- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- PK-45-633/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- J. R.
- Kaltinamasis
- J. R.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. R., jos atstovei advokatei E. G., specialistui V. V., gynėjai advokatei R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje :
J. R., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1987-12-20 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išlaikytinių neturintis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. R. 2013-01-01 apie 19.00 val. D. K. namuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus asmeninio pobūdžio ginčui, tyčia sudavė smūgį ranka į veidą J. R., po to stipriai pastūmė ją rankomis į nugarą, dėl ko ši veidu krito į grindis, tuo jai padarė muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, nubrozdinimus nosies srityje ir viršutinėje lūpoje, ir tuo nežymiai sutrikdė J. R. sveikatą.
Šiais veiksmais kaltinamasis J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamasis J. R. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad kaltinimas jam suprantamas, tačiau kaltu jis neprisipažįstantis, duoti parodymus teismui atsisako, to motyvų nenurodė.
2. Nukentėjusioji J. R. paaiškino, kad betarpiškai prieš įvykį ji buvo nuėjusi į svečius pas Kochanskius, ten vyko išgertuvės, jose dalyvavo kaltinamasis, bylos liudytojai. Išgertuvių metu ji susipyko su kaltinamuoju dėl to, kad šis viešai (kitiems girdint) ėmė jai priekaištauti, kad ji gyvendama su vyriškiu, jam neištikima su kitu irgi šeimoje gyvenančiu vyru. Ją tai labai įžeidė, ji supyko, iš pykčio išvadino kaltinamąjį „rudžiu“, jie vienas kitą iškeikė, įžeidinėjo. Jiems vienu momentu būnant greta išgertuvių kambario esančiame prieškambaryje, supykęs J. R. ranka smogė jai į veidą ir prakirto iš vidaus lūpą, ėmė kraujuoti į burną, tuomet ji abiem rankomis pastūmė kaltinamąjį toliau nuo savęs, kaltinamasis nekrito, neužsigavo. Kai ji iš karto po to pasisuko eiti atgal į kambarį, kaltinamasis ją stipriai pastūmė rankomis į nugarą, panašiai į liemenį ir ji krito veidu į kambario kilimine danga užtiestas grindis, susimušė veidą, buvo nubrozdinta nosis, iš jos kraujavo, atsiklijavo ir iškrito burnon danties protezas. Visus bylos fotonuotraukose ir specialisto išvadose pažymėtus sužalojimus jai padarė kaltinamasis, - iki įvykio ji buvusi visiškai sveika, įvykio dieną buvo išgėrusi pora taurių šampano, o šių išgertuvių metu iki 0,5 l vidutinio stiprumo alaus, apsvaigusi nesijautė. Po patirto smurto ji išsikvietė seserį ir pati pranešė policijai. Kaltinamasis ją neatsiprašė, žalos neatlygino.
3. Liudytoja D. K. paaiškino, jog įvykio metu visi buvo jau vidutiniškai išgėrę, ginčas tarp nukentėjusios ir kaltinamojo kilo dėl šio viešo pasisakymo apie tariamą ar tikrą nukentėjusios neištikimybę vyriškiui, su kuriuo ji gyvena. Tuomet nukentėjusi supykusi išvadino kaltinamąjį „rudžiu“, „storuliu“, jie abu keikėsi. Kad tarp jų būtų kas įvykę prieškambaryje, ji nežino, tačiau matė, kad išgertuvių kambaryje nukentėjusi priėjusi prie ant sekcijos atbrailos prisėdusio kaltinamojo, jį pastūmė, šis nuslydo ant grindų, neatrodė, kad būtų užsigavęs, nesiskundė tuo. Kai atsistojo, kaltinamasis pastūmė į nugarą nukentėjusiąją ir ši krito veidu į grindis, kai pakilo, ji matė, kad nukentėjusiai nubrozdinta nosis, bėga kraujas, iki tol ji buvusi sveika.
4, 5. Tokius pačius parodymus apie konflikto kilimo aplinkybes ir jo eigą teisme davė ir liudytojai T. M. ir V. R..
6. Liudytojas A. R. paaiškino, jog būdamas bendrose išgertuvėse ginčo tarp kaltinamojo ir nukentėjusios pradžios negirdėjęs, ar buvo kalbama apie galimą nukentėjusios neištikimybę, neprisimenantis, tačiau ginčas kilo smarkus, jie abu vienas kitą pravardžiavo, iškoliojo, matė, kad nukentėjusi priėjusi prie ant sekcijos atbrailos prisėdusio-atsirėmusio kaltinamojo jį pastūmė ir šis nuslydo ant grindų. Atsistojęs kaltinamasis iškarto stipriai pastūmė rankomis į nugarą nukentėjusiąją ir ši griuvo veidu į grindis, kai atsistojo, jai buvo sužeista nosis, kraujavo.
7, 8. Iš esmės tokius pačius parodymus apie nusikaltimo įvykio eigą teisme davė ir liudytojai E. M. bei V. K..
9. Liudytoja R. R. paaiškino, kad jai telefonu paskambinusi nukentėjusi sesuo pasakė, kad ją sumušė kaltinamasis pas Kochanskius, prašė atvažiuoti ją paimti, kai ji nuvažiavusi, ten teberadusi tiek seserį, tiek ir kaltinamąjį. Kai ji pastarąjį paklausė, už ką šis taip sumušęs seserį, J. R. jai atsakė, jog ši pati kalta, neneigė smurtavęs prieš seserį, kad būtų patyręs smurto nuo sesers, tikrai nesakė, minėjo tik, kad sesuo “kabinėjosi“. Vėliau sesuo jai pasakiusi, kad konfliktas kilęs dėl kaltinamojo viešų kalbų apie išgalvotą jos neištikimybę vyriškiui, su kuriuo dabar gyvena. Seserį prieš jai išeinant į svečius matė, ji buvusi visiškai sveika, o po įvykio jai buvo pradėjęs tinti veidas, nosis, lūpos, ėmė rodytis mėlynės aplink akis, buvo nubrozdinta nosies nugarėlė. Dar apie 2 savaites nukentėjusios veide buvo matyti sužalojimai, ji skundėsi sunkumais kramtyti, valgyti dėl sumuštos burnos.
10. Liudytoja I. B. paaiškino, jog ji, dirbdama patrule Vilkaviškio policijos komisariate, budėtojo buvo pasiųsta su bendradarbiu pasiaiškinti į šio nusikaltimo įvykio. Pamena, kad budėtojui apie įvykį pranešė pati nukentėjusi moteris. Jai atvykus į Vilkupių km, pasitiko nukentėjusi ir dar viena mergina. Nukentėjusi jai pareiškė, kad išgertuvių pas kt. žmones metu kilo konfliktas ir ją sumušė (duomenys neskelbtini), suduodamas smūgį į veidą. Jautėsi, kad nukentėjusi išgėrusi, tačiau stipriau apsvaigusi tikrai nebuvo,- kalbėjo rišliai, vaikščiojo tvarkingai. Ji pati matė, kad nukentėjusiai buvo ištinę lūpos, daugiau sužalojimų nepamenanti. Kaltinamojo nerado ir su juo nebendravo.
11. 2013-02-11 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog jis vykęs (duomenys neskelbtini). Pirmame namo aukšte yra kambarys, į kurį patenkama iš prieškambario, prieš pastarąjį už laukujų durų yra koridorius. Prieškambaryje yra laiptai į antrą aukštą, taip pat keletas durų, vienos į jau minėtą kambarį. Kambario grindys ištiestos sintetine kilimine danga, įėjimo dešinėje pusėje prie sienos stovi sekcija, apatinė dalis turi išsikišimą (atbrailą), toliau prie priešingos įėjimui sienos, - spinta, kairiau – lova, prie kairiosios sienos, - fotelis, stalas, tarp jų yra langas. Kairėje įėjimo prie sienos stovi dar viena lova (b. l. 24-28).
12. 2013-01-03 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 12/13(09) nukentėjusiai J. R. konstatuota kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosies nugarėlėje, nubrozdinimai nosies srityse ir viršutinės lūpos srityje, muštinė žaizda ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kitais bukais daiktais, galimai 2013-01-01 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 3).
Akivaizdžių išorinių kūno sužalojimų buvimą veide (nosies nugarėlėje, paakiuose, nosyje, lūpoje) patvirtina ir 3 vnt. nukentėjusios J. R. veido fotonuotraukų, jos pareiškimu padarytų 2013 m. sausio 02 ir 03 d. d. (b. l. 4).
13. Teisiamajame posėdyje dėl duotos specialisto išvados paaiškinimo ir papildymo dalyvavęs specialistas – teismo medicinos ekspertas V. V., pareiškė, jog visiškai patvirtina ankstesnes savo išvadas, pagal objektyvius nukentėjusios kūno tyrimo duomenis konstatuoti jai sužalojimai buvo padaryti 2 trauminiais poveikiais, iš kurių vienas turėjo būti tiesioginis smūgis į veidą, - jo metu buvo iš vidaus prakirsta lūpa ir padaryta gleivinėje kraujosruva, o antrasis, - kad ir kritimas ir atsitrenkimas veidu į kietą paviršių, šių trauminių poveikių eiliškumo nustatyti pagal objektyvius duomenis nėra kaip. Tačiau nustatytieji kūno sužalojimai galėjo atsirasti būtent tokiomis aplinkybėmis, kokias teisiamajame posėdyje nurodė nukentėjusioji J. R.. Sužalojimų būdingų kovai (smurtui prieš kt. asmenį) nebuvo nustatyta.
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Nukentėjusiosios J. R. liudijimas šios bylos procese buvo išsamus, nuoseklus ir savo turiniu logiškas (duomenys skunde, paaiškinimai taikinamajame ir teisiamajame posėdžiuose), jos byloje pateikti duomenys atitinka kitais veiksmais procese nustatytus duomenis (įvykio vietos apžiūra užfiksuotą situaciją įvykio vietoje, teismo medicinos specialisto išvadas bei atitinkamą dalį liudytojais apklaustų asmenų apie įvykį pateiktos informacijos), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Nukentėjusioji teismui pareiškė, kad su kaltinamuoju nors buvo pažįstami, tačiau jokių nesutarimų, tarpusavio piktumų nebuvo, jie nebuvo susipykę. Teismas iš bylos duomenų neturi pagrindo netikėti nukentėjusios apie nusikaltimo įvykį duotais parodymais, kadangi, pirma, nenustatė jokio, net netiesioginio motyvo jai nekaltai apkalbėti kaltinamąjį, antra, nukentėjusios byloje nurodytą įvykio eigos versiją tiesiogiai patvirtina objektyviausi savo pobūdžiu, todėl teismo vertinami patikimiausiais bylos duomenys, - specialisto-teismo medicinos eksperto, išvada bei papildomi jo paaiškinimai teisme ir liudytojos policijos pareigūnės I. B. parodymai (apie smūgį į veidą ir matytą sužalojimą lūpoje). Nukentėjusios parodymų teisingumą netiesiogiai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu nustatyta situacija įvykio vietoje bei liudytojos R. R. parodymai, nors pastaroji ir yra nukentėjusios sesuo, tačiau jos nurodytus kaip kaltinamojo iš karto po įvykio jai pasakytą tariamą konflikto priežastį ir pripažinimą smurtavus prieš nukentėjusią bei nepareiškimą apie kokį tai galimą smurtavimą iš pačios nukentėjusios pusės jo, kaltinamojo, ar kt. asmenų atžvilgiu, teisiamajame posėdyje nenuneigė nei pats kaltinamasis, nei jokie kiti bylos duomenys.
Vertindamas liudytojais apklaustų asmenų D. K., T. M., A. R., E. M., V. R., V. K. parodymus, teismas pirmiausiai pažymi, jog teisiamajame posėdyje gautais duomenimis dar iki nusikaltimo įvykio buvo susiklostę labai geri asmeniniai santykiai tarp jų ir kaltinamojo, ir abejingumas nukentėjusios asmeniui, - liudytoju apklaustas V. R. yra kaltinamojo brolis, melavo teismui dėl tariamo būtinumo jį apklausti pirmiau kitų liudytojų, kad sužinoti, kas labiausiai domina apie įvykį teisminio nagrinėjimo dalyvius, E. M. yra artima minimo V. R. draugė (jie pora), visi kiti minėti asmenys nurodė esantys su kaltinamuoju draugais. Dėl aptartų aplinkybių teismas negali jų parodymus vertinti visiškai teisingais ir pakankamai patikimais, kadangi, pirma, jie dalinai prieštarauja teisingais įvertintiems nukentėjusios parodymams dėl 2 smurtinių poveikių iš kaltinamojo pusės ir dėl nebuvimo tokios kaltinamojo nustūmimo nuo sekcijos atbrailos aplinkybės, antra, visi šie liudytojai turi aiškiai pagrindžiamą motyvą siekti padėti kaltinamajam palengvinti teisinę padėtį byloje ar net visai išvengti atsakomybės, trečia, liudytojų paaiškinimai nepaneigia smūgio į veidą sudavimo nukentėjusiai galimybės prieškambaryje ar praėjime į jį, - liudytojai to galėjo tiesiog nepamatyti dėl išgertuvių triukšmo ir neneigiamo jų apsvaigimo nuo alkoholio, ketvirta, net ir tikint iki galo minimų liudytojų parodymais, jie patvirtina antrąjį kaltinamojo smurto veiksmą prieš nukentėjusiąją, - šios tyčinį pastūmimą ir nugriovimą veidu į grindis, sužalojimų veide atsiradimą to pasekmėje, kita vertus, tokias aplinkybes nebūtų pagrindo vertinti kaip būtinąją gintį, - joks daugiau puolimas iš nukentėjusios pusės, net ir pagal analizuojamus liudytojų teiginius, toliau nebevyko, kaltinamajam jokia grėsmė daugiau nebuvo iškilusi, todėl nukentėjusios stūmimą į grindis reikėtų vertinti grynai kaip atsikeršijimą.
Aprašytiejo faktiniai duomenys, išskyrus aukščiau atmestą konkrečią dalį liudytojų T. M., D. K., A. R., E. M., V. R. ir V. K. parodymų, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, išgertuvėse kilus asmeninio pobūdžio ginčui, smurtu puolė kartu buvusią ir neįtikusią bei jam nenusileidusią nukentėjusiąją, ir ją mušdamas nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį nuo tokios atsakomybės atleisti aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog smurtą prieš nukentėjusiąją vartojo būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė smūgį ranka bei stipriai pastūmė ir tuo pargriovė veidu į grindis) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo aiškiai neapibrėžta. Trečia, smūgio sudavimas ranka į nukentėjusios veidą bei jos nugriovimas veidu į grindis stipriu pastūmimu į nugarą, išorinių sužalojimų tuo padarymas, neginčijamo fizinio skausmo sukėlimas, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama mušimu ir fiziniu smurtu. Ketvirta, kompetentingo specialisto konstatuotos nukentėjusios sumušimo pasekmės šio asmens sveikatai – neabejotinas fizinis skausmas, sužalojimų padarymas ir nežymus jais sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusios betarpiškos medicininės apžiūros, tiek ir ikiteisminio tyrimo duomenimis, tame tarpe ir fotonuotraukomis kaip atrodė nukentėjusios veidas po nusikaltimo įvykio.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja nė didesniu, nė mažesniu nei jis yra apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 1 d.) dispozicijoje, - smurtas truko trumpai, smurtinių veiksmų skaičius beveik minimalus, pavojingumas sveikatai, gyvybei nedidelis. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl bausmės individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai papildomai nevertinama, tačiau reikalinga pažymėti, jog šiuo atveju buvo smurtauta grynai iš asmeninio pobūdžio paskatų ir keršto motyvais. Dėl tos pačios aukščiau jai minėtos priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).
Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina iš esmės teigiamai, - kaltinamasis iki šiol nebuvo teisiamas, nusikalto pirmą kartą, nors turi galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau ne už šiurkštų ar pavojingą visuomenei teisės (KET) pažeidimą, gyvenamosios vietos savivaldos institucija nusiskundimų iš bendruomenės narių dėl netinkamo kaltinamojo elgesio nėra gavusi, jis dirba nuolatinį darbą ir iš jo pragyvena, savo šeimos dar nesukūręs, išlaikytinių nėra. Kita vertus, jis itin šiurkščiai fiziškai smurtavo prieš moterį, jos dėl to neatsiprašė, akivaizdžios žalos neatlygino.
Kaltinamojo J. R. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.
Teismas sprendžia, jog kaltinamojo asmenybę įvertinus kaipo iš esmės teigiamą, o nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį rūšinio lygmens, nenustačius nei lengvinančių, nei sunkinančių atsakomybę aplinkybių, kaltinamajam turėtų būti paskirta kiek mažesnio nei įstatymo sankcijos vidurkis dydžio bausmė.
Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 55 str., ir kaltinamajam J. R., kaip teisiamam pirmąjį kartą už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paskirtina su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis – vieši darbai. Bausmės dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas ir aukščiau jau įvertintas šios bylos faktines aplinkybes, nustatytinas taip, - 5 mėn., įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų. Tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama tiek savo rūšimi, tiek dydžiu jos skyrimui nustatytiems tikslams pasiekti, vieši darbai, kaip bausmės rūšis, šiuo atveju yra labiau tinkama ir teisingesnė, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, darbingumą, viešą interesą (didesnę naudą pačiai visuomenei), be to, darbinė veikla šios bylos kontekste turėtų turėti didesnį poveikį kaltinamojo elgesiui ateityje nei laisvės apribojimo bausmę sudarantys kiti draudimai ar įpareigojimai, be to, kaltinamojo darbas bylos duomenimis susijęs su ilgalaikėmis komandiruotėmis į užsienį, todėl atitinkamų suvaržymų ar įpareigojimų nustatymas būtų problemiškas ir sunkiai įvykdomas, o viešus darbus jis turės galimybę atidirbti būdamas Lietuvoje po darbo valandų, laisvų, nedarbo dienų sąskaita ir pan.
Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinio pagrindo.
Kaltinamajam J. R. ikiteisminiame tyrime jokia kardomoji priemonė skirta nebuvo, būtinumo tokią naujai skirti iki įsiteisės šis nuosprendis teismas taip pat nenustatė.
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Byloje nukentėjusioji J. R. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų advokatei už skundo teismui surašymą bei atstovavimą teisiamajame posėdyje priteisimo. Civilinė ieškovė prašo teismą priteisti jai iš kaltinamojo J. R. : a) 169 Lt turtinės žalos (70 Lt – už degalus kelionėms pas teismo medicinos specialistą, pas advokatę, į teismą; 50 Lt – už vaistus nuo skausmo ir žaizdų gijimui; 49 Lt – už specialisto apžiūrą ir komisinis mokestis), b) 5000 Lt neturtinės žalos, bei c) 900 Lt proceso išlaidų (400 Lt - apmokėta advokatei pagalbą surašant skundą ir teisinius patarimus, 500 Lt – apmokėta advokatei už atstovavimą teisiamajame posėdyje) atlyginimą. Dėl turtinės žalos, - ieškinys yra pagrįstas leistinais įrodymais tik dalyje reikalavimo, būtent 49 Lt išlaidų specialisto apžiūrai apmokėti, todėl tik šioje dalyje gali ir turi būti patenkintas (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 ir 2 d. d.), o likusioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Dėl proceso išlaidų, - nukentėjusios turėtas išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti patvirtina mokėjimų advokatei kvitai (b. l. 5, 69). Teismas, atsižvelgdamas į surašyto procesinio dokumento – skundo privataus kaltinimų bylų procese, nesudėtingumą ir protingas faktines laiko sąnaudas jam parengti, sprendžia reikalavimą dėl šių išlaidų atlyginimo tenkinti dalinai (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.) ir priteisti 200 Lt dalį išlaidų atlyginimo už skundo parengimą ir 500 Lt už atstovavimą teisme (5 val.x100 Lt), taigi viso proceso išlaidų priteistina 700 Lt. Dėl neturtinės žalos, - nukentėjusioji reikalauja priteisti jai kompensaciją už patirtą dėl nusikaltimo stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kitų asmenų akivaizdoje patirtą pažeminimą bei sukeltą smurtu fizinį skausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl maždaug 2 savaites išsilaikiusių sužalojimų žymių veide bei apie 3 savaites jaustą sunkumą, nepatogumą valgant dėl burnos sumušimo, danties protezo iškritimo. Teismas sprendžia, jog bylos duomenys pakankamai patvirtina, jog nukentėjusioji tokio pobūdžio neturtine vertinamos žalos nusikaltimo metu tikrai patyrė, todėl turi reikalavimo teisę į prieš ją smurtavusį kaltinamąjį dėl tokios atlyginimo (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 ir 2 d. d.). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, jog ir pačios žalos patyrusios nukentėjusios elgesys nebuvo visiškai tinkamas šioje situacijoje tam, kad išvengti tokios žalos, ar bent jau jos dalies (stūmimo ir pargriovimo į grindis), - nukentėjusi pripažino iš piktumo prasivardžiavusi, kitaip užgauliojusi, iškeikusi kaltinamąjį, po patirto iš jo smūgio į veidą, jį rankomis pastūmusi, - ieškinį pareiškusios nukentėjusios elgesys kilusį konfliktą iš esmės ne sprendė, bet dar labiau paaštrino ir tam tikra apimtimi taip pat nulėmė aptariamos žalos atsiradimą bei tokia dalimi mažina žalą padariusio kaltinamojo kaltės laipsnį, vadinasi ir atlygintinos žalos dydį pinigine išraiška, todėl reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas. Teismas sprendžia, jog šios bylos situacijoje bus sąžininga, protinga ir teisinga neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai priteisti 1300 Lt., mat būtina atsižvelgti ir į priteistinas kitas ženklias pinigines sumas turtinei žalai ir proceso išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas
nusprendė:
J. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį 5 (penkiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 (dvidešimt) valandų.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
J. R. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jai, J. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš J. R., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), : 1) keturiasdešimt devynis litus (49 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 2) vieną tūkstantį tris šimtus litų (1300 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, bei 3) septynis šimtus litų (700 Lt) proceso išlaidų atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.