Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovui A. B. , atsakovo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui, tretiesiems asmenims A. P. B.-Č., J. L. , Kauno medicinos universiteto atstovei Ugnei Šeputaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Mandeiva“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Mandeiva” dėl žalos atlyginimo, trečiųjų asmenų A. P. B. Č. , J. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Mandeiva” dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - Kauno Medicinos Universitetas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priteisė ieškovui- A. B. iš atsakovo UAB „Mandeiva“ 4447 Lt turtinei žalai atlyginti, 500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 746,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Priteisė valstybei iš ieškovo A. B. 7,98 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš trečiojo asmens A. P. B. Č. 13,32 Lt , iš trečiojo asmens J. L. -13,32 Lt, iš atsakovo UAB „Mandeiva“ 18,63 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas 2007-02-13 tarp ieškovo ir atsakovo sudraytą Automobilio-kemperio nuomos sutartį Nr. 505 laikė vartojimo sutartimi, ginčui spręsti taikė tiek nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, tiek sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, tiek vartotojo teises ginančios teisės normos, o sutarties sąlygos aiškino vartotojo naudai, kaip tai ir numato CK 6.193 str. str. 4 dalis. Sprendime nurodoma, kad atsakovas, išleisdamas į kelionę nuomojamą automobilį ir tinkamai neįvertinęs bei nepatikrinęs jo techninės būklės pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kas yra vertintina kaip neteisėti veiksmai. Atsakovui būnant verslo įmone preziumuojama, kad jis kaltas dėl kilusios žalos. Be to, atsakovas sutartimi prisiėmė prievolę apmokėti ieškovui visas jo patirtas ir rašytinėmis sąskaitomis įrodytas išlaidas, kurias ieškovas patyrė dėl automobilio gedimo ir užtrukusio jo remonto. Teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 3021,20 Lt už kito automobilio nuomą, 513,57 Lt už sunaudotus degalus, 95,30 Lt už išnuomoto automobilio stovėjimą mokamosiose stovėjimo vietose, 26,24 Lt kelių mokesčių, 687,11 Lt už gyvenimą viešbutyje „Villa Lituana“ ir 966,78 Lt už gyvenimą viešbutyje „Cecco“. Tačiau iš priteistinų nuostolių teismas atėmė atsakovo geranoriškai pervestą 250 eurų (863,20 Lt) sumą, todėl ieškinį tenkino dalinai ir priteisė ieškovui iš atsakovo viso - 4447 Lt turtinei žalai atlyginti.

Įvertinęs įrodymus teismas laikė, kad ieškovas, būdamas kelionės automobiliu organizatoriumi, sugedus automobiliui patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau įvertinęs padarytos žalos pobūdį, trukmę, pasekmes, atsakovo kaltės formą, jo elgesį po pažeidimo padarymo (geruoju pervedė pinigus a/m remontui, geruoju kompensavo dalį patirtų išlaidų), taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais- teismas, ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkindamas iš dalies, nustatė ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį - 500 Lt.

Ieškinį dalyje dėl 148,41 Lt nuostolių, patirtų išgryninat pinigus bankomatuose, teismas atmetė, kadadangi iš rašytinių įrodymų nustatė, kad sąskaita yra ne ieškovo, o trečiojo asmens A.P. B. –Č., ir ši suma buvo nuskaičiuota banko nuo jo sąskaitos, o ne ieškovo mokėta Italijoje gryninantis pinigus.

Teismas, atmesdamas trečiųjų asmenų ieškinį, nurodė, kad atsakovo atsakomybė tretiesiems asmenims pagal sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas negalima. Tretieji asmenys nėra pasirašę sutarties, taip pat nei sutartyje, nei kokiuose nors jos prieduose jie neįvardinti, kaip kartu važiuojantys asmenys, todėl teismas darė išvadą, kad UAB „Mandeiva“ negali būti tinkamu atsakovu pagal trečiųjų asmenų reiškiamus ieškinius, nes tarp jos ir trečiųjų asmenų sutartiniai santykiai dėl automobilio nuomos neatsirado. Teismo manymu, tik tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų susidarė vežimo automobiliu-kemperiu civiliniai teisiniai santykiai, kas leidžiama įstatymo ir atitinka CK 6.527 str. 2 dalies nuostatas, todėl ir ieškinius dėl vežimo metu patirtos žalos (tam tarpe ir neturtinės) atlyginimo tretieji asmenys turi teisę reikšti ieškovui, bet ne atsakovui. Tokią teisę teismas tretiesiems asmenims išaiškino bet jie atsisakė atsakovu patraukti ieškovą, dėl ko jų ieškinys atmestas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai iš esmės siejami su netinkamu tarp šalių sudarytos sutarties aiškinimu bei materialinės teisės normų taikymu, tačiau teisėjų kolegijos nuomone apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės, tai yra, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. vasario 13 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta automobilio – kemperio nuomos sutartis Nr. 505. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų, liudytojų parodymų bei sutarties teksto matyti, kad sutarties sąlygos yra standartinės, o atsakovas verčiasi automobilių nuoma. Paminėtos nuomos sutarties skiltyje „nuomotojo teisės ir pareigos“ nurodoma, kad „nuomotojas padengia nuomininkui išlaidas dėl automobilio remonto pateikus sąskaitas-faktūras“. Apylinkės teismas, aiškindamas šios sutarties sąlygą, pagrįstai konstatavo, kad pats atsakovas, paruošęs standartinę sutartį ir numatęs neaiškią sutarties sąlygą, ji aiškintina sąlygas pasiūliusios šalies (atsakovo) nenaudai ir visais atvejais vartotojo (ieškovo) naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Todėl laikytina, kad atsakovas sutartimi prisiėmė prievolę apmokėti ieškovui visas jo patirtas ir rašytiniais įrodymais patvirtintas išlaidas ne tik dėl išnuomoto automobilio remonto, bet ir išlaidas, susijusias su automobilio gedimu, tai yra, vadovaujantis visišku nuostolių atlyginimo principu (CPK 6.251 str. 1 d.).

Atsakovas yra verslo įmonė, ir neįvykdžius sutartinės prievolės, ji visais atvejais atsako, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CPK 6.256 str. 4 d.). Taigi verslininko civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Viena iš civilinės atsakomybės formų yra nuostolių atlyginimas, tai yra, kai prievolė neįvykdoma ar įvykdoma netinkamai, nuostolių atlyginimas padeda kompensuoti kreditoriaus patirtą žalą.

Pažymėtina, kad atsakovas nors ir neneigia automobilio gedimo fakto, tačiau nurodo, kad ieškovas išsinuomodamas nenaują automobilį, prisiėmė galimą automobilio gedimo riziką, tai yra, ir galimus nuostolius. Tačiau kaip jau buvo minėta, atsakovas yra verslo įmonė, todėl turi suteikti kokybiškas paslaugas, tai yra, išnuomoti techniškai tvarkingus, nors ir nenaujus automobilius, užtikrinti tinkamą jų priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nevykdė jam tenkančios prievolės visapusiškai patikrinti nuomojamo automobilio techninę būklę ir paruošti jį eksploatavimui, nors tokia atsakovo pareiga įtvirtinta ir nuomos sutartyje „savo sąskaita paruošti nuomojamą automobilį eksploatacijai“, juolab, kad automobilis buvo išnuomotas tolimai kelionei. Byloje nustatyta, kad ginčo automobilis po 4000 km. kelionės atsakovui buvo grąžintas 2007 08 18, o jau sekančią dieną išnuomotas ieškovui, be to, nustatyta, kad įmonėje nėra vedama nuomojamų automobilių techninės priežiūros apskaita, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.)

Laikytinas nepagrįstu apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas be pagrindo priteisė atlyginti ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai Civilinis kodeksas ar kitas įstatymas tokio žalos atlyginimo nenumato, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. Nutarimo nuostatomis, jog saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves, jo orumą, ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui ir Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas, konstatavo, kad būtinumas atlyginti padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis teisingumo principas, imperatyviai reikalaujantis atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, būdamas kelionės organizatoriumi, ir atsakovui grubiai pažeidus nuomos sutarties sąlygas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo pažeisti protingi ir pagrįsti ieškovo lūkesčiai. Pažymėtina, kad ieškovas kartu su kitais asmenimis vyko į darbinę konferenciją Italijoje ir siekiant išvengti papildomų išlaidų nakvynėms, maitinimuisi - būtent pasirinko automobilį – kemperį FIAT DUCATO. Tačiau kaip nustatyta byloje, tik kirtus Lietuvos valstybinę sieną, automobilyje baigėsi dujos skirtos maisto gaminimui, o kelionės eigoje nebuvo elektros energijos, todėl neveikė šaldytuvas ir sugedo visos keliavusių asmenų maisto atsargos, o nuvykus į Romą automobilis ir visiškai sugedo, nors nuomos sutarties pastraipoje „kitos sąlygos“ nurodoma, kad „vidaus įranga (dujinis apšildymas, boileris, šaldytuvas, viryklė) yra techniškai tvarkingi, paruošti saugiai eksploatacijai“. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, atsižvelgiant į padarytos žalos pobūdį, trukmę, pasekmes bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str. 4 d.), tinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį.

Laikytina, kad apylinkės teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str.1d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno m. apylinkės teismo 2008 m. liepos mėn. 17 d. spendimo nekeisti.