Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), susituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad 2024 m. lapkričio 4 d. apie 10.00 val. būdama namuose ji išgėrė 200 mililitrų talpos skardinę 10 laipsnių stiprumo vyno, po ko nusprendė nuvažiuoti iki parduotuvės. Įsėdusi į automobilį ji nuvažiavo į parduotuvę „Maxima“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, kur nusipirko vyno. Važiuodama namų link (duomenys neskelbtini) gatve ji nežymiai išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir kliudė pastarąja važiavusį autobusą. Kadangi autobusą ji užkliudė šalia savo namų, ji pavažiavo savo namų link, pastatė automobilį šalikelėje šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nuėjo į namus. Būdama namuose ji pro langą pamatė sustojusį autobusą ir ruošėsi išeiti į lauką. Išeidama tarpduryje ji sutiko kaimyną, kuris nurodė, kad ji sukėlė eismo įvykį. Kartu su kaimynu išėjusi į lauką ji pamatė atvykusius policijos pareigūnus, kurie aiškinosi eismo įvykio aplinkybes. Pareigūnai, alkotesteriu patikrinę jos blaivumą, nustatė 2.00 promilių neblaivumą. Po eismo įvykio grįžusi į namus alkoholio ji nevartojo. Dėl savo veiksmų ji gailisi (elektroninės bylos lapai 82-85, 142-144).

3. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad ji dirba policijos pareigūne. 2024 m. lapkričio 4 d. apie 10.30 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, pranešėjui vairuojant autobusą „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarąjį kliudė automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja sustojusi prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos pasišalino. Atvykusią į įvykio vietą ją pasitiko pranešėjas – autobuso vairuotojas K. L. (K. L.), kuris paaiškino, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės staiga priešais jį išvažiavo priešinga kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiavęs automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); jis autobusą sustabdė, tačiau minėtas automobilis važiuodamas toliau kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliu kliudė jo vairuojamo autobuso kairės pusės galinę dalį – sparną ir pastarąjį apgadino; po eismo įvykio automobilio „Opel“ vairuotoja pastatė automobilį šalia pastato Nr. 92 ir išėjo. Jiems besiaiškinant eismo įvykio aplinkybes automobilis „Opel“ stovėjo vietoje, kur, pranešėjo teigimu, vairuotoja šį pastatė. Netrukus prie jų atėjo vyriškis (R. N.), kuris atvedė savo kaimynę R. S. (automobilio „Opel“ vairuotoją). K. L. patvirtino, kad automobilį „Opel“ vairavo atėjusi moteris. R. N. paaiškino matęs, kaip R. S. vairuojamas automobilis „Opel“ pavojingai manevravo: jis važiavo už autobuso ir matė, kaip minėtas automobilis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su autobuso šonine dalimi; moteris po eismo įvykio nesustojo; statydama automobilį užvažiavo ant bortelio, o pastačiusi automobilį nuėjo į namus; moteris buvo akivaizdžiai neblaivi. R. N. atpažino automobilio „Opel“ vairuotoją. R. S. paaiškino gėrusi vyną prieš valandą iki vairavimo, vairavusi automobilį būdama neblaivi, po eismo įvykio alkoholio nevartojusi. R. S. buvo nustatyti girtumo požymiai: iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, svirduliavo. Alkotesteriu patikrinus R. S. girtumą 11.01 val. buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas, 11.20 val. - 2,17 promilių girtumas. Apžiūrėjus R. S. automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuoti išoriniai apgadinimai, taip pat buvo užfiksuoti ir autobuso „Man“ apgadinimai. Automobilio „Opel“ salone alkoholinių gėrimų ar taros nebuvo (elektroninės bylos lapai 31-34).

4. 2024 m. lapkričio 4 d. 11.01 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB 0367, R. S. iškvepiamame ore nustatyta 2,00 promilių alkoholio, o 2024 m. lapkričio 4 d. 11.20 val. – 2,17 promilių alkoholio (elektroninės bylos lapai 45-47).

5. Alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“, Nr. ARKB 0367, patikrintas 2024 m. gegužės 21 d., patikra galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d. (elektroninės bylos lapai 45-47).

6. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. lapkričio 4 d. apie 10.30 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), R. S. vairavo automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,00 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

7. R. S. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, taigi R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

8. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą R. S. skirti 51 MGL (2 550 eurų) bausmę, taip pat skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir šešis mėnesius bei konfiskuoti automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 670 eurų.

9. R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta, R. S. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (elektroninės bylos lapai 134-141). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Spręsdamas dėl R. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. S. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. S. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. S. neteista (elektroninės bylos lapai 68-69), tačiau bausta administracine nuobauda – bauda, kurią yra sumokėjusi (elektroninės bylos lapai 70-71). R. S. dirba (elektroninės bylos lapai 106-107), taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslais bus pasiekti R. S. skiriant švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant neženkliai didesnį už minimalų – 51 MGL, t. y. 2 550 eurų.

11. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. S. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. S. skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 17 MGL, t. y. 850 eurų, ir R. S. skirtina galutinė 34 MGL, t. y. 1 700 eurų dydžio bauda, įpareigojant R. S. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 170 eurų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

12. R. S. vairuodama transporto priemonę neblaivi sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

13. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

14. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad R. S. nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdama neblaivi. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

15. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, tuo tarpu minėta, kad alkoholio koncentracija R. S. kraujyje (2,00 promilių) penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. R. S. nebuvo bausta už analogiškus veiksmus, t. y. už automobilio vairavimą esant neblaiviai, taigi R. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas artimas vidurkiui – dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 6 d., t. y. nuo dienos, kai R. S. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (elektroninės bylos lapai 96-99).

16. Teismas taip pat pažymi, kad R. S. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio R. S. nebūtų turėjusi galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. S. (elektroninės bylos lapas 72-73). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko R. S. priklausantis automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

17. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (elektroninės bylos lapai 96-103), kurios palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus –naikintinos.

18. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš R. S. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

19. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos R. S. nuosavybės teisės į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos lapai 104-105). Atsižvelgiant į tai, kad R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikino R. S. nuosavybės teisių į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti R. S. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 51 MGL, t. y. 2 550 eurų dydžio baudą.

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 17 MGL, t. y. 850 eurų ir R. S. skirti galutinę 34 MGL, t. y. 1 700 eurų dydžio baudą, įpareigojant R. S. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 170 eurų.

Skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 6 d., bei konfiskuoti automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

R. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikino R. S. nuosavybės teisių į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, Jūs turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

7. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-3790-990/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

8. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

9. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

10. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.