- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- I-1774-386/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01201-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- R. G.
- Advokatai
- Jurga Šakienė
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2014 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui R. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Rinkliavų centras) 2014-10-17 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. G. (toliau – ir atsakovas) 358,68 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei 100 Lt atstovavimo išlaidų.
Paaiškina, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas remiantis Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo esantis Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Šilalės rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 31-39 punktus, pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teigia, jog pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas įmokas už kalendorinius metus iki sausio 31 d. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į pranešime nurodytą Rinkliavų centro surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. Vietinės rinkliavos dydis nustatomas litais pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 20 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą (išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 4 punktas).
Pareiškėjas teigia, kad vadovaujantis Nuostatų 61 punktu, Šilalės rajono savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau atsakovo atžvilgiu Šilalės rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.
Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas prašyme nurodė bylą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas tinkamai informuotas (teismo šaukimas įteiktas atsakovui) apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į prašymą nepateikė. Neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui ir atsakovui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T1-41 patvirtinti Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai.
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Šilalės rajono savivaldybės taryba 2012 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. T1-41 įvedė nuo 2012 m. balandžio 1 d. Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas) ir patvirtino Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (sprendimo 2 punktas) (aktai paskelbti Šilalės rajono savivaldybės interneto tinklapyje www.silale.lt) Pagal Nuostatų 4 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan. Nuostatų 20 punktas numato, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų 1 priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovui R. G. nuosavybės teise nuo 2003 m. spalio 16 d. priklauso gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 100,44 kv. m. (naudingasis plotas 97,44) Šiame registro išraše taip pat nurodyta, kad be gyvenamojo namo, pareiškėjui nuo 2003 m. spalio 16 d. nuosavybės teise priklauso du ūkiniai pastatai, pastatas – viralinė, pastatas – kiemo rūsys, kiemo statiniai – šulinys, lauko tualetas, o nuo 2006 m. kovo 24 d. ir žemės sklypas tuo pačiu adresu. Nuostatų 1 priedo 1.2 punktu, už gyvenamąsias patalpas (būstą) esančias kaime nustatyta 2,05 Lt už 1 kv. m dydžio vietinė rinkliava per metus bei nurodyta, kad maksimalus apmokestinamas vieno buto bendrasis plotas 100 kv. m. Tai reiškia, kad atsakovas pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Duomenų, kad atsakovas kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra.
Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimuose Nr. 10051989 ir Nr. 10161927 nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už gyvenamosios paskirties vieno buto pastatą laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. yra 358,68 Lt. Vietinė rinkliava turėjo būti apskaičiuota remiantis Nuostatų 1 priedo 1.2 punktu bei atsižvelgiant į nekilnojamojo turto bendrąjį plotą ir laikotarpį. Pagal Nuostatų 36 punktą vietinės rinkliavos įmokų dydis proporcingai padalijamas mėnesiais ir ketvirčiais.
Už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kuriame iš viso yra 7 ketvirčiai, vietinė rinkliava turėjo būti apskaičiuota taip: metinis vietinės rinkliavos dydis (2,05 Lt už 1 kv. m) padaugintas iš nekilnojamo turto ploto (100 kv. m, nes tai maksimalus apmokestinamas dydis), be to, padalintas iš 4 ketvirčių ir padaugintas iš 7 ketvirčių (2,05x100/4x7=358,75). Pareiškėjas prašo priteisti šiek tiek mažiau, t. y. 358,68 Lt. Pažymėtina, kad nežymus skirtumas galėjo atsirasti dėl apvalinimo centų tikslumu, apskaičiuojant vietinę rinkliavą dalimis. Remdamasis prieš tai išdėstytu, teismas sprendžia, jog pareiškėjo paskaičiuota ir prašoma priteisti vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo pareiškėjui priteistina 358,68 Lt įsiskolinimo suma.
Dėl atstovavimo išlaidų
Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti 100 Lt atstovavimo išlaidų.
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Tarp pareiškėjo ir UAB „Juris LT“ 2014 m. liepos 11 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 1.16-14-66, kuria UAB „Juris LT“ įsipareigojo veikti kaip pareiškėjo atstovas teisiniais klausimais dėl teisminio pareiškėjo skolininkų už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolų išieškojimo. 2014 m. rugsėjo 2 d. atstovavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Juris LT“ ir advokatės Jurgos Šakienės, advokatei Jurgai Šakienei pavesta atstovauti pareiškėją Lietuvos Respublikos apygardos administraciniuose teismuose, teikiant pareiškėjo vardu paruoštus skundus (prašymus) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą skolų priteisimo elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, atstovauti pareiškėją Lietuvos Respublikos apygardos administraciniuose teismuose ir vesti bylą su visomis teisėmis, įstatymo suteiktomis pareiškėjui, taip pat atstovauti pareiškėją kitose institucijose, įmonėse ir įstaigose, organizacijose, jei pavedimai susiję su skundu (prašymu) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą skolų priteisimo.
AB SEB banko 2014 m. spalio 7 d. vietinio mokėjimo nurodyme Nr. 6443 nurodyta, kad pareiškėjas sumokėjo UAB „Juris LT“ 2100 Lt už skolų išieškojimą pagal sąskaitas JUR1006, JUR10071005. Byloje pateiktoje UAB „Juris LT“ 2014 m. rugsėjo 18 d. sąskaitoje-faktūroje Nr. JUR1005, skiltyje „Aprašymas paslaugos“ yra nurodyta, jog dokumentų paruošimas teismui pagal sutartį Nr. 116-14-66 ir išvardinami asmenys, tarp kurių R. G. nėra. Darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė prašomų priteisti išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo.
Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos; kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Atsižvelgiant į tai, kad pateikti ne visi arba ne tie dokumentai, susiję su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.
Dėl nustatomos prievolės piniginės išraiškos
Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Ši 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.
Teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas gali apimti ir euro įvedimo datą, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti;
priteisti iš atsakovo R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas nežinomas), pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 179901854) 358,68 Lt (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis litus ir 68 centus) (103 Eur) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą;
prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.