos vadovui) buvo skirtos administracinės nuobaudos ir baudos sumokėtos, todėl laikytina, kad Įstatymo 63 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą sąlyga buvo tenkinta. Šioje teisės normoje aiškiai nurodyti kvalifikuojantys požymiai, kada ji turi būti taikoma. Šią teisės normą kvalifikuojantys požymiai nesietini konkrečiai su užsieniečio, t. y. darbuotojo (šiuo atveju – pareiškėjo) interesais, nes šio straipsnio dispozijoje nurodytas subjektas yra bendrovė, kuriai pažeidus įstatymo nuostatas, naikinamas leidimas užsieniečiams dirbti Lietuvos Respublikoje. Ši teisės norma kitų kvalifikuotinų požymių nenumato. Taigi, esant tokiai situacijai, atsakovė (Tarnyba) neturi pareigos atsižvelgti, ar konkrečioje situacijoje bus pažeisti darbuotojo interesai, nes, kaip minėta, svarbi sąlyga, kad darbdavio vadovas (ar jo paskirtas įgaliotas asmuo) praeityje buvo baustas administracine tvarka. Be kita ko, pažymėtina, jog leidimų dirbti panaikinimas yra taikomos ne įmonės vadovui ar įgaliotam asmeniui, o įmonei, nes ir leidimai dirbti yra išduodami užsieniečiams darbui konkrečioje įmonėje, todėl pasekmės atsiranda įmonei, kuri turi užtikrinti, jog darbuotojai atlieka tinkamai savo darbines funkcijas, nepažeidinėja teisės aktų nuostatų. Be to, lieka nepaneigta, kad pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 2 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo kitoje įmonėje (UAB „Up advisors“) pagrindu. Taigi teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl jo interesų pažeidimo ir neproporcingumo.

9. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad jam nepagrįstai panaikinta nacionalinė viza, nes pareiškėjui nėra žinoma apie tokio sprendimo pagrindus, be kita ko, užsieniečiui nebuvo suteikta galimybė pasikeisti darbdavį, o nesuteikiant pareiškėjui galimybės pakeisti darbdavį, buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Teismas, pasisakydamas dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad, kaip byloje nustatyta, pareiškėjui nacionalinė viza buvo išduota kaip turinčiam leidimą dirbti užsieniečiui (tai buvo vizos išdavimo pagrindas). Kaip minėta, atsisakymo išduoti nacionalinę vizą bei vizos panaikinimo pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Nors pareiškėjas tvirtina, kad jis negali tinkamai ginti savo interesų, nes jam nebuvo žinomas Darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. birželio 23 d. raštas SD-1-15116, dėl ko jis buvo priverstas atspėti galimus ginčijamų sprendimų pagrindus, teismas tokius teiginius atmeta, pažymėdamas, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino savo pažeistas teises ir interesus, kreipdamasis į teismą, jam suteikta teise susipažinti su visa bylos medžiaga (pačiam arba per jo atstovą) ir tinkamai gintis teisminiame procese.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi pareigą pateikti visus dokumentus jo prašymą išduoti vizą vertinančiai institucijai bei pasirūpinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2764-624/2021). Šiuo atveju byloje tokių duomenų nėra pateikta. Taigi darytina išvada, jog panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą dirbti Lietuvoje, nebeliko pagrindo nacionalinei vizai turėti, t. y. pareiškėjas nepagrindžia buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo. Be to, kaip jau minėta, pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 2 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo kitoje įmonėje (UAB „Up advisors“) pagrindu, kas paneigia jo interesų pažeidimą.

10. Dėl administracinių aktų (Tarnybos sprendimo ir MD sprendimo) atitikties Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio nuostatoms pasakytina, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai, kad ginčijami Tarnybos sprendimas ir MD sprendimas yra nemotyvuoti, juose nenurodytos faktinės aplinkybės ir jam nėra žinomi tokių sprendimų priėmimo pagrindai, teismo vertinimu, yra nepagrįsti.

VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti VAĮ 10 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 10 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.).

Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ginčijami administraciniai aktai buvo priimti gavus reikiamą medžiagą iš Darbo inspekcijos, joje pateikiama nuoroda į Darbo inspekcijos dokumentus, kuriuose nustatyti faktai, ir pateikiamas jų vertinimas, taigi pateikiamas administracinių sprendimų teisinis ir faktinis pagrindai, kitos tokiems sprendimams įtakos turėjusios aplinkybės.

Sutiktina su pareiškėju, kad aplinkybės, sudariusios pagrindą priimti Tarnybos sprendimą panaikinti leidimą nebuvo detaliai atskleistos, tačiau pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63 straipsnio 2 dalies 6 punktą („<...>darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus <...>) leidžia suprasti faktinio pagrindo esmę. Šiuo atveju Tarnybos sprendimo faktinis pagrindas buvo tai, kad darbdavys (UAB „Čili pica“) ir darbdavio vadovas buvo bausti atitinkamai pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio („Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 dalies 1 punktą (darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą) ir Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį („Nelegalus darbas“), t. y. formali aplinkybė, kuri yra imperatyvus pagrindas panaikinti leidimą. Taigi šiuo atveju Tarnyba neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip tik priimti skundžiamą sprendimą, o panaikinus skundžiamą sprendimą, ji vis tiek turėtų priimti tokį patį sprendimą. Šiame kontekste įvertinus ir tai, kad vėliau pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, negalima daryti išvados, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia pareiškėjo subjektines teises. Todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

MD sprendimo motyvacijoje aiškiai nurodyta pagrindinė faktinė aplinkybė, sudariusi pagrindą priimti skundžiamą sprendimą – Tarnyba 2023 m. birželio 30 d. panaikino pareiškėjo leidimą dirbti. Todėl teismas daro išvadą, kad MD sprendimas atitinka VAĮ 3 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio reikalavimus, todėl jų panaikinti pagrindo nėra.

11. Pareiškėjas taip pat prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu dėl Įstatymo atitinkamų normų atitinkamų Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ ) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 str. 2 d.), nėra priskirti prie ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų ir nėra savarankiški reikalavimai, kuriuos privalo išnagrinėti administracinis teismas. Reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą yra ne materialaus pobūdžio reikalavimai, o procesinio pobūdžio prašymai, kurie būtų sprendžiami, jeigu pareiškėjų skundas teisme būtų priimtas nagrinėti.

Iš esmės pareiškėjas remiasi tuo, kad nustatomas skirtingas reguliavimas lygiavertėje padėtyje esantiems asmenims, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63 str. įtvirtintas teisinis reguliavimas nacionalines vizas turintiems asmenims pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą, nes neatitinka reguliavimo, kuris taikomas leidimus laikinai gyventi turintiems asmenims, įtvirtinto minėto įstatymo 50 straipsnio 2-1 dalyje. Visgi asmenys, turintys vizą ir turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvoje objektyviai yra skirtingoje padėtyje. Be to, pareiškėjo nurodomas argumentas remiasi ribota vizą turinčios užsieniečio galimybe pasikeisti darbdavį iki vizos panaikinimo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo kitoje įmonėje pagrindu. Taigi šioje individualioje byloje šis aspektas prarado aktualumą. Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo skundžiamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo stadijoje tenkinti pareiškėjo skunde suformuluoto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl Įstatymo 63 straipsnio bei 50 straipsnio nuostatų neatitikimo Konstitucijos 29 straipsniui.

12. Likusieji tiek pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Pažymėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90, 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovų Tarnybos ir MD priimti sprendimai, kuriais pareiškėjui buvo panaikintas leidimas užsieniečiams dirbti Lietuvos Respublikoje ir nacionalinė viza, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų. Dėl nurodytų priežasčių naikinti juos nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. S. (K. S.) skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-BiekšėGediminas UžubalisIndrė Žvaigždinienė