- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- 2A-1065-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Algimantas Kukalis, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- A. I.
- Ieškovas
- M. U.
- Trečiasis asmuo
- R. B.
pirmosios instancijos teismo teisėja Eridana Paltanavičienė;
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 43.2; 45.1.
2011 m. liepos 22 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. U. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-117-802/2011 pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovei A. I., trečiajam asmeniui R. B., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. U. ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės A. I. sumokėtą 1 500 Lt avansinį mokėjimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad interneto tinklapyje ,,Autogidas“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Subaru“. Paskambinus nurodytu telefono numeriu, atsiliepė tretysis asmuo R. B., kuris ieškovui nurodė, kad automobilis yra Danijoje ir jam parvaryti reikalingas avansas. Ieškovui buvo nurodyta atsakovės sąskaita, į kurią jis pervedė pinigus. Tačiau žadėto automobilio ieškovas nesulaukė. Kadangi atsakovė pinigus įgijo be teisinio pagrindo, todėl turi juos grąžinti. Ieškovo ir trečiojo asmens jokia prievolė nesieja, todėl prievolės šalys yra ieškovas ir atsakovė.
Atsiliepimas
Atsakovė A. I. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jos pažįstama Jurgita atvyko pas juos į svečius su trečiuoju asmeniu R. B., kurį tuomet matė pirmą kartą. Šis su kažkuo kalbėjo telefonu, o vėliau paklausė, ar kas iš esančių negalėtų duoti savo asmeninės sąskaitos numerio, kad į ją būtų pervesti pinigai, kaip avansas už jo parduodamą automobilį. Kadangi niekas daugiau to padaryti negalėjo, ji sutiko duoti savo sąskaitos ir asmens duomenis. Pervestus pinigus – 1 500 Lt – ji nuėmė iš sąskaitos ir matant liudytojams perdavė R. B.. Atsakovė bandė susiekti su R. B., iš pradžių jis dar žadėjo tuos pinigus ieškovui atiduoti, tačiau pinigų negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo M. U. priteisė 55,70 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovas susitarė su trečiuoju asmeniu dėl automobilio „Subaru“ pardavimo ir ieškovas automobilį jam parduoti įsipareigojusiam trečiajam asmeniui sumokėjo dalį šio automobilio kainos – 1 500 Lt. Šiuos pinigus ieškovas 2009-07-23 pervedė į trečiojo asmens nurodytą atsakovės sąskaitą. Pagal esamą situaciją bylos šalis (ieškovą ir atsakovę) sieja teisiniai nepagrįsto praturtėjimo santykiai, nes yra visos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.237 str. 1 d.).
Teismas laikė visiškai įrodyta, jog atsakovė, gavusi pinigus iš ieškovo, juos tuojau pat perdavė asmeniui, kuriam jie ir buvo skirti, t. y. R. B.. Šios aplinkybės neneigė ir pats ieškovas, kuris posėdžio metu paaiškino, kad pinigus, kuriuos ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą, R. B. gavo, tačiau ieškovas neturi jokių tai tvirtinančių įrodymų. Dėl to ieškovas ir kreipėsi į atsakovę, kad ši jam pinigus grąžintų, nes R. B. juos grąžinti jam atsisakė. Teismo nuomone, šios aplinkybės įrodo, kad ieškovą ir trečiąjį asmenį siejo sutartiniai santykiai, kuriuose atsakovė visiškai nedalyvavo. Tiek ieškovo, tiek ir atsakovės nurodytas faktines aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai, kurie tiesiogiai dalyvavo perduodant pinigus. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo netikėti šiais liudytojais, nes jų parodymai nuoseklūs ir visiškai patvirtina šalių paaiškinimus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Teismas nurodė, kad nustačius, jog ieškovo atsakovei pervestus pinigus ši iš karto perdavė trečiajam asmeniui R. B. bei iš to neturėjo jokios nei tiesioginės, nei netiesioginės naudos, ir ieškovui nesutikus byloje netinkamą atsakovę A. I. pakeisti tinkamu atsakovu R. B., ieškovo ieškinys atsakovei atmestinas, nes pareigą grąžinti šiuos pinigus turi tretysis asmuo R. B., kuris juos ir gavo kaip avansą (CK 6.239 str., 6.309 str. 2 d., 6.324str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas M. U. prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d sprendimą ir jo ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas su teismo sprendimu nesutiko dėl šių motyvų:
1) teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus. Teismas, konstatavęs, kad tarp šalių susiklostė nepagrįsto parturtėjimo teisiniai santykiai, privalėjo vadovautis CK 6.237 str. 1 d. įtvirtintu principu, jog asmuo, nepagrįstai gavęs turtą, kurio neturėjo teisės gauti, privalo viską grąžinti asmeniui, iš kurio visa tai buvo gauta;
2) teismas turėjo išaiškinti, ar nėra įstatymo nustatytų išimčių, kurioms esant nebūtų galima išreikalauti turto, kuris buvo perduotas asmeniui, neturėjusiam teisinio pagrindo šio turto gauti;
3) teismas, konstatuodamas, jog ieškinys yra nepagrįstas, vadovavosi vienintele aplinkybe, kad atsakovė, gavusi pinigų sumą, iš karto perdavė ją kitam asmeniui R. B.. Ši aplinkybė buvo įrodinėjama liudytojų parodymais. Tokia teismo pozicija nepagrįsta. Teismas negalėjo remtis liudytojo N. Š. parodymais, nes jam visos aplinkybės buvo žinomos tik iš kito asmens pasakojimų, tiesiogiai liudijamų aplinkybių jis nematė;
4) teismas nepagrįstai konstatavo, jog neginčijamai įrodyta, kad pinigus atsakovė iš karto perdavė R. B.. Teismas nurodė, kad ieškovas, nesulaukęs R. B. skambučio, pats jam paskambino ir šis asmuo pasakė, kad nei automobilio, nei pinigų jis neturi, o tai reiškia, jog pinigai jam nebuvo perduoti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. I. prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės nuomone, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl skundui patenkinti nėra pagrindo. Tam, kad atsakovei atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti realiai gautas. Teismas nustatė, kad ieškovo jai pervestus pinigus ji iš karto perdavė trečiajam asmeniui R. B. bei iš to neturėjo jokios tiesioginės ar netiesioginės naudos. Šiuo atveju atsakovės nepagrįsto praturtėjimo nėra. Be to, pagal CK 6.239 str., kai be pagrindo įgijęs turtą asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, pareiga jį grąžint pereina trečiajam asmeniui. Teismas vadovavosi ne tik liudytojų parodymais, bet ir rašytiniais įrodymais, todėl apelianto teiginys, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo N. Š. parodymais, neturi teisinės reikšmės. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę aplinkybę, kad atsakovė gavo turtą ar kad gavo jį be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Atsakovė nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas, nesulaukęs iš R. B. skambučio, pats jam paskambino ir šis jam pasakė, kad nei automobilio, nei pinigų jis neturi. Anot apelianto, tai reiškia, jog pinigai jam nebuvo perduoti. Atsakovė nurodė, kad žodis „neturi“ apibūdina dabartinį laiką ir nereiškia, jog tretysis asmuo R. B. tų pinigų negavo ir neturėjo praeityje, todėl vadovautis šiais žodžiais, kaip įrodymu, jog pinigų ji R. B. neperdavė, negalima.
Tretysis asmuo R. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.
Apeliaciniame skundė nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, tačiau su šiais motyvais sutikti negalima, nes šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų.
Ieškovas ieškinio pareiškime patvirtino, jog sutartinių santykių su atsakove neturėjo, nes ieškovas susitarė ir mokėjo pinigus už automobilį, kurį ieškovui turėjo parduoti tretysis asmuo R. B.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog tarp trečiojo asmens R. B. (b. l. 27) ir ieškovo buvo prievoliniai santykiai, o ginčo pinigai – 1 500 Lt – ieškovo iniciatyva buvo iš anksto sumokėti trečiajam asmeniui R. B. už perkamą automobilį SUBARU, tai teismo posėdyje patvirtino ir pats apeliantas (b. l. 51-52). Taigi pirmosios instancijos teismas ieškovo į atsakovės banko sąskaitą sumokėtus ginčo pinigus pagrįstai kvalifikavo kaip avansinį mokėjimą už automobilį (CK 6.309 str. 2 d.) trečiajam asmeniui R. B.. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog atsakovė avansiniu mokėjimu nepasinaudojo, nes perdavė šiuos pinigus trečiajam asmeniui. Teismo sprendimu nustatytą aplinkybę, kad ginčo pinigai, patekę į atsakovės banko sąskaitą, buvo perduoti trečiajam asmeniui, iš dalies patvirtino ir pats ieškovas, kuris nurodė, kad vyras, su kuriuo tarėsi dėl automobilio pirkimo, pasakė, jog sąskaita, į kurią bus siunčiami pinigai, yra ne jo, taigi ieškovas siųsdamas pinigus žinojo, jog ginčo pinigai siunčiami ne automobilio pardavėjui. Taip pat vėlesni ieškovo veiksmai patvirtina, jog ieškovas bandė susiekti su trečiuoju asmeniu ir tik vėliau neradęs trečiojo asmens, pradėjo ieškoti banko sąskaitos savininkės, t. y. atsakovės. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės iš tiesų nebuvo jokių sutartinių santykių, o pinigus (avansą) už perkamą automobilį ieškovas pervedė atsakovei be jokio teisinio pagrindo (b. l. 51). Tačiau kadangi toks buvo ieškovo sprendimas, laikoma, jog ieškovas veikė savo rizika (CK 1.5 str.). Kaip pagrįstai nustatyta byloje, atsakovė ginčo pinigais nepasinaudojo, o perdavė 1 500 Lt trečiajam asmeniui, taigi įvykdė ieškovo ir trečiojo asmens susitarimą dėl avanso už perkamą automobilį perdavimą. Apeliantas kritikuoja pateiktus byloje įrodymus, patvirtinančius pinigų perdavimo faktą ir teismo sprendimo motyvus dėl šių įrodymų vertinimo. Tačiau teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka ir laiko, jog pirmosios instancijos teismas CPK 185 str. nepažeidė. Tiek ieškovas, tiek atsakovė vienodai aiškino, jog pinigai į atsakovės sąskaitą buvo pervesti už iš trečiojo asmens R. B. perkamą automobilį. Pateikti byloje rašytiniai įrodymai – atsakovės atsiliepimas į ieškinį (b. l. 34), Marijampolės apskrities VPK Nusikaltimų tyrimų skyriaus 2010-09-28 nutarimas (b. l. 63-64), atsakovės paaiškinimai teismo posėdyje (b. l. 51,83) liudytojų J. J., N. Š. paaiškinimai – patvirtina, jog atsakovė ginčo pinigų nepasisavino, o perdavė trečiajam asmeniui R. B.. Atmestinas apelianto motyvas, jog liudytojas N. Š. apie pinigų perdavimą sužinojo iš kitų asmenų, nes buvo priešingai – liudytojas byloje patvirtino, jog matė, kaip trečiajam asmeniui buvo atiduoti pinigai (b. l. 83-84). Taip pat atmestinas apelianto motyvas, jog trečiojo asmens R. B. paaiškinimas ieškovui, jog tretysis asmuo neturi nei mašinos, nei pinigų, ieškovo manymu patvirtina, jog pinigai trečiajam asmeniui nebuvo perduoti, nes tai yra tik apelianto prielaidos, pagrįstos jo paties samprotavimais, kurios prieštarauja anksčiau paminėtiems įrodymams.
Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl pinigų perdavimo trečiajam asmeniui R. B. yra visiškai įrodytos (CPK 177 str. 1-2d.), todėl laikyti, jog atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita, pagrindo nėra. Ieškovo reikalavimas priteisti ginčo pinigus iš atsakovės nėra sąžiningas, nes ieškovas elgėsi lengvabūdiškai. Ieškovas iki pinigų pervedimo nepasidomėjo, ar sąskaitos savininkė sutinka atsakyti už trečiojo asmens veiksmus, jeigu ieškovui nebus parduotas automobilis, todėl laikoma, jog ieškovas nebuvo pakankami apdairus, atsargus, veikė neprotingai ir neteisingai, dėl to turi prisiimti visas savo neapgalvoto elgesio pasekmes. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas neišnaudojo visų teisinių galimybių apginti savo teises, nes R. B. šioje byloje trečiuoju asmeniu patrauktas teismo, o ne ieškovo iniciatyva (b. l. 27).
Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 328, 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo nekeisti.