- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-09
- Bylos Nr.
- 2S-86-56/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis, Petras Jaržemskis (pran.)
- Pareiškėjas
- V. A.
Teisėja N. Stepanavičienė Proc. sprendimo kategorijos:30.8;106.8;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. A. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjos V. A. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgijamąją senatį paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja V. A. su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti pareiškėjos nuosavybės teisę pagal įgijamąją senatį į statinį, pirtį esančią Kauno g. 39 (anksčiau Kauno g. 51), Zarasų mieste.
Nurodė, kad pareiškėjos tėvas, miręs 1978 m. gegužės 11 d., 1976 m. liepos 29 d. testamentu paliko jam nuosavybės teisę priklausiūsį namą, ūkinį pastatą ir pirtį. Pirtis buvo registruota mirusiojo tėvo nuosavybe, tačiau pareiškėja jos neįregstravo tuometiniame inventorizacijos biure. Kadangi VĮ Registrų centro Utenos filialas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą įregistruoti daiktines teises į pirtį, ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgijamąją senatį fakto nustatymo, nes ji nekilnojamąjį daiktą perėmė iš mirusio tėvo, valdė ilgą laiką, teisėtai ir sąžiningai ir tai patvirtinančių dokumentų kita tvarka gauti negali, nes nebuvo tinkami sutvarkiusi jos nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Taip pat nurodė liudytoją galintį patvirtinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas iki 2010 m. liepos 10 d. pašalinti pareiškimo trūkumus ir teismui pateikti įrodymus patvirtinančius jog pirtis yra adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini), Zarasuose ir jos adresas pasikeitė. Teismo vertinimu gyvenamasis namas laikytinas pagrindiniu daiktu, nes jis gali būti savarankiškas teisinių santykių objektas, o pirtis laikytina jo priklausiniu, nes tai - savarankiškas pagrindiniam daiktui tarnauti skirtas antraeilis daiktas, kuris pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus teismas nustatė, jog iš byloje esančio pagalbinio pastato, jo dalių kadastro duomenų, pirtis buvo pradėta ir baigta statyti 1940 metais. Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo matyti, jog gyvenamasis namas buvo pradėtas ir baigtas statyti 1966 metais. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės kėlė neaiškumų dėl pirties, kaip gyvenamojo namo priklausinio pastatymo anksčiau už pagrindinį daiktą – gyvenamąjį namą. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, teismas įpareigojo pareiškėją pateikti rašytinius įrodymus patvirtinančius, kad minėta pirtis iš viso priklausė tuometiniam T. B. ūkiui, buvusiam (duomenys neskelbtini), Zarasų m. Be to, pareiškėja pareiškime nurodė, kad pirtis yra užregistruota buvusio savininko, jos tėvo B. T., F. vardu, tačiau prie pareiškimo nepateikė registraciją patvirtinančių dokumentų.
Šalindama trūkumus pareiškėja V. A., 2010 m. liepos 9 d. pateikė teismui namų knygos kopiją, patvirtintą Zarasų miesto seniūno N. G. parašu bei seniūnijo spaudu iš kurių buvo matyti kaip keitėsi (duomenys neskelbtini) Zarasų mieste namo numeracija į dabartinį (duomenys neskelbtini) numerį, kitų duomenų patvirtinančių numerių kaitą pareiškėja Zarasų miesto archyve nerado. Taip pat nurodė, kad pirtis buvo sudedamoji testamento dalis, kuriuo pareiškėjai buvo paliktas visas jos tėvo valdytas turtas (duomenys neskelbtini), Zarasuose. Prieštaravimai dokumentuose dėl pirties pastatymo datos galėjo atsirasti, nes pareiškėjos manymu, ji buvo pastatyta kaip laikinas, gyvenimui naujoje vietoje kuriamas daiktas, vėliau tapęs neatskiriama namų ūkio dalimi. Į siekiamą įgyti turtą kitų teisėtų pretendentų nėra. Prašė į teismo posėdį kviesti liudytoją K. S..
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškimas bei sumokėtas žyminis mokesti gražintas pareiškėjai V. A..
Teismas pažymėjo, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2010 m. liepos 10 d. pašalinti trūkumus - pateikti: dokumentus, patvirtinančius, kad 1976-07-29 testamentu pareiškėjai paliktos pirties adresas pasikeitė iš (duomenys neskelbtini), Zarasų m., į (duomenys neskelbtini), Zarasų m., rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad pirtis iš viso priklausė tuometiniam T. B. ūkiui, buvusiam Kauno g. 51, Zarasų m. bei pateikti pirties registraciją patvirtinančius dokumentus, iš kurių būtų matyti, kad pirtis registruota jos tėvo B. T., F. vardu. Įvertinęs pareiškėjos pateiktus įrodymus ir argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nustatytu terminu teismo nurodymų neįvykdė ir visų trūkumų nepašalino: pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad 1976-07-29 testamentu pareiškėjai paliktos pirties adresas pasikeitė iš (duomenys neskelbtini), Zarasų m., į (duomenys neskelbtini), Zarasų m., tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pirtis iš viso priklausė tuometiniam T. B. ūkiui, buvusiam (duomenys neskelbtini), Zarasų m. bei nepateikė pirties registraciją patvirtinančių dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad pirtis registruota jos tėvo B. T., F. vardu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjai (LR CPK 115 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja V. A. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
Nurodo, kad nekilnojamojo turto objektas – pirtis turi jai sutektą pagalbinio daikto unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresą Zarasų mieste, Kauno g., yra suformuota nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismo išvada, jog nebuvo pagrindo taikyti įgijamosios senaties instituto nepagrįsta. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino aplinkybės, jog pirtis buvo paveldėta pagal pareiškėjos tėvo surašytą testamentą ir buvo pagrindinio daikto priklausinys, ką pareiškėja ketino įrodinėti liudytojų parodymais. Kadangi pareiškėja pirtį paveldėjo, todėl teismas neturėjo pagrindo reikalauti 1940 m. vykdytos statybos legalumą patvirtinančių dokumentų.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Kiekvienas asmuo, valdantis daiktą ir siekiantis suėjus įgyjamajai senačiai įforminti nustatyta tvarka nuosavybės teisę, turi teisę pateikti teismui pareiškimą pagal Civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniuose nustatytas taisykles. Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visais atvejais nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Tai reiškia, jog pareiškimai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktų nustatymo yra nagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka ir asmuo siekiantis nustatyti faktą, jog nuosavybės teisę jis įgijo pagal įgyjamąją senatį, turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir pareigas – nėra teisių be pareigų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises laikytusi įstatymų. Pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgijamąją senatį fakto nustatymo be bendrųjų duomenų nurodytų Civilinio proceso kodekso 111 straipsnyje, papildomai turi būti nurodyta nurodytas turtas kurį siekiama įgyti įgijamąją senatimi, priežastys dėl kurių negalima gauti reikiamų dokumentų, aplinkybės ir įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimą. Vienas iš pagrindinių teismo proceso principų – teismo nešališkumas ir nepriklausomumas – reikalauja, kad teismas būtų nešališkas, todėl teismas už pareiškėją negali ne tik suformuluoti pareiškimo dalyko ir pagrindo, bet negali ir surinkti reikiamų įrodymų. Taigi nurodyti faktinį kiekvieno reikalavimo pagrindą bei pateikti jį pagrindžiančius įrodymus pareiškėją įpareigoja įstatymas (CPK 111 str., 113 str., 114 str., 135 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl nuosavybės įgijimo teisės pagal įgijamąją senatį fakto nustatymo bei nurodė, jog ji 1976-07-29 paveldėjimo teisės liudijimu, po savo tėvo B. T., F. mirties be kito nekilnojamojo turto paveldėjo ir pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1940 metų statybos, rekonstrukcijos metai 1970 m.) šiuo metu esančią (duomenys neskelbtini) (anksčiau (duomenys neskelbtini), Zarasų m. Pirtis buvo registruota jos tėvo vardu, tačiau pareiškėja priėmusi palikimą tuometiniame inventorizavimo biure jos neįregistravo, nes apie privalomąją registraciją nieko nežinojo. Ketindama realizuoti savo teisę į nuosavybę pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos skyrių, kuris motyvuodamas tuo, kad nekilnojamojo turto registre nėra registruota pirtis, kap nekilnojamasis daiktas, pareiškimą atsisakė priimti. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs pareiškimą bei su juo pateiktus įrodymus nustatė pareiškėjai terminą trūkumams pašalinti: pateikti įrodymus patvirtinančius jog pirtis yra adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini), Zarasuose ir jos adresas pasikeitė; pašalinti prieštaravimus dėl pirties pastatymo laiko; pateikti rašytinius įrodymus patvirtinančius, kad minėta pirtis iš viso priklausė tuometiniam T. B. ūkiui, buvusiam (duomenys neskelbtini), Zarasų m., bei pateikti pirties registraciją patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja šalindama teismo nurodytus trūkumus pateikė teismui namų knygos kopiją, patvirtintą Zarasų miesto seniūno N. G. parašu bei seniūnijo spaudu iš kurių buvo matyti kaip keitėsi (duomenys neskelbtini) Zarasų mieste namo numeracija į dabartinį (duomenys neskelbtini) numerį, kitų duomenų patvirtinančių numerių kaitą pareiškėja Zarasų miesto archyve nerado; taip pat nurodė, kad pirtis buvo sudedamoji palikimo dalis, taip pat pateikė savo samprotavimus dėl pirties pastatymo aplinkybių, taip pat nurodė, jog kitų pretendentų į turtą nėra, prašė iškviesti į teismo posėdį liudytoją. Pirmos instancijos teismas įvertinęs pareiškėjos pateiktus įrodymus skundžiamąja 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėja nepašalino nustatytų trūkumų bei pareiškimą paliko nenagrinėtu.
Nesutikdama su skundžiamąja nutartimi pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad nekilnojamojo turto objektas – pirtis turi jai sutektą pagalbinio daikto unikalų Nr. 4396-6000-7020 ir adresą Zarasų mieste, (duomenys neskelbtini)., yra suformuota nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismo išvada, jog nebuvo pagrindo taikyti įgijamosios senaties instituto, nepagrįsta.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 str. 1 d., suėjimo, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 str. nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas.
Nagrinėjamoje byloje teismas įpareigojo pareiškėją pateikti rašytinius įrodymus, nekilnojamojo turto objekto – pirties registracijos dokumentus, kurie leistų įsitikinti, kad pirtis priklausė tuometiniam B. T., F. ūkiui buvusiam (duomenys neskelbtini), Zarasų m., kitaip tariant teismas įpareigojo pareiškėją pateikti dokumentus patvirtinančius pirties valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą (CK 4.68 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad viena iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis kaip nekilnojamasis daiktas turi būti sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Priešingu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina, todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu pareiškėjos argumentą, jog pirtį pastačius 1940 metais ir ją paveldėjus po tėvo mirties, teismas nepagrįstai reikalavo pateikti jos teisėtą valdymą patvirtinančius dokumentus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka Civilinio kodekso 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tokiu atveju konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nepateikus nekilnojamojo objekto – pirties registravimo dokumentų, pirmos instancijos teismas neturėdamas galimybių įsitikinti, jog pirtis buvo pastatyta teisėtai ir priklausė pareiškėjos tėvo ūkiui pagrįstai sprendė, jog prielaidų pradėti teisminį procesą nebuvo teisinio pagrindo.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš pareiškėjos V. A. valstybės naudai priteistinos 2,80 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-663-310/2010 palikti nepakeistą, o pareiškėjos V. A. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš V. A. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2,80 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.